Ketvirtadienis, 31 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Skaitiniai Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

Z. Bartusevičiūtė. Prisiminimai (II)

Zita Bartusevičiūtė, www.punskas.pl
2022-02-22 09:00:38
0
Z. Bartusevičiūtė. Prisiminimai (II)

Bartoševičių giminės nuotrauka po 1920 m. Pirmoje eilėje sėdi iš kairės: Jadvyga Bartoševičiūte-Marčiukaitienė, Ana Albanti-Bartoševičienė, Leonora Bartoševičiūtė-Beinaravičienė, antroje eilėje iš kairės: Adomas Dominykas Bartoševičius, Juozas Beinaravičius, Jonas Marčiukaitis | Z. Bartusevičiūtės archyvo nuotr.

Apie prosenelius, senelius, tėvus, seseris, brolius, kitus gimines ir pažįstamus

Mano tėvas Adomas Dominykas Bartoševičius (1891-03-14–1945-08-14) buvo gana aukšto ūgio, šviesiaplaukis. Vaikystėje iš pradžių buvo mokomas namuose.

Kadangi mažas būdamas tėtis dažnai sirgdavo kvėpavimo takų ligomis, jį senelis Vaclovas vežė gydyti į Prancūziją. Tėvas ten toliau tęsė ir savo mokymąsi, laisvalaikiu griežė smuiku, grojo gitara.

Sūnaus Adomo Dominyko lavinimui senelis Vaclovas ir senelė Ana skyrė daugiau dėmesio negu jo seserų Jadvygos ir Leonoros, bet tokia tėvų nuostata buvo įprasta tais laikais, nes sūnui atitekdavo pareiga pasirūpinti tėvais senatvėje.

Grįžęs į Lietuvą, mano tėvelis baigė gimnaziją ir agronomijos mokslus Vilniuje. Labai puoselėjo Panemunio dvarą, buvo gražiai sutvarkyta aplinka, prie namų ošė tėvelio rūpestingai prižiūrimas parkas. Parke daugiausiai augo tuopos, ąžuolai ir liepos.

1954 metais daugumą medžių vietiniai „aktyvistai“ išpjovė, nors aplinkui augo didžiuliai miškai ir malkomis buvo galima apsirūpinti neniokojant parko.

Mūsų ūkyje buvo auginama daug įvairių gyvulių ir naminių paukščių: arklių, karvių, avių, kiaulių, vištų, žąsų, kalakutų.

Tėvo numylėtiniai buvo arkliai, kai kuriuos dar ir dabar atsimenu: Lelka, Vyšnia, Grantas, Ziulka, Pestūnas. Lelka buvo labai graži ir smarki bėra kumelė.

Ne su bet kuriuo arkliu ją pakinkysi drauge tempti vežimą – tik su Pestūnu. Kartą, jau pasibaigus karui, Lelka netoli namų ganėsi su kumeliuku ir aš netoli jų buvau.

Keliu į mus artėjo stribas. Lelka ėmė nerimauti, žvengti, nes labai saugojo savo kumeliuką. Aš, septynerių metų „ūkininkė“, čiupau pasitaikiusį kuolą ir užsimojau norėdama uždrožti Lelkai, kad neįspirtų stribui, bet ta stryktelėjo į šalį, o smūgis kliuvo stribui.

Laimė, kad tėtis jau buvo atskubėjęs, jis atsiprašė už mane, pasakęs, kad aš tai padariau netyčia.

Tėtis gerai nusimanė apie gyvulius, jų ligas, neprisimenu, kad būtų kada kvietęs veterinarą. Net kiti giminės prašydavo jo patarimų, susirgus gyvuliui. Ir apie dirvožemį gerai nusimanė.

Su juo bendravęs Valatka vėliau prisiminė: „Paims saują žemių, suspaus, atgniauš kumštį ir pasakys, ką geriausia auginti toje žemėje“.

Iš tiesų ūkininkavimas buvo tėvelio pašaukimas. Tėtis neturėjo ūkvedžio kaip senelis Vaclovas, kuris visa galva buvo pasinėręs į mediciną.

