Sekmadienis, 6 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Žinovų patarimai turintiems miško: kaip apsisaugoti nuo kenkėjų

www.alkas.lt
2022-03-02 07:00:04
0
Žinovų patarimai turintiems miško: kaip apsisaugoti nuo kenkėjų

Žinovų patarimai turintiems miško: kaip apsisaugoti nuo kenkėjų | „Husqvarna Group“ nuotr.

Šių metų žiema negailėjo sunkaus šlapio sniego ir smarkių vėjų, kurių neatlaikę lūžo ne tik pavieniai, bet ir miškuose augantys medžiai.

Išlaužytų ir išvartytų medžių sutvarkymas yra svarbiausias darbas, kurį miške reikėtų atlikti nelaukiant šiltesnių orų. Žinovai ragina nepavėluoti, nes laiku nesutvarkyti tokie medžiai gali tapti terpe veistis kenkėjams.

„Kitaip nei soduose, miškuose privalomų atlikti pavasarinių ar rudeninių darbų nėra. Miškas tvarkomas visais metų laikais, pagal poreikį.

Šiuo metu svarbiausia apžiūrėti, kaip miško medžiai atlaikė audras ir sunkų sniegą, o nulūžusius, išjudintus ir išverstus su šaknimis – sutvarkyti.

Kitu atveju gali įsiveisti kenkėjai, ilgainiui sukelsiantys žalos visam miškui“, – sako Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos profesijos mokytojas žinovas Arūnas Jurkonis.

Nesutvarkius įsiveis kenkėjai

Ypatingai svarbu ilgam nepalikti pažeistų spygliuočių, kuriuos labai mėgsta kenkėjai. Atėjus pavasariui ir atšilus orui, atsigauna kenkėjai žievėgraužiai tipografai.

Jie dažniausiai puola pusamžius ir vyresnius eglynus, pirmiausia – nusilpusius medžius, vėjavartas ir vėjalaužas, o ilgainiui gali išplisti dideliame plote ir sunaikinti sveikus medžius. Jų veiklos požymiai yra krentantys dar žali sygliai, besilupanti žievė ir išgraužos po žieve.

Dėl to geriausia išlaužytus medžius miške sutvarkyti kuo greičiau, jei tik nėra neišbrendamų pusnių. Delsti iki šiltesnio pavasario negalima, nes kenkėjai bus greitesni.

Su sodo ir miško priežiūros technikos gamintoja „Husqvarna“ bendradarbiaujantis A. Jurkonis atkreipia dėmesį, kad nulūžę, išvirtę medžiai ar medžiai kabančiomis nulaužtomis viršūnėmis reikalauja didesnio atsargumo, nes dėl savo nestabilumo jie yra pavojingi žmonėms.

Pavojingi ir išjudinti, bet dar stovintys medžiai, nes jų šaknų sistema jau nebėra tokia tvirta ir jie gali virsti paveikti net mažesnio vėjo ar sniego. Tokius medžius reikėtų nupjauti ir sudoroti pirmiausiai.

„Greičiau reikia sutvarkyti ir medžius su nulaužtomis, dar kabančiomis viršūnėmis. Galima paimti 3-4 metrų ilgio kartį ir pabandyti viršūnę pajudinti.

Gal ji laikosi tik ant žievės ir pavyks ją nustumti pajudinus, liks tik stuobrys, tuomet ir pavojus bus kur kas mažesnis“, – aiškina A. Jurkonis.

Jei medis išverstas su šaknimis, nupjovus kamieną negalima palikti šaknų luito, jį būtina sugrąžinti į vietą. Jis yra sunkus, tad paliktas išverstas po kurio laiko gali netikėtai virsti atgal į savo vietą ir prispausti po mišką vaikštančius ar grybaujančius žmones.

Kaip teisingai genėti šakas?

