Statistikos tarnybos „Eurostatas“ duomenimis, tik 11 proc. Lietuvos gyventojų 2021 m. tikrino klaidinančias ar abejotinas žinias, kurie skelbiami socialiniuose tinkluose arba naujienų svetainėse.
Internete gausu melo, todėl ypač svarbu nuolat tikrinti žinių patikimumą ir ją skelbiančius šaltinius.
„Pastaruoju metu įvairių naujienų srautas yra išaugęs tiek žiniasklaidoje, tiek ir socialiniuose tinkluose. Dėl technologijų galimybių melaginga informacija gali būti labai greitai skleidžiama ne tik tekstu, bet ir nuotraukomis ar vaizdo įrašais. Dėl šios priežasties itin svarbu gebėti atsirinkti tinkamus šaltinius ir tikrinti naujienas internete“, – teigia Mantas Užupis, „Tele2“ IT saugumo ekspertas.
Melagingų naujienų rūšys
Netikrų naujienų srautas – melagingos naujienos yra platinamos masinėse ir socialinėse medijose. Jos klaidina visuomenę, veikia žmonių nuostatas, pasirinkimus ir kelia grėsmę asmens ar organizacijos reputacijai. Pastaruoju metu vis dažniau naudojamos giluminės klastotės (angl. „deep fake“) – nuotraukose ar vaizdo įrašuose pakeičiami veidai, taip suklastojamos aukštų pareigūnų kalbos ir skleidžiami melagingi pranešimai.
Socialinių tinklų „troliai“ yra ypač aktyvūs komentarų skiltyse, kur jie skleidžia netikras naujienas. „Troliai“ prisijungia prie susiformavusių socialinių tinklų grupių ir skelbia kurstančias, įžeidžiančias žinutes, siekdami provokuoti bendruomenės narius.
Žinių tikrinimo būdai internete
Rinkitės patikimus šaltinius – ieškokite naujausių žinių pagrindiniuose ir saugiuose Lietuvos portaluose. Teisingas žinias gausite iš pirminių šaltinių – Vyriausybės spaudos konferencijų ar elektroninių svetainių.
Ši taisyklė galioja ir socialiniams tinklams – stebėkite oficialius ambasados ir kitų valstybinių institucijų ar vadovų profilius. Rekomenduojama skaityti naujienas ir patikimuose tarptautiniuose žiniasklaidos kanaluose. Visada naudinga sekti ne vieną, o kelis skirtingus informacijos kanalus.
Patikrinkite svetainės adresą – internete pastebima originaliomis naujienų svetainėmis apsimetančių puslapių, skleidžiančių dezinformaciją. Prieš skaitant naujienas, būtina atkreipti dėmesį, ar svetainės adresas baigiasi tarptautiniu („.com“) arba oficialiu tos šalies domenu („.lt“, „.ua“ ir pan.). Reikėtų vengti netikrų svetainių, kurios imituoja originalius naujienų kanalus, tačiau jų adresasužsibaigia tokiais domenais, kaip „,biz“ arba „.net“. Įsitikinti svetainės patikimumu padės jos turinio bei kontaktų skilties patikrinimas.
Tikrinkite, ar žinios paremtos aiškiais šaltiniais – patikimi naujienų kanalai visada nurodo iš kur gauti skelbiami pranešimai, taip vartotojai gali patys įsitikinti, ar tikrai tokie šaltiniai ir asmenys egzistuoja ir ar jie turi autoritetą šioje srityje. Verta paklausti savęs, ar naujienoje netrūksta įrodymų ir analizės, ar nurodyti patikimi informacijos šaltiniai, iš kurios pusės perspektyvos naujiena pateikiama, galbūt bandoma manipuliuoti?
Ieškokite panašių žinių „Google“ paieškos sistemoje pagal raktinius žodžius, pasirinkite rezultatų rikiavimą per pastarąją valandą ar pastarąsias 24 valandas. Svarbu patikrinti ir naujienoje pateikiamas nuorodas, ar jos veikia ir ar ten skelbiama informacija yra susijusi su naujiena.
Patikrinkite pranešimo autorių – stebint naujienas socialiniuose tinkluose reikėtų atkreipti dėmesį į informaciją skelbiančio vartotojo profilį. Pirmiausia, patikrinkite, kiek vartotojas turi sekėjų ir kada sukurta jo anketa.
Vartotojai, kurie dalinasi patikimomis žiniomis, paprastai turi nemažai sekėjų, tačiau nereikėtų pasitikėti vien tik šiuo skaičiumi. Verta pasidomėti, ar jo skelbiamas pranešimas yra publikuota kituose patikimuose šaltiniuose.
„Google“ paieškoje įveskite jo vardą ir pavardę, čia pamatysite, kokią informaciją asmuo skelbia, ką ir kokiais tikslais atstovauja. Pastebėję įtartiną paskyrą ar asmenį, kuris skleidžia dezinformaciją, praneškite apie ją socialiniam tinklui arba „Policijos virtualiam patruliui“, parašę asmeninę žinutę „Facebook“ socialiniame tinkle.
Patikrinkite vaizdo medžiagą – dabar galima patikrinti kiekvieną internete patalpintą nuotrauką. „Google“ paieškos sistemoje galite naudoti atvirkštinės vaizdų paieškos įrankį – įkelkite nuotrauką ir patikrinkite jos autorių bei įkėlimo datą. Čia galėsite peržiūrėti, ar panašūs vaizdai buvo skelbiami kituose šaltiniuose ir ar jie nesiskiria tarpusavyje.
Dalinkitės tik patikimomis naujienomis – prieš patiems dalinantis pranešimu, reikėtų neskubėti, įvertinti ir įsitikinti, kad naujiena bei jos kanalas yra patikimi. Dezinformacijos skleidimas didina jos matomumą ir auditoriją, auga jų algoritmai bei prioritetas socialinių tinklų vartotojams – nespauskite reakcijos mygtukų prie šių įrašų ir neplatinkite tokių įrašų nuorodų.
“Rinkitės patikimus šaltinius – ieškokite naujausių žinių pagrindiniuose ir saugiuose Lietuvos portaluose. Teisingas žinias gausite iš pirminių šaltinių – Vyriausybės spaudos konferencijų ar elektroninių svetainių.”
__
Supratot? Teisingas žinias pateikia Vyriausybė.
Ir tie portalai, kurie yra išlaikomi Vyriausybės: delpis, Irytas, Irt… Nes TIESA yra viena – tai valdžios tiesa!
Tikėk Šimonytės komanda ir Landsbergių Tiesa padarys jus laisvus.
Na, bent jau vidurius palaisvins.
„giluminės klastotės (angl. „deep fake“)“ – ar lietuvių kalba dar valstybinė kalba? Kodėl tas vertimas įkištas, galimai rašytojas nepasitiki savo gebėjimu išsireikšti lietuviškai? Man, pvz., jis nieko nesako, nes antroji mano kalba portugalų, o trečioji – hindi. Žiniasklaida yra privatus v e r s l a s: kai privačioje valgykloje, kąsdamas tautinį koldūną, niekada nežinai, kokio padaro mėsos pėdsakus atrasi to tautinio koldūno viduje. Galvoji, kad paršiuko mėsa, o juk gali paklūti ne tik paršiukas kai kada. Taip ir su žiniasklaida, apklausų išdavomis/vertinimais ir pan. Kad patikėti, reikia pasitikėti. Jei nepasitiki, tai kaip patikėti? 75 metams įslaptinti. Galimai ir naujų žvalių priperėta? Kreiptis į šeimos gydytoją, kad nukreipimą dėl tikėjimo išrašytų? O gal žolė ir alkoholis geriau, nei tabletės? Kada palengvinimai planuojami? Tada ir pasitikėjimas – tikėjimas iškart atsiras?