Miškininkai šalina kenkėjų pažeistas eglės

Valstybinių miškų urėdijos miškininkai, vykdydami miško priežiūros ir apsaugos darbus, šiais metais Lietuvoje sanitarinius kirtimus vykdė 15 903 hektaruose.

Žvalgant Punios šilo miškus, taip pat pastebėti medžių liemenų kenkėjo žievėgraužio tipografo apnikti ir pažeisti medžiai, todėl planuojama artimiausiu metu vykdyti atrankinius sanitarinius kirtimus – iš Punios šilo pašalinti 82 kenkėjų užpultas eglės.

Laiku neatlikus darbų, liemenų kenkėjas toliau plistų ir pultų šalia esančius sveikus medžius.

Kadangi kenkėjų apniktų medžių išgelbėti neįmanoma, miškininkams lieka vienintelis būdas stabdyti šio pavojingo Lietuvos spygliuočiams kenkėjo plitimą – nukirsti ir iš miško išvežti jau apniktus medžius.

Pernai kenkėjai sunaikino 121,5 ha miškų: žievėgraužis tipografas – 93,4 ha, o viršūninis žievėgraužis – 24,1 ha.

Punios šile bus pašalintos pavienės kenkėjų apniktos eglės. Valstybinių miškų urėdija kirtimus vykdys vadovaudamasi Miškų įstatymu, Sanitarinės miško apsaugos taisyklėmis ir Valstybinės miškų tarnybos rekomendacijomis.

Šią savaitę Punios šile su atitinkamomis institucijomis, aktyviomis bendruomenėmis ir neabejingais Punios šilo likimui piliečiais buvo aptartas sanitarinių priemonių vykdymo planas.

Miško kirtimai vyks plote, kuris neapima Punios šilo rezervato. Tai reiškia, kad Punios šile bus pašalintos tik pavienės kenkėjo apniktos eglės maždaug 1,3 hektaro plote.

„Suprantame, koks unikalus yra Punios šilas ir kaip svarbu jį išsaugoti ateities kartoms, todėl įvertinome kiekvieną kenkėjo užpultą medį, kuris tapo grėsme šalia esantiems sveikiems medynams ir jau šią savaitę, kol kenkėjas dar neišskrido ir neapniko sveikų medžių, pradėsime vykdyti atrankinius sanitarinius miško kirtimus“, – sakė Valstybinių miškų urėdijos direktoriaus pavaduotojas miškininkystei Mindaugas Petkevičius.

Laiku neatlikus kirtimų ir nepašalinus kenkėjų apniktų medžių, kitais metais Punios šile bus kelis kartus daugiau kenkėjų sunaikintų medžių. Žievėgraužis tipografas – itin pavojingas medžių liemenų kenkėjas, kuris, esant palankioms klimato sąlygoms, ima sparčiai daugintis.

Sparčiausiai ir gausiausiai žievėgraužis tipografas vystosi karštomis ir sausomis vasaromis, masinio dauginimosi židiniai susidaro atsiradus dideliam kiekiui apsilpusių medžių. Dažniausiai puola pusamžius ir vyresnius eglynus, pirmiausia – nusilpusius medžius, vėjavartas ir vėjalaužas.

Įprastai spygliuočiai nuo kenkėjo ginasi žaizdas ir pakenkimus užpildami sakais, o jų kiekis labai priklauso nuo vandens. Per sausras ar nukritus gruntinių vandenų lygiui, spygliuočiai nepasigamina pakankamai sakų ir tampa pažeidžiami.

Valstybinių miškų urėdijos miškininkai kasmet stebi spygliuočių medynus, kad laiku pašalintų iš miško žalias vėjo nulaužtas ir išverstas egles bei šių liemenų kenkėjų šviežiai apniktas dar žalias egles.

Ypatingas dėmesys yra skiriamas medynams, esantiems šalia ankstesniais metais buvusių židinių. Žievėgraužio tipografo monitoringui naudojamos specialios šių kenkėjų gaudyklės, kurios leidžia prognozuoti kenkėjų gausą.

Lietuvoje fiksuojamos dvi žievėgraužio tipografo generacijos: peržiemoję vabzdžiai užpuola egles, padeda kiaušinėlius, iš jų išsivysto nauja karta, kuri subręsta ir užpuola kitas egles, kur deda kiaušinėlius, iš kurių išsirita antra karta, liekanti žiemoti.

Vokietijoje ir piečiau jau fiksuojamos trys šio kenkėjo generacijos, dėl ko jis tuose kraštuose pridaro žymiai daugiau žalos. Todėl, jei žiemos ir toliau šiltės, trečios generacijos išsivystymo galima tikėtis ir Lietuvoje.

Dėl šio kenkėjo 2019-2020 m. tokios šalys kaip Lenkija, Vokietija ir Čekija, saugodamos miškus nuo žievėgraužio tipografo židinių plitimo, turėjo iškirsti milijonus kubinių metrų medžių.