A. Daunys. Visame pasaulyje – milžiniški protestai prieš laisvių suvaržymus

Visame pasaulyje vyksta bendra didžiulė žmonių kova už savo prigimtines ir pilietines teises, kurias patyliukais bando atimti naujieji diktatoriai, prisidengdami rūpesčių žmonijos sveikata.

Kokie geri ir rūpestingi – ar ne taip?

Šiandien peržiūrėjau daugybę reportažų iš įvairių šalių – patiko Briuselio protestai – kur demokratų sostinėje – policija lazdų, vandens patrankų ir ašarinių dujų pagalba įkalbinėjo protestuojančius išsiskirstyti.

Vokietijoje į gatves išėjo netgi – jūs nepatikėsite – medicinos darbuotojai, o jų plakatuose buvo parašyta: „Gydytojai keliasi”. Juk gydytojai geriau už kitus supranta kas dedasi. Lietuvos gydytojai jau turėtų keltis – baimės laikas praeityje – laikas kalbėti tiesą.

Ir dar, Vokietijoje yra ne tik diktatūros priešininkai, bet ir šalininkai, kurie Hanoveryje bandė užblokuoti priešininkų maršą susėdę ant kelio. Ir policija jau prieš juos panaudojo jėgą – tiesiog ištampiusi į kelio pakraščius.

Vašingtone, prie memorialo Linkolnui susirinko milžiniškos žmonių minios, protestuojančios prieš JAV prezidento stumiamą prievartos politiką,

Bolivijoje užblokavę kelius protestuojantys privertė savo vyriausybę atšaukti prievartinius nutarimus.

Suomijoje vyksta tas pats, nors apie ją pas mus niekas nerašo. Helsinkyje didžiulės protesto minios praėjo miesto gatvėmis iki miesto aikštės, kur surengė protesto mitingą.

Britanija irgi nepasiduoda, nors atrodytų ten lyg ir atšaukti pagrindiniai ribojimai – bet ne – reikalaujama atšaukti viską, tame tarpe ir melagingą statistiką.Nacionalinės sveikatos tarnybos darbuotojai (irgi medikai) meta savo uniformą prie policijos kojų.
Lietuvos medikai – atsibuskite!

Prancūzijoje, beveik revoliucija, beveik visose protesto kolonose – prezidento Makrono portretais su užrašais, kurių jis nenorėtų nei matyti, nei girdėti.
Prasidėjo ir Ukrainoje, nedaug kol kas, bet ten ir prasidėjo viskas vėliau. Pirmieji, dar neorganizuoti protestai jau vyksta. Jie plėsis, o žinodami kaip greitai ir kokiais būdais Ukraina priešinasi vyriausybės prievarta, kai supranta kas dedasi – platesnių įvykių išsivystymo sulauksime greitai.

Ir, galiausiai – Švedija, kurioje nebuvo karantinų ir prievartos, kaip skelbiama – Stokholme įvyko milžiniška manifestacija, tiesiog tą reikia pamatyti…. žmonės tylėjo, kol tvėrė visą tą melą ir prievartinį jų gyvenimo būdo keitimą… Bet jau viskas, finišas arti, ir tie, kas visą tą reikalą užkūrė ir vykdė valstybėse (ypač pastarieji) – jaučia milžinišką nerimą dėl savo pačių ateities, jie gi supranta ką ir kodėl darė. (Čia nekalbu apie Dulkį)

Kuo visa tai baigsis?

Didžiuliu chaosu ir, galbūt, net ekonomikos kolapsu, kaip šalių valdančiųjų veiklos rezultatu, kurį jie paliks po savęs.

Jų šeimininkai tuo tarpu bandys pakeisti ekonomikų modelį, aiškindami, kad ankstesnis nepasiteisino – ir štai čia prasidės tikroji kova dėl žmonijos, kaip laisvos ir turinčios pasirinkimo laisvę bendrijos, išlikimo.

Kaip jau esu minėjęs viename iš ankstesnių savo įrašų – planas jau parengtas ir viešai prieinamas, tik mažai kas į jį gilinasi, manydamas, kad tai eilinė sąmokslo teorija. Būtent plano sumanytojai ir nori, kad jis būtų taip vertinamas.

Tačiau šiandien, matydami tai kas vyksta, mes jau galime savęs paklausti:
Ar prieš tris metus kažkam nupasakojus, kad gyvensime tokiomis sąlygomis vos po metų – ar kas iš jūsų būtų tuo patikėjęs?

Ar nebūtumėt to pavadinę sąmokslo teorija? – Kuri, pastebėkime, tapo realybe vos per metus. Ir ji turi savo tęsinį, kurį „žiniasklaida” vėl vadins (galbūt) sąmokslo teorija. Nors dabar gal ir ne – mat kyla pavojus pačios žiniasklaidos, kaip instituto, išlikimui.

Ką daryti? O ką daro žmonės artėjant karui ar žinomiems neramumams, chaosui? Galvokime, matykime, veikime.