Petras Tarasenka (1892–1962) – žinomas archeologas, muziejininkas ir rašytojas, buvęs nepriklausomos Lietuvos karininkas. Jis yra vienas iš Lietuvos archeologijos pradininkų, kūrusių šio mokslo pagrindus. Ypač daug dėmesio skyrė piliakalnių tyrinėjimui: kaupė duomenis apie Užnemunės, Aukštaitijos, Žemaitijos piliakalnius. Ne mažiau intensyviai domėjosi istoriniais akmenimis, rinko žinias apie juos. Publikuojamuose laiškuose, rašytuose kraštotyrininkui Vladui Šauliui, būtent ir atsispindi pastarieji jo interesai ir veikla.
Vladas Šaulys (1902–1977) – mažiau žinoma asmenybė. Bet jis buvo aktyvus ir įvairiapusis Lietuvos XX a. kultūros veikėjas: kraštotyrininkas, muziejininkas, spaudos darbuotojas (prieškario Lietuvos kelių periodinių leidinių redaktorius ir žurnalistas, pokariu – „Valstiečių laikraščio“ korespondentas), archeologijos bei istorijos mokslų populiarintojas ir kt. Plačiau apie jį ir jo veiklą: https://lnkc.lt/go.php/lit/2008/700 2008, Nr. 5, p. 62–67 (A. Stabrauskas, „Vlado Šaulio (1902– 1977) – kraštotyrininko, poeto, spaudos darbuotojo – archyvas“).
Laiškai, kuriuos išsaugojo V. Šaulio sūnus Vigintas, yra iš to laikotarpio, kai P. Tarasenka dirbo Valstybiniame dailės muziejuje (Kaune) ir intensyviai kaupė duomenis apie archeologinius paminklus – akmenis, piliakalnius ir kt. V. Šaulys tuo savo gyvenimo tarpsniu (nuo 1954 m.) žvalgė, registravo ir fotografavo bei piešė Lietuvos kultūros, istorijos, archeologijos paminklus, ypač Vilniaus, Trakų rajonuose, Žemaitijoje ir Pietryčių Lietuvoje.
Pristatomų laiškų chronologinė seka: 1955-03-05 (1–5nuotr.); 1958-10-24 (6–10 nuotr.); 1959-01-06 (11 –13 nuotr.). P. Tarasenka prie ranka (nelengvai iš pirmo žvilgsnio įskaitoma specifine rašysena) parašyto teksto pridėdavo mašinėle atspausdintą tekstą. Šičia publikuojami abu variantai. Be to, vienaip ar kitaip informatyvūs ir šie daugiau nei 60-ies metų senumo vokai.
Pastabos:
- 1955-03-05 laiško pirmojoje pastraipoje rašoma, tikriausiai, apie Airėnų (kitaip – Bradeliškių, Vilniaus r.) akmenį su įrašu. Antrojoje laiško pastraipoje paminėtas Nikronių (Trakų r.) akmuo. Lietuvos istoriografijoje pripažinta, jog jie abu buvo žemės valdų riboženkliai; kartu pripažįstama galima buvusi mitologinė paskirtis.
- 1958-10-24 laiško pirmoji pastraipa: „(…) dar šiais metais susilauksiu „Pėdos akmenyje“ (…)“, – tai P. Tarasenkos knyga apie žymėtus akmenis. Toliau rašoma apie V. Šaulio 1958 metais surastą Žvėryno (Vilnius) akmenį su jame iškaltu gediminaičių giminės heraldiniu ženklu. Šis akmuo Lietuvos istoriografijoje vertinamas kaip Didžiojo kunigaikščio žemės valdos riboženklis (žymėjo vakarinės ribos pietinį kampą).
Aleksandro Stabrausko nuotraukos:
