Šiemet minėjome Archyvų metus. Ta proga jau pradėjome pokalbį apie seniausius dokumentus, kurie galėjo būti Lietuvos archyvuose, deja, išliko kitur.
Praėjusioje laidoje su istorike Inga Baranauskiene mes jau aptarėme Gedimino laiškus ir užsiminėme, kad yra dar ir Algirdo laiškai. Jie yra šiek tiek problemiškesni. Visų pirma, jie neišlikę nei originaluose, nei nuorašuose, kaip Gedimino laiškai, o yra cituojami kituose šaltiniuose.
Iš esmės galima kalbėti apie du Algirdo laiškus. Abu juos galima rasti Algirdo Budreckio knygoje „Algirdas. Senovės Lietuvos valstybininkas: jo veikla ir laikai“. Jis parašė šią knygą, gyvendamas išeivijoje, JAV, kur jis ir gimė, dar sovietmečiu, būdamas toli nuo Lietuvos. Šitie du laiškai yra čia įdėti. Ir A. Budreckis, ko gero, vienintelis atkreipė dėmesį į tai, kad Algirdas greičiausiai parašė du laiškus, tiesa, dėl vieno yra tam tikrų problemų. O štai geriau žinomas Algirdo laiškas yra paskelbtas ir rinkinyje „Metraščiai ir kunigaikščių laiškai“ (1996 m.). Jis datuojamas 1371 arba 1370 metais (pastaroji data, matyt, teisingesnė).
Kitas laiškas, nuo kurio mes ir pradėsim, yra mažiausiai žinomas, ir jo pirmas lietuviškas vertimas yra perleistame A. Budreckio „Algirdo“ leidime, kuris išėjo Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro dėka (A. Budreckio knygos originale šis laiškas buvo įdėtas prancūzų kalba ir nelabai funkcionavo mūsų istoriografijoje; čia yra Tatjanos Aleknienės labai geras jo vertimas).
Abiejų laiškų originalai (abu jie rašyti Konstantinopolio patriarchams) yra graikų kalba. Jeigu Gedimino laiškai yra lotyniški, tai Algirdo laiškus mes turim graikiškai, o tai mus irgi šiek tiek atitolina nuo Algirdo, nes dauguma viduramžių Lietuvos istorijos šaltinių yra rašyta arba lotyniškai, arba rusėnų kalba, o kai kurie – vokiškai. Tai – trys pagrindinės kalbos. Graikų kalba į tų pagrindinių kalbų sąrašą neįeina, nors ja parašytų Lietuvos istorijos šaltinių šiek tiek yra, tame tarpe – Algirdo laiškai.
Taigi, kas gi tas Algirdo laiškas, kurį A. Budreckis vadina „Algirdo teologiniu laišku“?
Na, p. INGĄ lengviau sekti, nes ji kalba aiškiai, suprantamai, o jos vyras jai pakankamai efektyviai trukdo kalbėti. Su dideliu vargu išklausiau, nes tie vyriškio trukdymai tiesiog kniso ir mane…
Pristato save, kalba. Po šiek tiek laiko (ne iškart) lyg tarp kitko pristato šalia esantį žmogų. Tik kantriems klausytojams. Pritarčiau Irenai.