Medžioti tėvas irgi mėgo, buvo taiklus šaulys, kaip mūsų krašte sakoma, galėjęs pataikyti ir į skrendančią varną. Jis medžiodavęs drauge su mokytoju Labašausku, vaistininku Dakinevičiumi, Birštono viršaičiu Povilu Petrulioniu, kuris baigiantis karui pasitraukė į Vakarus.

Kartais ir brolį Adomą jau paimdavo į mišką, nes šis buvo taiklus šaulys kaip ir tėvas. Medžioklės paslapčių mokėsi ir jaunesnysis brolis Jonas, bet į tikrą medžioklę jo dar neimdavo.

Tėtis, būdamas jaunas, turėjo medžioklinį sakalą. Tik tas paukštis kartą kažko sunerimęs suleido jam į skruostą nagus. Randas likęs veide visam gyvenimui, o sakalų tėtis daugiau nelaikęs.

Kiek atsimenu, medžioklei buvo laikomi keturi šunys, iš kurių pagrindiniai buvo pilkšvo plauko skalikė Briska ir Naftus. Turėjome ne tik medžioklinių šunų, bet dar ir kelis kitus.

Adomas Dominykas Bartoševičius (1891-03-14–1945-08-14) | Vikipedijos nuotr.

Arklius ganykloje padėjo saugoti didžiulė smėlio spalvos kalė Mirta, kuri buvo be galo meili ir žaisminga. Galingo balso Muras saugojo namus, pririštas prie būdos kieme.

Tėčio numylėtinis Valtrofas, baltas su juodomis dėmėmis dogas, buvo laikomas namuose, vis sekiojo paskui tėtį ar gulėdavo prie jo kambario durų.

Šunis prižiūrėjo Bačinskaitė, kilusi iš Nečiūnų kaimo. Mergina labai mėgo savo darbą – šunys visada laiku būdavo pašerti, iššukuoti, vedžiojami, treniruojami.

Tėtis taip pat domėjosi technika ir turėjo daug žemės ūkio padargų: maniežą, grėbiamąją, kuliamąją ir kitus. Prie namų buvo ir „maisternia“, kur buvo meistraujama ar taisoma įvairi technika.

Patalpa būdavo apšviečiama karbido lempomis. Karbidą tėtis laikė rūsyje, lempas užpildydavo tik pats, nes sakydavo, kad tai pavojinga.

Pokariu visi padargai buvo paimti į kolūkį be jokios kompensacijos. Laimė, kad tėvelis nesulaukė to laiko, kai vyko mūsų ūkio naikinimas.

Sekmadienį mūsų ūkyje niekada nebuvo dirbama, išskyrus, žinoma, gyvulių šėrimą ar kitus darbus, kurių nebuvo galima atidėti.

Jau šeštadienio pavakare tėtis pasipuošęs imdavo į rankas pasivaikščiojimui skirtą lazdelę paauksuotu bumbulu, pasikviesdavo mane, šunį Valtrofą ir visi drauge žingsniuodavome parko alėja pas senelę Aną ir tetą Leonorą.

Šeštą valandą pas jas buvo geriama arbata, vaišinamasi močiutės iškeptu pyragu. Paskui dar kiek su tėčiu pasivaikščiodavome, nueidavome net iki senų kapinėlių, kuriose jau nebebuvo laidojama, bet žmonės pagarbiai saugojo tą vietą.

Sekmadieniais visada buvo lankomasi bažnyčioje, dažniausiai Nemajūnuose. Nuvykdavome ir į Jiezną, Birštoną, taip pat visada į metinius Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Dangun ėmimo (Žolinės) atlaidus.

Pivašiūnus ypač mėgo mano mama, spėju, kad ji tikriausiai buvo padariusi įžadus ten kasmet lankytis, prašydama sveikatos mano seseriai Onutei, kuri vaikystėje dažnai sirgdavo.

