Trečiadienis, 23 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Įvairenybės

VMVT: kaip pasirinkti sveiką maistą?

www.alkas.lt
2022-01-22 09:21:04
1
Daržovės | pixabay.com nuotr.

Daržovės | pixabay.com nuotr.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) ir jai pavaldus Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas (NMVRVI) prižiūri bei rūpinasi, kad Lietuvos rinkoje tiekiamas maistas būtų saugus, o vartotojai gautų kuo kokybiškesnius ir sveikesnius gaminius.

NMVRVT Maisto rizikos vertinimo skyriaus vedėja Indrė Stoškuvienė parengė patarimų apie sveiką mitybą. Jos paremtos maistingų medžiagų ir gaminių savybių apžvalga.

Pirmiausias mūsų sveikatos šaltinis – vitaminai, kurių gausu vaisiuose bei daržovėse, todėl žalumynų ant sveikuoliško stalo turėtų būti nuolat ir daug. Kasdien suvalgant ne mažiau 400 g arba 5 porcijas vaisių ir daržovių sumažinama lėtinių neinfekcinių ligų rizika bei suvartojamas visas reikalingų skaidulinių medžiagų kiekis per dieną.

Kaip pagerinti vaisių ir daržovių vartojimą?

• Visada įtraukti daržovių į savo patiekalus,
• Šviežius vaisius ir daržoves valgyti kaip užkandžius,
• Valgyti sezoninius vaisius ir daržoves,
• Padidinti vartojamų vaisių ir daržovių įvairovę.

Čia vėl sugrįžkime prie vitaminais ir maistingomis medžiagomis turtingų gaminių, sužinosime daugiau apie kiaušinius, žuvį ir miltus, bet pirmiausia – apie šviežias uogas, kurios yra  puikus vitaminų (A, E, B grupės, PP, C), mineralinių medžiagų (natrio, magnio, fosforo, kalio, kalcio, geležies, cinko, jodo) šaltinis. Uogose daug žmogaus organizmui reikalingų skaidulinių medžiagų, celiuliozės ir pektino.

Kokybiškos uogos yra sausos, tvirtos, savo rūšiai būdingos spalvos. Pernokusios gali būti per minkštos, vandeningos, raukšlėtos. Neprinokusios – žalios arba geltonos spalvos, rūgštaus skonio, todėl tokių uogų rinktis nereikėtų.

Uogas patariama suvalgyti per pirmą savaitę, o avietes ir gervuoges per 2–3 dienas nuo jų nuskynimo. Jeigu pastebėjote, kad uogos vis dėlto nešviežios, suvalgykite jas per pirmas 24 valandas. Esant reikalui, pirktas uogas perrinkite, plaukite tik prieš vartojimą.

Norint, kad uogos kuo ilgiau išliktų šviežios, jas reikėtų laikyti vėsioje vietoje. Optimali uogų laikymo temperatūra turi būti nuo minus 1 iki plius 1 laipsnio Celsijaus, spanguolių – nuo 2 iki 5 laipsnių, santykinė drėgmė – 90–95 procentai. Parduodamos uogos turi būti nepažeistos, sveikos, švarios, be jokių matomų pašalinių medžiagų, nepažeistos kenkėjų, be puvinio, perteklinės išorinės drėgmės, pašalinio kvapo ir skonio.

Dažniausiai per maistą plintančiomis infekcijomis užsikrečiama netinkamai tvarkant maistą namuose. Todėl labai svarbu uogas laikyti švariuose induose, atskirai nuo termiškai neapdorotų maisto produktų, vengti kryžminės taršos, prieš vartojant kruopščiai nuplauti tekančiu geriamuoju vandeniu.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai ragina vartotojus ir viešojo maitinimo specialistus šaldytas uogas vartoti tik po pakankamo pašildymo, siekiant išvengti apsinuodijimo maistu. Šaldytas uogas reikėtų pakaitinti bent 2 minutes 90 laipsnių temperatūroje.

Kiaušinių maistingumas

Kiaušiniai yra vieni iš maistingiausių, juose yra visų maisto medžiagų, kurių reikia žmogaus organizmui. Kiaušiniuose yra daug lengvai virškinamų pilnaverčių, turinčių visas nepakeičiamąsias aminorūgštis, baltymų. Minkštai virti kiaušiniai organizmo įsisavinami geriau negu žali.

Vidutinio dydžio kiaušinis (60 g) turi apie 85 kcal, 7 g riebalų ir 8 g baltymų. Baltymai yra didelės maistinės vertės, tai reiškia, kad kiaušinių baltymai gali būti lengvai paverčiami kūno baltymais. Kiaušinio trynyje esantys riebalai turi naudingų žmogaus organizmui riebalų rūgščių.

Du trečdaliai kiaušinyje esančių riebalų sudaro mono ir polinesočiosios riebalų rūgštys. Šis kiekis priklauso nuo vištų šėrimo būdo. Kiaušiniuose taip pat gausu vitaminų (ypač A, E, B2, folio rūgšties ir biotino), taip pat mineralų (cinko ir geležies) bei vitamino D.

Kiaušiniai dažnai vartojami ruošiant įvairius kulinarijos ir konditerijos gaminius. Be to, jie vartojami medicinoje ir veterinarijoje (mitybinėms terpėms bei farmaciniams preparatams gaminti), kosmetikoje (kremams ir tepalams gaminti), poligrafijoje, dailėje ir kt.

Patarimai vartotojams:

Perkant kiaušinius atkreipti dėmesį į jų galiojimo datą (kiaušinių galiojimo terminas 28 dienos)

Rekomenduojama kiaušinius namuose laikyti ne aukštesnėje kaip 18 laipsnių Celsijaus temperatūroje, geriausia – šaldytuve. Laikomi žali kiaušiniai neturi liestis su kitu maistu.

Vartoti tik šviežius kiaušinius. Kiaušinio šviežumą galima patikrinti panardinus jį į šalto vandens stiklinę: švieži kiaušiniai lieka dugne, o seni kiaušiniai iškyla į paviršių. Taip yra dėl oro kišenės kiaušinyje – kuo ji didesnė, tuo kiaušinis senesnis.

Ant žalio kiaušinio lukšto yra natūrali apsauginė plėvelė, kuri saugo kiaušinį nuo mikroorganizmų patekimo. Siekiant išsaugoti apsauginį sluoksnį, nupirkto kiaušinio iškart nereikėtų plauti, namuose iki maisto ruošimo laikyti neplautus kiaušinius.

Virti kiaušiniai sugenda greičiau, kai jų lukštai yra pažeisti ir mikroorganizmai greičiau patenka į kiaušinio vidų. Todėl kiaušiniai po virimo neturėtų būti panardinami į šaltą vandenį, kadangi kiaušinyje esantys mikroorganizmai gali prasiskverbti pro mažus įtrūkimus ar pro akytus lukštus.

Tai sutrumpina virto kiaušinio galiojimo laiką – šaltame vandenyje panardintus kiaušinius reikėtų suvalgyti per dvi dienas.

Žuvys

Žuvis ir jūros gėrybės savo maistinėmis savybėmis yra vieni iš labiausiai vertintinų ir patartinų valgyti. Tai daug baltymų ir mažai kalorijų turintis maistas. Šviežios žuvys yra pačios vertingiausios.

Šios žuvys yra išlaikiusios visas maistines savybes ir iš jų galima pasigaminti įvairiausių patiekalų. Jos niekaip neapdorojamos, o tik atšaldomos ledu, kuris gaminamas iš švaraus ar geriamojo vandens ir laikomos tirpstančio ledo temperatūroje siekiant sustabdyti gedimo procesus.

Šviežia žuvis neturi pašalinio kvapo, nebent jūros ir jodo. Jeigu jaučiamas amoniako kvapas, vadinasi, žuvis nešviežia ir pradeda gesti.

Šviežių žuvų akys išsipūtusios, švarios, ragena skaidri, žiaunos nuo šviesiai iki tamsiai raudonos spalvos, žiauniniai dangteliai standžiai suglausti nesusiklijavę, oda blizganti ir stangri, gleivės skaidrios, žvynai tvirtai laikosi, pelekai ir uodega neapdžiūvę, raumenys standūs, elastingi, sunkiai atsiskiria nuo ašakų, žuvis nelinksta, paspaudus pirštu duobutė nedelsiant išsilygina. Neskrostų žuvų vidaus organai neištižę, nesusilieję ir gerai matyti, juos galima laisvai atskirti.

Sušaldyti žuvų gaminiai

Sušaldytų žuvų gaminiai turi būti natūralios spalvos, kietos konsistencijos (stuksenant girdimas skambus garsas) ir turi blizgėti. Apdžiūvę krašteliai, išblukusi ar pageltusi spalva rodo, kad žuvis pasenusi.

Pirkdami sušaldytus žuvų gaminius atkreipkite dėmesį į tai, ar tikrai šaldytuvo termometras rodo minus18 laipsnių Celsijaus. Nepirkite produktų iš perpildytų šaldymo įrenginių, pilnų šerkšno ir sniego, nes tokiu atveju bus šaldoma nepakankamai, radus pažeistą pakuotę ar glazūros sluoksnį – tokie gaminiai greičiau genda ir yra tikimybė nusipirkti nekokybišką gaminį. Sušaldytų žuvų gaminių negalima pakartotinai užšaldyti.

Žuvų riebalai vertingi tuo, kad juose yra žymiai daugiau skystų nesočių riebiųjų rūgščių negu augaliniuose aliejuose. Todėl netgi esant žemesnei kaip nulis laipsnių Celsijaus temperatūrai, jie išlieka skysti. Juose yra linolio ir arachido rūgščių, kurių derinys vadinamas vitaminu F.

Šis kompleksas normalizuoja riebalų ir cholesterolio apykaitą. Nustatyta, kad 30 g žuvų taukų cholesterolio kiekį sumažina 7 procentų. Žuvų nesočios riebalų rūgštys sudaro 84 proc., o sočiosios – tik 16 procentų.

Miltai

Rupūs miltai, dar vadinami rupiniais, visų grūdo dalių, pilno grūdo, viso grūdo, yra labai naudingas gaminys ir ne tik dėl to, kad juose gausu lengvai pasisavinamų angliavandenių, bet ir dėl jų sudėtyje esančių naudingų maistinių skaidulų, vitaminų ir mineralinių medžiagų – šių medžiagų rupiuose miltuose yra žymiai daugiau nei baltuose miltuose.

Grūdiniai gaminiai (košės, duona, makaronai, pusryčių dribsniai ir pan.) ir bulvės turi sudaryti pagrindinę maisto raciono dalį, jų reikia valgyti kelis kartus per dieną. Jie yra stambiamolekulinių angliavandenių šaltinis, iš kurių gaunama energija turi sudaryti daugiau nei pusę paros maisto davinio energijos. Per dieną bent pusę suvalgomų grūdinių gaminių turėtų sudaryti pilno grūdo gaminiai.

Specialistai pataria:

• Prieš pirkdami grūdinius maisto gaminius, perskaitykite ženklinimo informacijoje nurodytą maisto gaminių sudėtį ir įsitikinkite, kad sudėtyje yra rupių miltų (visų grūdo dalių, viso grūdo, pilno grūdo ar sveikų grūdų);

• Pusryčiams rinkitės rupių miltų duoną – joje skaidulinių medžiagų net tris kartus daugiau nei baltoje duonoje;

• Rinkitės rupių miltų makaronus ir kitus gaminius (sausainius, picas, bandeles ir pan.) vietoj pagamintų iš baltų miltų.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kaip maistą ant laužu kepti sveikiau?
  2. Kaip šaldytuve ilgai išlaikyti šviežią maistą?
  3. VMVT dėmesys – prekybos maistu vietoms
  4. Rinkdamiesi maistą, lietuviai didžiausią dėmesį skiria kainai ir sveikumui
  5. Kodėl verta maistą kepti garuose?
  6. Pelėsiniai grybai: vieni paskanina sūrį, kiti daro maistą kenksmingu
  7. L. Slušnys: Vaikų pažintis su sveika mityba turi prasidėti ūkiuose
  8. Kaip palaikyti tvarką šaldytuve?
  9. Kur susikaupia daugiausia kancerogeno akrilamido ir kaip jo išvengti?
  10. Kaip pasidaryti gerą sumuštinį pietums darbe
  11. Lietuvos moterys restoranuose nori valgyti skaniai, o vyrai – pigiai
  12. Kuo skiriasi užrašai „Geriausias iki…“ ir „Tinka vartoti iki…“?
  13. Antioksidantų šaltinis – pistacijos
  14. Pagrindinis maistinių kandžių priešas – švara
  15. Lietuviškam maistui – vis daugiau rinkų

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. E 171 says:
    3 metai ago

    ES įsigalioja draudimas maisto gamyboje naudoti titano dioksidą E171
    – 15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/es-isigalioja-draudimas-maisto-gamyboje-naudoti-titano-dioksida-e171-56-1636764?copied

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Gintautas Paluckas
Lietuvoje

Prezidentas pasiūlė G. Paluckui pasitikrinti pasitikėjimą Seime

2025 07 23
Susisiekimas, neįgalieji | sumin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Siūloma peržiūrėti A+ juostos naudojimo tvarką asmenims su negalia

2025 07 23
Žuvys
Lietuvoje

Per pusmetį į vandenis išleista virš 17 mln. žuvų jauniklių

2025 07 23
Žvyrkelis
Lietuvoje

Žvyrkelių asfaltavimo programa įgauna pagreitį

2025 07 23
Vilniaus koncertų ir sporto rūmai |
Lietuvoje

Paaiškėjo Vilniaus sporto rūmų likimas

2025 07 23
Namų atnaujinimas
Lietuvoje

Namų atnaujinimui numatyta 26 mln. eurų paramos

2025 07 23
Pinigai
Lietuvoje

Tyrimas: kuo lietuviai keistų II pensijų pakopą

2025 07 23
Kompiuteris ir šuo
Lietuvoje

Valstybės kontrolė: kova su elektroniniais nusikaltimais nepakankama

2025 07 23

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Jei nepainioju apie Prezidentas pasiūlė G. Paluckui pasitikrinti pasitikėjimą Seime
  • Saulės Vilna apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Susan Kokinda (Promethean Updates) apie R. Aušrotas. JAV nepritaria PSO reformoms: per mažai pasitikėjimo, per daug kontrolės
  • Kažin apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Prezidentas pasiūlė G. Paluckui pasitikrinti pasitikėjimą Seime
  • Quiet Grunge revoliucija: pilkos ir smėlinės spalvos sugrįžta
  • Siūloma peržiūrėti A+ juostos naudojimo tvarką asmenims su negalia
  • Kaip išsirinkti sportinę aprangą moterims?

Kiti Straipsniai

Arbūzas

Šiltasis metas – su gaivaus, saldaus arbūzo patiekalais

2025 07 20
Svogūnai |

Kepsninei tinka ir svogūnai

2025 07 19
Maistas, maisto ruošimas

Aštuoniose mokyklose vaikai permokėjo už maistą

2025 07 18
Žemės ūkis

Žemės ūkis pripažintas nacionaliniam saugumui svarbia sritimi

2025 07 16
Kepsnys, Grilis

Kur slypi didžiausi apsinuodijimų pavojai?

2025 07 13
Vaisiai

Ar tikrai valgote tai, kas kūnui vasarą naudingiausia?

2025 07 13
Burokėliai

Rožiniai gali būti ne tik šaltibarščiai

2025 07 12
Braškės

Kaip iš uogų gauti didžiausią naudą?

2025 07 12
Maisto taryba

Maisto taryba analizuoja kainas ir ieško sprendimų

2025 07 11
Baltijos šalių žemės ūkio ministrai

Baltijos šalių minisrai aptarė svarbiausius žemės ūkio klausimus

2025 07 09

Skaitytojų nuomonės:

  • Jei nepainioju apie Prezidentas pasiūlė G. Paluckui pasitikrinti pasitikėjimą Seime
  • Saulės Vilna apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Susan Kokinda (Promethean Updates) apie R. Aušrotas. JAV nepritaria PSO reformoms: per mažai pasitikėjimo, per daug kontrolės
  • Kažin apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • +++ apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Kelio matomumas žiemą – klaidos, kurios gali kainuoti itin brangiai

Apsnigtas automobilis kelia skaudžias pasekmes

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai