Ketvirtadienis, 5 kovo, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Skaitiniai Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

Z. Bartusevičiūtė. Prisiminimai (II)

Zita Bartusevičiūtė, www.punskas.pl
2022-02-22 09:00:38
474
PERŽIŪROS
0
Z. Bartusevičiūtė. Prisiminimai (II)

Bartoševičių giminės nuotrauka po 1920 m. Pirmoje eilėje sėdi iš kairės: Jadvyga Bartoševičiūte-Marčiukaitienė, Ana Albanti-Bartoševičienė, Leonora Bartoševičiūtė-Beinaravičienė, antroje eilėje iš kairės: Adomas Dominykas Bartoševičius, Juozas Beinaravičius, Jonas Marčiukaitis | Z. Bartusevičiūtės archyvo nuotr.

Apie prosenelius, senelius, tėvus, seseris, brolius, kitus gimines ir pažįstamus

Mano tėvas Adomas Dominykas Bartoševičius (1891-03-14–1945-08-14) buvo gana aukšto ūgio, šviesiaplaukis. Vaikystėje iš pradžių buvo mokomas namuose.

Kadangi mažas būdamas tėtis dažnai sirgdavo kvėpavimo takų ligomis, jį senelis Vaclovas vežė gydyti į Prancūziją. Tėvas ten toliau tęsė ir savo mokymąsi, laisvalaikiu griežė smuiku, grojo gitara.

Sūnaus Adomo Dominyko lavinimui senelis Vaclovas ir senelė Ana skyrė daugiau dėmesio negu jo seserų Jadvygos ir Leonoros, bet tokia tėvų nuostata buvo įprasta tais laikais, nes sūnui atitekdavo pareiga pasirūpinti tėvais senatvėje.

Grįžęs į Lietuvą, mano tėvelis baigė gimnaziją ir agronomijos mokslus Vilniuje. Labai puoselėjo Panemunio dvarą, buvo gražiai sutvarkyta aplinka, prie namų ošė tėvelio rūpestingai prižiūrimas parkas. Parke daugiausiai augo tuopos, ąžuolai ir liepos.

1954 metais daugumą medžių vietiniai „aktyvistai“ išpjovė, nors aplinkui augo didžiuliai miškai ir malkomis buvo galima apsirūpinti neniokojant parko.

Mūsų ūkyje buvo auginama daug įvairių gyvulių ir naminių paukščių: arklių, karvių, avių, kiaulių, vištų, žąsų, kalakutų.

Tėvo numylėtiniai buvo arkliai, kai kuriuos dar ir dabar atsimenu: Lelka, Vyšnia, Grantas, Ziulka, Pestūnas. Lelka buvo labai graži ir smarki bėra kumelė.

Ne su bet kuriuo arkliu ją pakinkysi drauge tempti vežimą – tik su Pestūnu. Kartą, jau pasibaigus karui, Lelka netoli namų ganėsi su kumeliuku ir aš netoli jų buvau.

Keliu į mus artėjo stribas. Lelka ėmė nerimauti, žvengti, nes labai saugojo savo kumeliuką. Aš, septynerių metų „ūkininkė“, čiupau pasitaikiusį kuolą ir užsimojau norėdama uždrožti Lelkai, kad neįspirtų stribui, bet ta stryktelėjo į šalį, o smūgis kliuvo stribui.

Laimė, kad tėtis jau buvo atskubėjęs, jis atsiprašė už mane, pasakęs, kad aš tai padariau netyčia.

Tėtis gerai nusimanė apie gyvulius, jų ligas, neprisimenu, kad būtų kada kvietęs veterinarą. Net kiti giminės prašydavo jo patarimų, susirgus gyvuliui. Ir apie dirvožemį gerai nusimanė.

Su juo bendravęs Valatka vėliau prisiminė: „Paims saują žemių, suspaus, atgniauš kumštį ir pasakys, ką geriausia auginti toje žemėje“.

Iš tiesų ūkininkavimas buvo tėvelio pašaukimas. Tėtis neturėjo ūkvedžio kaip senelis Vaclovas, kuris visa galva buvo pasinėręs į mediciną.

Medžioti tėvas irgi mėgo, buvo taiklus šaulys, kaip mūsų krašte sakoma, galėjęs pataikyti ir į skrendančią varną. Jis medžiodavęs drauge su mokytoju Labašausku, vaistininku Dakinevičiumi, Birštono viršaičiu Povilu Petrulioniu, kuris baigiantis karui pasitraukė į Vakarus.

Kartais ir brolį Adomą jau paimdavo į mišką, nes šis buvo taiklus šaulys kaip ir tėvas. Medžioklės paslapčių mokėsi ir jaunesnysis brolis Jonas, bet į tikrą medžioklę jo dar neimdavo.

Tėtis, būdamas jaunas, turėjo medžioklinį sakalą. Tik tas paukštis kartą kažko sunerimęs suleido jam į skruostą nagus. Randas likęs veide visam gyvenimui, o sakalų tėtis daugiau nelaikęs.

Kiek atsimenu, medžioklei buvo laikomi keturi šunys, iš kurių pagrindiniai buvo pilkšvo plauko skalikė Briska ir Naftus. Turėjome ne tik medžioklinių šunų, bet dar ir kelis kitus.

Adomas Dominykas Bartoševičius (1891-03-14–1945-08-14) | Vikipedijos nuotr.

Arklius ganykloje padėjo saugoti didžiulė smėlio spalvos kalė Mirta, kuri buvo be galo meili ir žaisminga. Galingo balso Muras saugojo namus, pririštas prie būdos kieme.

Tėčio numylėtinis Valtrofas, baltas su juodomis dėmėmis dogas, buvo laikomas namuose, vis sekiojo paskui tėtį ar gulėdavo prie jo kambario durų.

Šunis prižiūrėjo Bačinskaitė, kilusi iš Nečiūnų kaimo. Mergina labai mėgo savo darbą – šunys visada laiku būdavo pašerti, iššukuoti, vedžiojami, treniruojami.

Tėtis taip pat domėjosi technika ir turėjo daug žemės ūkio padargų: maniežą, grėbiamąją, kuliamąją ir kitus. Prie namų buvo ir „maisternia“, kur buvo meistraujama ar taisoma įvairi technika.

Patalpa būdavo apšviečiama karbido lempomis. Karbidą tėtis laikė rūsyje, lempas užpildydavo tik pats, nes sakydavo, kad tai pavojinga.

Pokariu visi padargai buvo paimti į kolūkį be jokios kompensacijos. Laimė, kad tėvelis nesulaukė to laiko, kai vyko mūsų ūkio naikinimas.

Sekmadienį mūsų ūkyje niekada nebuvo dirbama, išskyrus, žinoma, gyvulių šėrimą ar kitus darbus, kurių nebuvo galima atidėti.

Jau šeštadienio pavakare tėtis pasipuošęs imdavo į rankas pasivaikščiojimui skirtą lazdelę paauksuotu bumbulu, pasikviesdavo mane, šunį Valtrofą ir visi drauge žingsniuodavome parko alėja pas senelę Aną ir tetą Leonorą.

Šeštą valandą pas jas buvo geriama arbata, vaišinamasi močiutės iškeptu pyragu. Paskui dar kiek su tėčiu pasivaikščiodavome, nueidavome net iki senų kapinėlių, kuriose jau nebebuvo laidojama, bet žmonės pagarbiai saugojo tą vietą.

Sekmadieniais visada buvo lankomasi bažnyčioje, dažniausiai Nemajūnuose. Nuvykdavome ir į Jiezną, Birštoną, taip pat visada į metinius Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Dangun ėmimo (Žolinės) atlaidus.

Pivašiūnus ypač mėgo mano mama, spėju, kad ji tikriausiai buvo padariusi įžadus ten kasmet lankytis, prašydama sveikatos mano seseriai Onutei, kuri vaikystėje dažnai sirgdavo.

Ir dabar stengiuosi kiekvienais metais nuvykti į Žolinės atlaidus Pivašiūnuose, tęsti iš tėvelių perimtą paprotį.

Didžiausios metinės šventės mūsų namuose, kol gyvenome visa šeima, būdavo šventos Kalėdos ir Velykos. Kalėdoms būdavo ruošiamasi ypač pakiliai.

Mama su senele vadovaudavo namų tvarkymui, šventinių valgių ruošimui, o tėtis pasirūpindavo dovanomis, kartu su mumis, vaikais, Kūčių dieną puošdavo eglutę.

Kūčių vakarienė buvo valgoma vidurnaktį. Visiems pavalgius, tėtis žvakių šviesoje grieždavo smuiku.

Kalėdų rytą tėvelis gražiai papuoštame krepšyje mums iš tvarto atnešdavo dovanas, sakydavo, jog Kalėdų Senelis jas ėdžiose mums paliko naktį.

Dovanomis būdavo apdalijami ir mūsų ūkyje dirbę samdiniai. Kadangi mano sesuo Janina gražiai mezgė, tai jos rankdarbiai dažnai būdavo įteikiami kaip dovanos.

Per Kalėdas būdavo apdovanojami ir tėvų krikštasūniai bei krikšto dukros, kurių jie turėjo daugybę, vos ne iš visų aplinkui gyvenusių daugiau ar mažiau pasiturinčių šeimų.

Šarkuvienės anūkas Juozukas, kurį ji vis atsivesdavo ateidama pas mus dirbti, dovanų gaudavo batus ar kokį drabužį, nes šeima buvo neturtinga.

Per šventų Velykų laikotarpį vieną dieną į mūsų namus būdavo sukviečiami visi mano tėvų krikšto vaikai. Lauke būdavo padengiami stalai, vaikai vaišinami duonos tešloje keptu kumpiu, pyragais.

Paskui ridendavo margučius. Parke buvo įrengtos sūpynės, tai brolio Adomo pareiga būdavo prižiūrėti besisupančius. Mes tą dieną mažai begaudavome pasisupti, turėdavome pirmiausia leisti svečiams.

Rudeniop prieš mokslo metus visiems pas mus dirbusių samdinių vaikams tėtis padovanodavo pieštukų ir sąsiuvinių. O jau duonos tai niekada niekam nepagailėjo – kas pritrūkdavo, visiems skolindavo miltų.

Iš kartos į kartą paveldėtas paprotys – paremti mažiau pasiturintį – visą laiką buvo gyvas mūsų namuose.

Kartą tėvas pamatęs, kad vienuose mūsų giminaičių namuose samdinys pasiėmė valgyti bulvių iš katilo, kur buvo šutinama kiaulėms. Tėtis neiškentė ir pasakė tų namų šeimininkui, kad taip maitinti darbininką yra gėda.

Šeimoje vaikai nuo pat mažumės irgi buvo skatinami viskuo dalintis.

Net kai aš, mažiausioji, buvau atlaiduose su tėvais Jiezne ir man buvo nupirktas blizgančiais popierėliais išpuoštas saldainis, turėjau pakentėti, viena nesmaližiauti.

Grįžusi namo, turėjau pasidalinti juo su visais.

Pirma dalis čia.

https://alkas.lt/wp-content/uploads/2014/01/punskas-logo-200-e1388608473714.jpg

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. LGGRTC kviečia pasidalinti žiniomis apie dar nežinomas pokario laisvės kovotojų užkasimo vietas
  2. Sausio 13-osios įvykių liudininkas, VDU prof. R. Daugelavičius: Iššovus tankui, supranti, ką reiškia tyla
  3. Kai esame palikti likimo valiai
  4. Burbiškio dvare dar galima apžiūrėti parodą „Dvaro pramogos. Medžioklė“
  5. Pasirodė metraščio „Terra Jatwezenorum“ 13 tomas (I)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Žemė
Lietuvoje

Savivaldybėms bus perduota daugiau kaip 800 tūkst. hektarų valstybinės žemės

2026 03 05
Susitikimas Briuselyje
Lietuvoje

Ministras: būtina stiprinti atsparumą hibridinėms grėsmėms ir Europolo vaidmenį

2026 03 05
Prezidentas susitinka su A. Košta
Lietuvoje

Prezidentas su EVT Pirmininku aptarė padėtį Artimuosiuose Rytuose ir Ukrainoje

2026 03 05
Pajūris
Gamta ir ekologija

Naujoje švieslentėje – duomenys apie Lietuvos paplūdimiuose rastas šiukšles

2026 03 05
Jurbarko uostas
Lietuvoje

Jurbarko uoste – svarbių stebėjimų pradžia

2026 03 05
Atgimimo aikšte Klaipėdoje | klaipeda.lt nuotr.
Lietuvoje

Priimtas sprendimas dėl Atgimimo aikštėje Klaipėdoje rastų vertybių

2026 03 05
Pinigai
Lietuvoje

Vyriausybė paskirstė gynybos fondo lėšas

2026 03 05
Vilniaus senamiestis
Gamta ir žmogus

Vilnius pasitelkia DI istoriniam miesto paveldui saugoti

2026 03 05

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie Prezidentas su EVT Pirmininku aptarė padėtį Artimuosiuose Rytuose ir Ukrainoje
  • +++ apie Nemuno krantinė Kaune pasitinka pokyčius
  • Mikui apie Pristatytas naujas pilietinio ugdymo vadovėlis
  • Rimgaudas apie Miesto ir tautos simbolis

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • D. Greičiūnas. Vienintelis būdas mums susitvarkyti, yra – kartu
  • Savivaldybėms bus perduota daugiau kaip 800 tūkst. hektarų valstybinės žemės
  • Ministras: būtina stiprinti atsparumą hibridinėms grėsmėms ir Europolo vaidmenį
  • Prezidentas su EVT Pirmininku aptarė padėtį Artimuosiuose Rytuose ir Ukrainoje

Kiti Straipsniai

Žemė

Savivaldybėms bus perduota daugiau kaip 800 tūkst. hektarų valstybinės žemės

2026 03 05
2026 metų vaistiniu augalu išrinkta rausvažiedė ežiuolė

2026 metų vaistiniu augalu išrinkta rausvažiedė ežiuolė

2026 03 05
Skelbiama Moksleivių dainų šventės dienotvarkė, prasideda bilietų platinimas

Skelbiama Moksleivių dainų šventės dienotvarkė, prasideda bilietų platinimas

2026 03 05
Naujas pilietino ugdymo vadovėlis

Pristatytas naujas pilietinio ugdymo vadovėlis

2026 03 05
Monografijos viršelio vaizdas; dailininkas Rimantas Dichavičius

Miesto ir tautos simbolis

2026 03 05
Muziejinėms vertybėms – atvira centralizuota saugykla su gebėjimų centru Rumšiškėse

Muziejinėms vertybėms – atvira centralizuota saugykla su gebėjimų centru Rumšiškėse

2026 03 05
Žemės ūkis

Lengvės ūkių perdavimas vaikams

2026 03 04
Higienos institutas

Lietuvoje prasideda nauja tėvystės programa „Augame žaisdami“

2026 03 04
Dr. Ilgmars Eglitis ir Kazimieras Černis prie Šmidto sistemos teleskopo

VU astronomas pavadino asteroidą Šv. Kazimiero garbei

2026 03 04
Paroda Jonui Šliūpui Niujorke

Per Atlantą ir sumanymus: Jono Šliūpo gyvenimo kelias parodoje Niujorke

2026 03 04

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie Prezidentas su EVT Pirmininku aptarė padėtį Artimuosiuose Rytuose ir Ukrainoje
  • +++ apie Nemuno krantinė Kaune pasitinka pokyčius
  • Mikui apie Pristatytas naujas pilietinio ugdymo vadovėlis
  • Rimgaudas apie Miesto ir tautos simbolis
  • Mikas apie Pristatytas naujas pilietinio ugdymo vadovėlis
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Skelbiami Knygos meno varžytuvių nugalėtojai

Skelbiami Knygos meno varžytuvių nugalėtojai

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai