Neringos bendruomenė stoja ginti kurorto paveldo

Viešojoje erdvėje pasklidusi žinia apie Lietuvos Vyriausybės planus Nidos švyturio komplekso statinius ir „Mediko“ namus parduoti viešajame aukcione sujaudino ne tik vietos bendruomenę, bet ir kitus Neringos likimui neabejingus žmones.

Vasario 24 d. 12 val. bendram siekiui išsaugoti kurorto paveldą visuomenės reikmėms buriasi Neringos gyventojai, kultūros bendruomenė, čia kuriantys menininkai – organizuojama meninė protesto akcija „Pietūs pas švyturininką“.

Pasak protesto organizatorių, šia akcija siekiama atkreipti Lietuvos Vyriausybės dėmesį ir neišparduoti Neringos: Nidos švyturio pastatų komplekso statinių (Taikos g. 10A) ir poilsio namų „Medikas“ (buvęs kopų prižiūrėtojo namas) su teniso kortais (G. D. Kuverto g. 14, Neringa), o perduoti juos Neringos savivaldybei. Tai, anot jų, leistų toliau Neringoje plėtoti tarptautinį kultūrinį turizmą, kurti meną bei puoselėti kultūrą.

„Galvodami, kaip galėtume apginti viešąjį interesą, susibūrėme į Neringos iniciatyvinę grupę, parašėme ir išplatinome Atvirą laišką – kreipimąsi į Seimą ir Vyriausybę „Dėl nekilnojamojo turto išsaugojimo visuomenės reikmėms“, po kuriuo kvietėme pasirašyti.

Per nepilną mėnesį peticija.lt platformoje jau pasirašė daugiau kaip 1000, o gyvai – virš 500 žmonių, nors nevaikščiojome po namus. Iš žinučių, komentarų socialiniuose tinkluose, asmeninių skambučių pajutome didžiulį ne tik neringiškių, bet ir kurorto svečių, kitų miestų gyventojų palaikymą.

Žmonių aktyvumas rodo, kad jiems rūpi Kuršių nerijos ateitis – tamsūs namų langai Neringai nieko neduoda!“, – sako parašų rinkimo iniciatorė, iniciatyvinės grupės narė Raimonda Meyer-Ravaitytė.

Vasario 24 d. 12 val. protesto akciją organizuojančios bendruomenės pusėn stoja ir Neringoje kuriantys menininkai.

„Dabartinė situacija, kai kiekvienas žemės lopinėlis, žmogus, ar kultūra yra vertingi tik tiek, kiek jie gali atnešti finansų, kelia didžiulį nerimą. Vienas žingsnis ir tapsime Kinija, kuri be gailesčio griauna architektūros paveldą, naikina unikalius gamtos kampelius.

Neringa – labai trapi vieta, todėl tendencija ją matyti tik kaip vietą verslui vystyti – labai pavojinga, – įsitikinusi choreografė, Šeiko šokio teatro įkurėja Agnija Šeiko. – Sukūrę menines erdves, pritraukę į jas sąmoningus ir įdomius žmones, galime subalansuoti verslo ir visuomenės santykį.

Meniniai projektai vis sunkiau įgyvendinami Neringoje, ji tampa turtingųjų atostogautojų vieta, todėl galimų kultūrinių erdvių praradimas mažina ir taip nedideles galimybes Neringai būti išskirtiniu kultūros lauku Lietuvoje.“

Pasak meninės protesto akcijos „Pietūs pas švyturininką“ organizatorių, Nidos švyturys – vienas svarbiausių Nidos tapatybės simbolių, o švyturio papėdėje esantys pastatai ir jų priklausiniai yra neatskiriama istorinio švyturio komplekso dalis, kuri yra nedaloma ir neparduotina. Išsaugojus Nidos švyturio statinių kompleksą čia planuojama įkurti interaktyvų Šviesos muziejų, sukurti atviras visuomenei menininkų dirbtuves, specializuotą lauko skaityklą-kavinę ir kt.

Poilsio namai „Medikas“ (buvęs kopų prižiūrėtojo namas) yra paskutinis dar likęs neįveiklintas visuomeninis objektas, tinkamas specialistų ir mokinių apgyvendinimui. Jo neišsaugojus nei biudžetinės, nei nacionalinės švietimo ir kultūros įstaigos neturės galimybių mokėti rinkos diktuojamų nuomos kainų ir Neringoje nebegalės tęsti savo veiklų, rašoma organizatorių pranešime.