Ir dabar stengiuosi kiekvienais metais nuvykti į Žolinės atlaidus Pivašiūnuose, tęsti iš tėvelių perimtą paprotį.

Didžiausios metinės šventės mūsų namuose, kol gyvenome visa šeima, būdavo šventos Kalėdos ir Velykos. Kalėdoms būdavo ruošiamasi ypač pakiliai.

Mama su senele vadovaudavo namų tvarkymui, šventinių valgių ruošimui, o tėtis pasirūpindavo dovanomis, kartu su mumis, vaikais, Kūčių dieną puošdavo eglutę.

Kūčių vakarienė buvo valgoma vidurnaktį. Visiems pavalgius, tėtis žvakių šviesoje grieždavo smuiku.

Kalėdų rytą tėvelis gražiai papuoštame krepšyje mums iš tvarto atnešdavo dovanas, sakydavo, jog Kalėdų Senelis jas ėdžiose mums paliko naktį.

Dovanomis būdavo apdalijami ir mūsų ūkyje dirbę samdiniai. Kadangi mano sesuo Janina gražiai mezgė, tai jos rankdarbiai dažnai būdavo įteikiami kaip dovanos.

Per Kalėdas būdavo apdovanojami ir tėvų krikštasūniai bei krikšto dukros, kurių jie turėjo daugybę, vos ne iš visų aplinkui gyvenusių daugiau ar mažiau pasiturinčių šeimų.

Šarkuvienės anūkas Juozukas, kurį ji vis atsivesdavo ateidama pas mus dirbti, dovanų gaudavo batus ar kokį drabužį, nes šeima buvo neturtinga.

Per šventų Velykų laikotarpį vieną dieną į mūsų namus būdavo sukviečiami visi mano tėvų krikšto vaikai. Lauke būdavo padengiami stalai, vaikai vaišinami duonos tešloje keptu kumpiu, pyragais.

Paskui ridendavo margučius. Parke buvo įrengtos sūpynės, tai brolio Adomo pareiga būdavo prižiūrėti besisupančius. Mes tą dieną mažai begaudavome pasisupti, turėdavome pirmiausia leisti svečiams.

Rudeniop prieš mokslo metus visiems pas mus dirbusių samdinių vaikams tėtis padovanodavo pieštukų ir sąsiuvinių. O jau duonos tai niekada niekam nepagailėjo – kas pritrūkdavo, visiems skolindavo miltų.

Iš kartos į kartą paveldėtas paprotys – paremti mažiau pasiturintį – visą laiką buvo gyvas mūsų namuose.

Kartą tėvas pamatęs, kad vienuose mūsų giminaičių namuose samdinys pasiėmė valgyti bulvių iš katilo, kur buvo šutinama kiaulėms. Tėtis neiškentė ir pasakė tų namų šeimininkui, kad taip maitinti darbininką yra gėda.

Šeimoje vaikai nuo pat mažumės irgi buvo skatinami viskuo dalintis.

Net kai aš, mažiausioji, buvau atlaiduose su tėvais Jiezne ir man buvo nupirktas blizgančiais popierėliais išpuoštas saldainis, turėjau pakentėti, viena nesmaližiauti.

Grįžusi namo, turėjau pasidalinti juo su visais.

Pirma dalis čia.

https://alkas.lt/wp-content/uploads/2014/01/punskas-logo-200-e1388608473714.jpg

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. LGGRTC kviečia pasidalinti žiniomis apie dar nežinomas pokario laisvės kovotojų užkasimo vietas
  2. Sausio 13-osios įvykių liudininkas, VDU prof. R. Daugelavičius: Iššovus tankui, supranti, ką reiškia tyla
  3. Kai esame palikti likimo valiai
  4. Burbiškio dvare dar galima apžiūrėti parodą „Dvaro pramogos. Medžioklė“
  5. Pasirodė metraščio „Terra Jatwezenorum“ 13 tomas (I)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Pakrančių savininkams: ką naudinga žinoti apie poilsiautojų teisę pasiekti vandens telkinius
Gamta ir ekologija

Pakrančių savininkams: ką naudinga žinoti apie poilsiautojų teisę pasiekti vandens telkinius

2025 07 31
Valdovų rūmai | Valdovų rūmų muziejaus nuotr.
Kultūra

„Kinas po žvaigždėmis“ Valdovų rūmuose prasideda!

2025 07 31
Greitoji pagalba
Lietuvoje

Auditas parodė, kur stringa GMP tarnybos veikla

2025 07 30
Nato naikintuvai
Lietuvoje

Oro policijos misiją perima Vengrija ir Ispanija

2025 07 30
Pinigai
Lietuvoje

Valstybė skolins ILTE 40 mln. daugiabučių atnaujinimui

2025 07 30
Vėliava
Lietuvoje

Vilniuje prasideda pilietinio pasipriešinimo instruktorių mokymai

2025 07 30
Apsemtas kelias
Gamta ir žmogus

Kelininkai pasiruošę reaguoti į liūčių padarinius

2025 07 30
Vairuotojo pažymėjimas
Lietuvoje

Nuo rugpjūčio 20 d. didės vairuotojo pažymėjimų kainos

2025 07 30

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kęstutis K.Urba apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Rimgaudas apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Kęstutis K.Urba apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Psichiatro asistentas apie Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis ragina ginti lietuvių kalbos statusą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • A. Purelienė. Apie kolegas pediatrus: atsigręžus į praeitį
  • 3 būdai išlaikyti sveikatą ir savarankiškumą sergant
  • 1863 m. sukilėliui, knygnešiui ir tautinio atgimimo žadintojui Motiejui Eimaičiui – 185 metai
  • Pakrančių savininkams: ką naudinga žinoti apie poilsiautojų teisę pasiekti vandens telkinius

Kiti Straipsniai

Apolonija Purelienė peržiūri savo tekstą

A. Purelienė. Apie kolegas pediatrus: atsigręžus į praeitį

2025 07 31
1863 m. sukilėliui, knygnešiui ir tautinio atgimimo žadintojui Motiejui Eimaičiui – 185 metai

1863 m. sukilėliui, knygnešiui ir tautinio atgimimo žadintojui Motiejui Eimaičiui – 185 metai

2025 07 31
Pakrančių savininkams: ką naudinga žinoti apie poilsiautojų teisę pasiekti vandens telkinius

Pakrančių savininkams: ką naudinga žinoti apie poilsiautojų teisę pasiekti vandens telkinius

2025 07 31
Valdovų rūmai | Valdovų rūmų muziejaus nuotr.

„Kinas po žvaigždėmis“ Valdovų rūmuose prasideda!

2025 07 31
Klaipėdos miesto įkūrimo šventė

Rugpjūčio 1-ąją kviečia Klaipėdos miesto įkūrimo šventė!

2025 07 30
Miškas

Kitiems metams patvirtinta mažesnė miškų kirtimų norma

2025 07 30
Leliūnuose prasidėjo tarptautinis keramikos simpoziumas

Leliūnuose prasidėjo tarptautinis tradicinės keramikos simpoziumas

2025 07 30
Žemės ūkis

Ūkininkams – daugiau draudimo įmokų kompensacijų

2025 07 30
Keliaujame į Kirgiziją

Keliaujame į Kirgiziją: 10 dalykų, kurie atskleidžia šios šalies grožį

2025 07 29
Mažesnė kaina – didesni pavojai? Ką privalote žinoti apie negyvenamosios paskirties NT

Mažesnė kaina – didesni pavojai? Ką privalote žinoti apie negyvenamosios paskirties NT

2025 07 29

Skaitytojų nuomonės:

  • Kęstutis K.Urba apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Rimgaudas apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Kęstutis K.Urba apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Psichiatro asistentas apie Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis ragina ginti lietuvių kalbos statusą
  • Psichiatro asistentas apie Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis ragina ginti lietuvių kalbos statusą
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Skelbiami Knygos meno varžytuvių nugalėtojai

Skelbiami Knygos meno varžytuvių nugalėtojai

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai