Užsienio šalių žiniasklaidoje 2021 m. užfiksuota daugiau kaip 87 tūkst. pranešimų, kuriuose paminėta Lietuva. Palyginti su 2020 m., šalies matomumas tikslinių užsienio šalių žinių portaluose išaugo 20 proc.
Daugiausia paminėjimų užfiksuota Jungtinės Karalystės, Vokietijos, JAV, mažiausiai – Šiaurės šalių ir Izraelio žiniasklaidos portaluose.
Šalies vidaus ir užsienio politikos temos (santykiai su Kinija, Baltarusija, Taivanu, nelegali migracija) bei ekonomikos srities naujienos sulaukė didžiausio užsienio žiniasklaidos dėmesio.
Pranešimai apie šalies FinTech ir startuolių ekosistemų galimybes, sėkmės istorijas, gyvybės mokslų ir biotechnologijų sektoriaus, šalies mokslininkų pasiekimus sudarė 34 proc. visų teigiamų reikšmingų pranešimų apie Lietuvą – tai rodo Vyriausybės kanceliarijos Vyriausybės komunikacijos departamento Strateginės komunikacijos skyriaus ir šalies viešojo sektoriaus institucijų atlikta 13-os užsienio šalių žiniasklaidos ir socialinių tinklų turinio analizė.
Aktyvi užsienio politika ir ekonomikos naujienos didino šalies matomumą
Iš daugiau nei 87 tūkst. 2021 m. užfiksuotų pranešimų, kuriuose paminėta Lietuva, buvo išskirti daugiau nei 5 tūkst. reikšmingų pranešimų, kuriuose ypatingas dėmesys teko mūsų šaliai, o šie pranešimai turėjo didžiausią įtaką jos matomumui.
Reikšmingų pranešimų ženkliai padaugėjo 2021 m. II pusmetį – tai lėmė šios temos: nelegali migracija, Lietuvos santykiai su Baltarusija, Kinija ir Taivanu, Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prie Krašto apsaugos ministerijos atliktas kiniškų 5G telefonų tyrimas, atskleidęs saugumo spragas „Xiaomi“ ir „Huawei“ telefonuose.
Valdymo srities naujienos sugeneravo ne tik didžiausią reikšmingų pranešimų dalį (79 proc.), bet ir pasiekė didžiausią auditoriją – šios srities naujienomis galimai pasiekta 18 kartų didesnė auditorija nei kultūros srities naujienomis, 10 kartų didesnė nei ekonomikos srities naujienomis ir 16 kartų didesnė nei turizmo srities naujienomis.
„Stebėsenos duomenys rodo, kad naujienos, susijusios su Lietuvos kultūra, ekonomika, užsienio ar vidaus politika vis dažniau sulaukia užsienio žiniasklaidos dėmesio, tačiau tikrai reikėtų aktyvesnių veiksmų komunikuojant apie palankias sąlygas talentams Lietuvoje dirbti ir gyventi.
Lietuva vis dar nėra matoma kaip patraukli šalis talentams – talentų pritraukimo srities tematika neužfiksuota nė vieno reikšmingo pranešimo tikslinių užsienio šalių žiniasklaidoje 2021 m.“, – pastebi Marius Gurskas, Vyriausybės kanceliarijos Strateginės komunikacijos skyriaus vadovas.
Ekonomikos srities naujienos daugiausia prisidėjo prie teigiamo tono pranešimų, skirtų išskirtinai Lietuvai. Srities naujienos ne tik generavo teigiamo tono pranešimus, bet ir sudomino įtakingus, skaitomiausius leidinius (pvz., „Bloomberg“, „Le Figaro“, „MSN“, „Yahoo News“, „Forbes“, „The Independent“ ir kt.).
Šios srities naujienomis galimai pasiekta skaitytojų auditorija nusileido tik valdymo srities naujienomis susidomėjusiai auditorijai.
Prie šalies matomumo ženkliai prisidėjo startuolių („Kilo Health“, „Whatagraph“, „Vinted“, „Tesonet“, „Watalook“, „Interactio“, „Aichom“, „Oxipit“, „Droplet Genomics“, „CasZyme“ ir kt.), šalies mokslo įstaigų (inovatyvūs Kauno technologijos universiteto) sprendimai ir jų pasiekimai.
Didelę įtaką teigiamų ekonomikos srities pranešimų sklaidai turėjo VšĮ „Investuok Lietuvoje“ ir VšĮ „Versli Lietuva“ vykdyta komunikacija, pasiekusi svarbias JAV ir Vokietijos rinkas.
