Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas siūlo išimtis dėl daugiamečių pievų atkūrimo taikyti ūkininkams, įkūrusiems sodus, uogynus, riešutmedžių ūkius, taip pat auginantiems vaisius ir daržoves gamtą tausojančiu būdu.
Svarstoma apie išimtis ir smulkiems ūkiams bei jauniesiems ūkininkams, tačiau tam reikia ir ūkininkų solidarumo deklaruojant ir išlaikant daugiametes pievas.
Be to, ministras su Europos Komisija žada tartis dėl pievų pokyčio rodiklio skaičiavimo būdų. Tai svarbu ne tik šiais metais, bet ir nuo 2023 metų atsirandantiems įsipareigojimams išlaikyti daugiametes pievas, siejamiems su naujais referenciniais metais.
Šiuos klausimus žemės ūkio ministras aptarė su Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) atstovais. Galutinis sprendimas bus priimtas kitą savaitę, pasitarus su socialiniais partneriais.
„Dirbame su socialiniais partneriais ir NMA, ruošdami argumentus Europos Komisijai dėl daugiamečių pievų apskaitos ir referencinių dydžių.
Pavyzdžiui, jei žemės ūkio paskirties žemė yra apsodinama mišku, šios pastangos, nors ir yra ES prioritetas, nėra priskiriamos prie referencinių dydžių.
Taip pat, jei deklaruotos daugiametės pievos paverčiamos mišku, nustatant naujus įsipareigojimus miškai yra išbraukiami ir taip didėja privalomų išlaikyti pievų plotai.
Taip netruktų ateiti laikas, kai neturėtume žemės ne tik pievoms, bet ir apskritai žemės ūkio gaminiams užauginti“, – sako K. Navickas.
Siūlo išplėsti išimčių sąrašą
Numatoma išimtis dėl pievų atkūrimo taikyti sodininkams, uogų, riešutų augintojams ir kitiems, pievas pakeitusiems daugiamečiais sodiniais, išskyrus trumpos rotacijos želdinius, kurie įprastai auginami biokurui.
Taip pat siūloma, kad pievų atkurti nereikėtų tiems ūkininkams, kurių beveik visa turima žemė yra daugiametė pieva (95 proc. ir daugiau) ir jie laiko gyvulius (ne mažiau kaip 0,3 sutartinio gyvulio / ha).
„Taip pat sieksime išimčių jauniesiems ūkininkams, smulkiems ūkiams, kurie dalyvauja Kaimo plėtros programose. Tačiau tam reikia ir ūkininkų solidarumo deklaruojant ir išlaikant daugiametes pievas.
Pačiai ministerijai pakeisti susidariusią padėtį būtų sudėtinga“, – sako žemės ūkio ministras.
Tiems ūkininkams, kurie į išimtis nepateks, Nacionalinė žemės tarnyba bus įpareigota pateikti detalias žinias apie laisvus valstybinės žemės plotus, kuriuose jie galėtų atstatyti pievos plotą, ją tiesiog deklaruodami.
Dalis ūkininkų, išarusių pievas ir turinčių žolynų, kurie nedeklaruoti kaip daugiamečiai, bus siūloma daugiametėmis pievomis deklaruoti atitinkamą dalį savo žolynų.
Europos Komisijoje sieks kompromiso
Su Europos Komisija žadama tartis dėl pievų pokyčio rodiklio skaičiavimo būdų – į daugiamečių pievų apskaitą įtraukti buvusias ir referenciniais metais deklaruotas daugiametes pievas, kurios buvo apsodintos miškais arba apaugo savaiminiais medžiais, supelkėjo, taip pat šlapynes už deklaruojamo ploto ribų – plotus, kurie nebėra įtraukiami į daugiamečių pievų apskaitą, nors dėl jų agro-aplinkosauginė būklė pagerėjo.
Skaičiuojant pievų santykinio pokyčio rodiklį jau yra įtraukiami plotai, kuriuose ūkininkaujama ekologiškai. Jų įtraukimas gerina šalies rodiklį.
Tačiau Žemės ūkio ministerija Briuselyje sieks, kad į skaičiavimus taip pat būtų leista įtraukti ir kitas žemes, kuriose naudojami tausojantys ūkininkavimo būdai, tokie kaip neariminė žemdirbystė, sodai ir uogynai, tvarkomi gamtai palankiu būdu, auginant sertifikuotus išskirtinės kokybės gaminius pagal tausojančią vaisių, uogų ir daržovių programą.
„Tikimės, kad Europos Komisija atsižvelgs į pagrįstus mūsų argumentus dėl nuolat didėjančio bendro deklaruojamo ploto, kuris blogina pievų santykinio rodiklio pokytį, tiek dėl pačių pievų ploto apskaitos būdų.
Tačiau svarbu pabrėžti, kad įsipareigojimas nearti pievų niekur nedings ir ūkininkai turėtų atsakingai jo laikytis“, – pabrėžia K. Navickas.
