Vasario 17 d. 16 val. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje (Vilnius, Žygimanto g. 1) bus pristatyta Vytauto Šilo knyga „Bibliografijos rodyklė“. Renginį ves Valstybinės lietuvių kalbos pirmininkas Audrys Antanaitis. Kalbės Lietuvos esperantininkų sąjungos pirmininkas Povilas Jegorovas, Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas ir kiti. Bus kalbama ir apie visuomeninę V. Šilo veiklą esperanto ir Mažosios Lietuvos baruose.
Šio žanro leidinys ypač svarbus mus tapus informacijos visuomene, kai faktų ir teiginių srautai užpildė ir perpildė mūsų erdvę, o reikalingų šaltinių surasti tampa vis sunkiau.
Bilbliografijos rodyklė – tai nueito kūrybos kelio veidrodis. Mažosios Lietuvos Reikalų Tarybos pirmininkas V. Šilas paskelbė šimtus straipsnių, recenzijų apie Karaliaučiaus kraštą, būdamas aistringas esperanto kalbos gerbėjas išvertė į šią kalbą daugybę dainų, parašė straipsnių.
Visa tai galima surasti ir perskaityti pasinaudojus autoriaus sudaryta knygele – gidu.
Džiugu, kad ir kiti Mažosios Lietuvos tyrėjai, kraštotyrininkai yra sudarę savo nueito kūrybos kelio publikacijų rodykles. Šie leidiniai, suklasifikuota informaciją, tarsi gidas į informacijos masyvą skatiną kiekvieną visuomeniškai aktyvų, kūrybingą autorių pažvelgti į savo nueitą kelią ir žymiai palengvina kitiems pasinaudoti kultūriniu palikimus.
Štai knygotyrininkas, mokslininkas, Mažosios Lietuvos paveldo puoselėtojas akad., prof., dr. Domas Kaunas, vienas pirmųjų išleido savo publikacijų bibliografinę rodyklę.
Džiugina kito Mažosios Lietuvos tyrėjo ir lietuvininkų kultūros propaguotojos dr. Algirdo Matulevičiaus išsamus nuveiktų darbų sąrašas, bibliografija. Šiandieniniams istorijos ir paveldo puoselėtojams , mokslininkams studentams, pedagogams – šie leidiniai yra yra puiki paspirtis ir istorinių šaltinių paieškų palengvinimas.
Vytautą Šilą paskatino susidomėti Mažąja Lietuva prieš 40 metų, perskaityti J. Šliūpo raštai. Šis kraštas užvaldė jį visam gyvenimui. Suvokęs, kad sovietinei valdžiai Mažoji Lietuva yra nepageidautina, surinkęs kiek medžiagos, ėmė rengti vadovą savarankiškai lankyti Karaliaučiaus kraštą.
1981 m. rotoprintu išleistas jo parengtas pirmasis vos 37 psl. apimties Vadovo po Mažąją Lietuvą variantas, 1982 m. antras – (79 psl.), o 1983 m. trečias, papildytas (tiražas apie 1,5 tūkst. egz.) variantas (su paties V. Šilo sudarytu Karaliaučiaus krašto žemėlapiu).
Šie leidiniai buvo nelegalūs. Nuo 1979 m. V. Šilas į Karaliaučiaus kraštą vedė ekskursijas Lietuvos MA darbuotojams, moksleiviams, savo bendradarbiams, organizavo keliones įvairiais etninės Lietuvos maršrutais.
1989 m. V. Šilas su kauniečiu H. Sambora parašė knygą apie Karaliaučiaus kraštą Mažosios Lietuvos kultūros pėdsakai. Dėl įvairių trukdymų knyga išleista tik 1990 metais (30 tūkst. egz. tiražu). Tai tebėra vienas geriausių parašytų ir išleistų iki šiol.
Kompaktiškas ir turtingas informacijos leidinys , aprėpiantis visus lietuvininkų gyvenimo bruožus. Nors ir dideliu tiražu buvo išleistas, derėtų šios knygos leidimą pakartoti.
1989 m. V. Šilas tapo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) Mažosios Lietuvos genocido, etnocido ir kultūrinio palikimo klausimų komisijos pirmininku.
Tais pačiais metais buvo įkurta Mažosios Lietuvos reikalų taryba jos pirmininku išrinktas V. Šilas ir šį visuomeninį darbą tęsia iki šių dienų. Prabėgo atkurtos nepriklausomos Lietuvos trys dešimtmečiai, tačiau Mažosios Lietuvos paveldo išsaugojimo rūpesčių nesumažėjo.
Vytauto Šilo „Bibliografijos rodyklėje“ galime susipažinti autoriaus biografija, randame išsamų publikacijų sąrašą. Ir galime pasidžiaugti nuveiktu darbu ir pasidžiaugti, kiek autorius daug padarė, sukūrė.