„Praėjusiais metais pirmą kartą įgyvendinome didelės apimties tarptautinės komunikacijos veiksmus komunikuodami apie pirmenybinių Lietuvos sektorių eksporto galimybes tikslinėse užsienio rinkose.
Džiugu matyti, kad šios komunikacijos rezultatai atsispindi bendroje šalies matomumo pasaulyje apžvalgoje ir prisidėjo prie teigiamo Lietuvos įvaizdžio kūrimo užsienyje.
Vokietija yra viena iš svarbiausių Lietuvos eksporto rinkų, todėl šioje rinkoje atliekame daugiausiai komunikacinių ir rinkodaros veiksmų, nukreiptų į tikslinę verslo auditoriją.
Siekiame didinti visų pirmenybinių eksporto sektorių – baldų, informacinių technologijų, gyvybės mokslų, maisto ir gėrimų, tradicinės ir aukštųjų technologijų – įvaizdį ir žinomumą.
Be Vokietijos, taip pat strategiškai ir intensyviai su verslo auditorija komunikuojame Prancūzijoje, Švedijoje, Nyderlanduose ir JAV.
Skaičiuojame, kad minėtų Lietuvos eksporto sektorių žinomumas šių šalių verslo atstovų tarpe per metus vidutiniškai pasiekė 21 proc.
Tęsdami strateginės komunikacijos užsienyje veiklas tikimės Lietuvos verslo žinomumą auginti dar daugiau“, – sako Rasa Uždavinytė, „Verslios Lietuvos“ Eksporto departamento vadovė.
Matoma ir vertinama Lietuvos kultūra
2021 m. kultūros srities naujienos, susijusios su Lietuva ir jos menininkais, išsiskyrė teigiamų naujienų gausa. Srities naujienos ženkliai prisidėjo ir prie teigiamų reikšmingų pranešimų apie šalį sklaidos (sudarė 10 proc. visų teigiamų reikšmingų pranešimų apie Lietuvą).
Daugiau dėmesio sulaukė operos-pasirodymo „Saulė ir jūra“ gastrolės JAV ir Europoje, Lietuvos muzikos talentų veikla, Jono Meko kūrybos paveldas, šiuolaikinio meno (Ž. Kempino, J. Urbono, L. Lapelytės, E. Mališausko ir kt.) ir kino (G. Žickytės filmas „Šuolis“, J. Matulevičiaus filmas „Izaokas“, A. Blaževičiaus filmas „Bėgikė“, Š. Barto filmas „Sutemose“, L. Bareišos filmo „Piligrimai“ apdovanojimas Venecijos kino festivalyje ir kt.) kūrėjų darbai.
Vokietijos žiniasklaida didelį dėmesį skyrė Lietuvos kultūros instituto vykdytai kampanijai „Be atstumo: Lietuvos kultūra Bavarijoje 2021“.
Didėjo šalies turizmo matomumas
Šalies turizmo temų matomumą užsienio šalių žiniasklaidoje 2021 m. I pusmetį užgožė pandemijos ir nelegalios migracijos naujienos, tačiau šios srities matomumas sparčiau didėjo metų antrojoje pusėje.
Užsienio žiniasklaidos naujienų sraute užfiksuota daugiau pranešimų apie šalies turizmo stiprybes, siūlomus gaminius ir paslaugas. Šį pokytį daugiausia lėmė VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ proaktyvi komunikacija tikslinėse rinkose.
Turizmo srities naujienos ženkliai padidino teigiamų reikšmingų pranešimų skaičių ir sudarė 18 proc. visų teigiamų reikšmingų pranešimų apie šalį.
Didžiausią dėmesį užsienio žiniasklaida skyrė Lietuvos lankytinoms vietoms ir gamtai, domėjosi šeimų, dviračių ir kemperių turizmo galimybėms, lietuviškomis saunomis, šalies gastronomija ir Kalėdų pramogomis didžiuosiuose šalies miestuose.
Išsamiau su šalies matomumo apžvalga galima susipažinti: čia.
Lietuvos matomumo užsienio žiniasklaidoje vertinimas apima 13 tikslinių užsienio valstybių (Danija, Izraelis, Japonija, JAV, Jungtinė Karalystė, Lenkija, Norvegija, Nyderlandai, Prancūzija, Suomija, Švedija, Ukraina, Vokietija) ir 4 šalies įvaizdžio pozicionavimo sritis (ekonomika (Co-create Solutions), kultūra (Co-create Culture), valdymas (Co-create Governance), talentų pritraukimas (Co‑create Life). Taip pat vertinama turizmo sritis ir stereotipinis šalies įvaizdžio atspindėjimas užsienio šalių žiniasklaidoje.