Jurkonis sako, kad ir nenulūžusius medžius gali pažeisti kenkėjai, todėl visuomet derėtų dairytis jų veiklos požymių.

„Skirtingi kenkėjai renkasi skirtingas medžių rūšis, todėl reikėtų pasižiūrėti, kokia miško sanitarinė būklė, ar niekas nekelia įtarimų. Pavyzdžiui, egles labai mėgsta kinivarpos, kurių atsiradimą išduoda skylutės kamiene.

Kai medyje kenkėjų dar nedaug, galima pastebėti, kad medis pats stengiasi išsigydyti ir apsipila sakais. Jei kenkėjų daugiau, o sąlygos tinkamos, tuomet kenkėjai plinta žaibiškai ir medį gali tekti nupjauti“, – tikina jis.

Dalis miškų savininkų neapsiriboja vien pažeistų medžių pašalinimu, jie nori matyti mišką kaip parką, tad stengiasi jį kuo labiau išvalyti.

Žinovas sako, kad miškas turėtų būti paliekamas kuo natūralesnis, nes jame augantys medžiai ir krūmai yra paukščių, žvėrių, vabzdžių buveinė, o krentančios šakos pūdamos tampa miško paklote ir trąša.

Be to, miške, kaip ir žmonių pasaulyje, vyksta natūrali kaita – senus medžius keičia nauji, tad šiuos be gailesčio iškirtus ir miškui pasenus nebebus natūraliai užaugusios medžių pamainos.

Vis dėlto norintiems, kad jų turimas miškas atrodytų tvarkingesnis ir po jį būtų galima vaikščioti nelandžiojant po šakomis, A. Jurkonis turi vieną patarimą.

„Genint apatines medžių, ypač spygliuočių, šakas jokiu būdu negalima jų pjauti sulig kamienu ir pažeisti jo žievės, nes yra didelė tikimybė įsimesti puviniui ir kitoms ligoms. Geriau pjauti eglių ir pušų šakas paliekant apie 5 cm nuo kamieno“, – pataria jis.

Žinovų patarimai turintiems miško: kaip apsisaugoti nuo kenkėjų | „Husqvarna Group“ nuotr.

Būtinas medkirčio pažymėjimas

Svarbu ne tik žinoti, kaip teisingai tvarkyti mišką, bet ir pasirinkti tam tinkamus įrankius. Pasak „Husqvarna“ technikos žinovo Simo Bairašausko, anksčiau žinomesniu pasirinkimu buvę benzininiai grandininiai pjūklai pamažu užleidžia vietą naujos kartoms akumuliatoriniams.

„Žmonės anksčiau benzininius pjūklus rinkdavosi dėl didesnio jų galingumo palyginti su akumuliatoriniais, tačiau naujos kartos akumuliatoriniai pjūklai jau gali konkuruoti šia savybe.

Pavyzdžiui, naujieji akumuliatoriniai pjūklai turi tiek pat galios, kiek benzininiai 40 kub. cm variklio tūrio analogai. Be to, siūlomas akumuliatoriaus kuprinėje sprendimas keletą kartų pailgina pjūklo veikimo laiką.

Ne veltui kalbant apie šiuos gaminius naudojama frazė „benzininės technikos veiksmingumas – be benzino“, – teigia S. Bairašauskas.

Akumuliatoriniai grandininiai pjūklai taip pat yra tylesni už benzininius, todėl saugoma pjovėjo klausa, mažiau drumsčiama miško ramybė.

Pats įrankis veikdamas sukelia mažiau vibracijų, dėl to dirbantys su juo ne taip greitai pavargsta. Jie taip pat į aplinką neišmeta kenksmingų medžiagų, todėl yra sveikesni gamtai.

Jurkonis atkreipia dėmesį, kad tvarkant mišką neužtenka pjūklo, gali būti reikalinga speciali technika ar papildomi priedai, nes kyla tikimybė, kad prireiks ištraukti rąstus, atversti medžius ar jų šaknis.

Todėl kas kartą vertėtų pasverti, ar pavyks susitvarkyti savo jėgomis, ar geriau kviestis žinovus.

Žinovas primena, jog miško darbus atliekantys tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys turi laikytis Miško darbų saugos taisyklių, turėti medkirčio pažymėjimą.

Jo teigimu, kasmet Lietuvoje būna keli atvejai, kai dėl žinių trūkumo ir neatsargumo miške žūsta žmonės. Miško darbai yra pavojingi, todėl net ir dirbant savame miške reikia to nepamiršti.

„Pavyzdžiui, būtina artimiesiems pasakyti, kur ketinama dirbti, nuolat palaikyti su jais ryšį, susitarti, kad jie retsykiais paskambins pasiteirauti, ar viskas gerai.

Yra buvę atvejų, kai žmones prispaudžia medžiai, o niekas net nežino, kur jie yra. Kur kas saugiau miške darbuotis dviese. Kitas medkirtys turėtų darbuotis saugiu atstumu, lygiu 2,5 medžio aukščio, jei medžiai leidžiami nuo kelmo.

Svarbu dėvėti individualias apsaugos priemones: šalmą su akių ir ausų apsauga, neperpjaunamas kelnes, apsauginius batus.

Nereikėtų žiūrėti į saugumą pro pirštus dirbant su grandininiu pjūklu, kurio pjūvis gali padaryti 6-8 mm pločio ir itin gilią žaizdą“, – kalba pašnekovas.

Apie „Husqvarna Group“

Švedijos įmonių grupės „Husqvarna Group“ veiklos tikslas – užtikrinti teigiamas vartotojų patirtis. Diegdama naujoves bendrovė kuria naujus sprendimus, atitinkančius tiek profesionalų, tiek mėgėjų poreikius ir lūkesčius.

„Husqvarna“ įmonių grupė vienija bendroves „Husqvarna Forest & Garden“, „Husqvarna Construction“ ir „Gardena“.

Grynieji grupės įmonių pardavimai 2021 m. siekė 4,47 mlrd. eurų. Iš viso grupės padaliniuose 40-yje pasaulio šalių dirba beveik 14 tūkst. darbuotojų.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Eglynų kenkėjų pagausėjo visoje šalyje
  2. Miškininkai šalina kenkėjų pažeistas eglės
  3. Už miško teršimą gresia atsakomybė
  4. Miško kirtimų ribojimai saugomose teritorijose
  5. Pradėjo veikti nacionalinė miško nuosavybės administravimo sistema
  6. Seimas svarstys siūlymą griežtinti atsakomybę už neteisėtą miško žemės naudojimą
  7. Miškų susitarimo eiga: Kaip kelioliką vizijų paversti viena kryptimi? (video)
  8. Tekinti sulą leidžiama ne iš kiekvieno klevo ar beržo
  9. M. Kaukėnas. Apie iškirstą Lakajos draustinį, kuriame draudžiama žmogui pasistatyti palapinę
  10. A. Juozaitis. Labanoras. Pradžia
  11. Gretimų Puniai kaimų bendruomenių vadovai turi kita nuomonę apie Punios šilo išsaugojimą
  12. M. Lučka. Šauksmas dėl Gojaus girios išgelbėjimo
  13. Vilniaus medžių priežiūros tvarką keis profesionalai (video)
  14. Pasididžiavimo vertos gamtos paveldo vertybės Lietuvoje
  15. Prasidėjo akcija „Medienos kenkėjas“

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Šiauliai
Kultūra

Šiauliai kvies jungtis į šventinę bendrystę

2025 07 05
A. Stulginskiui skirta paroda
Istorija

Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda

2025 07 05
Baltijos esperantininkų dienos Kaune | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.
Kalba

Baltijos esperantininkų dienos Kaune

2025 07 05
„Tautiška giesmė aplink pasaulį“ | Facebook nuotr.
Kultūra

„Tautiška giesmė“ sekmadienį skambės visoje Lietuvoje: skelbia giedojimo vietų sąrašą

2025 07 05
Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir tautiškos giesmės diena kviečia į Kernavę | Rengėjų nuotr.
Istorija

Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir tautiškos giesmės diena kviečia į Kernavę

2025 07 05
šiauliai„Saulės žiedas“ 2025.
Etninė kultūra

Tarptautinė folkloro šventė „Saulės žiedas“ Šiauliuose tęsiasi – miestas alsuoja pasaulio folkloro ritmais

2025 07 05
Vilniaus koncertų ir sporto rūmai | Paveldo komisijos nuotr.
Architektūra

Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo

2025 07 05
Apytalaukio dvaro rūmai | Wikipedia.org nuotr.
Architektūra

Paveldo komisija nepritarė Apytalaukio dvaro išbraukimui iš Neprivatizuotinų buvusių dvarų sodybų sąrašo

2025 07 05

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Ruslanas Bortnikas, Vadimas Gerasimovičius apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Aleksandras Dubinskis apie Hagoje – istoriškai jautrus NATO viršūnių susitikimas: dėmesio centre – Ukraina, Irano krizė ir Trampo grįžimas
  • Saimonas Cipis apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • Apie PL-LT sieną apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kaip karštomis naktimis užtikrinti kokybišką miegą?
  • Traškias bulvyčių spirales lengvai pagaminsite namuose
  • Jei tapote kibernetinių sukčių auka
  • Šiauliai kvies jungtis į šventinę bendrystę

Kiti Straipsniai

A. Stulginskiui skirta paroda

Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda

2025 07 05
Baltijos esperantininkų dienos Kaune | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.

Baltijos esperantininkų dienos Kaune

2025 07 05
„Tautiška giesmė aplink pasaulį“ | Facebook nuotr.

„Tautiška giesmė“ sekmadienį skambės visoje Lietuvoje: skelbia giedojimo vietų sąrašą

2025 07 05
Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir tautiškos giesmės diena kviečia į Kernavę | Rengėjų nuotr.

Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir tautiškos giesmės diena kviečia į Kernavę

2025 07 05
Vilniaus koncertų ir sporto rūmai | Paveldo komisijos nuotr.

Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo

2025 07 05
Apytalaukio dvaro rūmai | Wikipedia.org nuotr.

Paveldo komisija nepritarė Apytalaukio dvaro išbraukimui iš Neprivatizuotinų buvusių dvarų sodybų sąrašo

2025 07 05
Sveikata

Mokinių sveikatos tikrinimas – galimybė aptarti „nepatogius“ klausimus

2025 07 04
Rimantas Vanagas

R. Vanagas. Tipu tapu į tapatybę

2025 07 03
Pasaulio lietuvių sporto žaidynių 2022 Druskininkuose archyvo nuotr.

Pasaulio lietuvių sporto žaidynės Palangoje suburs apie 3 tūkst. dalyvių

2025 07 03
Lietuvos trispalvė | A. Stanevičius, MLIM archyvo nuotr.

Valstybės dienos proga – kamerinės muzikos magija ir Klaipėdos muziejų lankymas

2025 07 03

Skaitytojų nuomonės:

  • Ruslanas Bortnikas, Vadimas Gerasimovičius apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Aleksandras Dubinskis apie Hagoje – istoriškai jautrus NATO viršūnių susitikimas: dėmesio centre – Ukraina, Irano krizė ir Trampo grįžimas
  • Saimonas Cipis apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • Apie PL-LT sieną apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Rimgaudui apie Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Trys vakarai su Lietuvos archeologais: atradimai, nusidriekę nuo Meksikos iki Kernavė

Trys vakarai su Lietuvos archeologais: atradimai, nusidriekę nuo Meksikos iki Kernavė

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai