Lietuvos valstybės istorijos archyvas parengė virtualią parodą „Autografai“. Autografas plačiąja prasme suvokiamas kaip autoriaus ranka parašytas veikalas, taigi kiekvienas rankraštis; siaurąja prasme autografais vadinami laiškai ar tik žymesnių ir pagarsėjusių asmenų parašai.
Atlikdami dokumentų atranką virtualiai parodai, autografą traktavome kaip žymaus asmens ranka rašytą tekstą, nepaisant jo apimties – tai galėjo būti ir ištisas kūrinys (raštas, laiškas), ir vien tik parašas.
Didžiąją pristatomos autografų rinkinio dalį sudaro Lietuvos istorinių asmenybių – Lietuvos didžiųjų kunigaikščių, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų giminių (Radvilų, Oginskių, Pliaterių ir Tiškevičių) atstovų, vyskupų (Jono Kosakovskio, Motiejaus Kazimiero Valančiaus, Jurgio Matulevičiaus-Matulaičio ir kitų), 1794, 1831, 1863–1864 m. sukilimų vadų ir dalyvių (Tado Kosciuškos, Zigmanto Sierakausko, Liudviko Narbuto, Vincento Konstantino Kalinausko, Antano Mackevičiaus, Mykolo Elvyro Andriolio).
Žymių mokslo, kultūros, politikos ir visuomenės veikėjų (Pranciškaus Smuglevičiaus, Adomo Mickevičiaus, Igno Domeikos, Simono Daukanto, Teodoro Narbuto, Mikalojaus Akelaičio, Antano Baranausko, Antano ir Jono Juškų, Mečislovo Davainio-Silvestraičio, Vincento Bakučio, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Martyno Yčo, Jono Basanavičiaus, Jono Aukštuolio, Antano Vivulskio, Ernesto Galvanausko ir kitų) autografai.
Yra ir užsienio istorinių asmenybių autografų – Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Leopoldo I, Rusijos imperatorių Petro I, Petro III, Aleksandro I ir Aleksandro III, Prancūzijos karaliaus Liudviko XVI, Rusijos karo veikėjo Michailo Kutuzovo, vengrų kompozitoriaus Ferenzo Listo, lenkų rašytojų ir mokslininkų Marijos Konopnickos, Henriko Senkevičiaus, Elizos Ožeškienės, Marijos Salomėjos Sklodovskos-Kiuri, lenkų dailininkų Jano Mateikos ir Henriko Semiradskio, lenkų kompozitoriaus Oskaro Kolbergo ir kitų.
Pristatomų dokumentų chronologinės ribos apima 1536–1924 m., o patys autografai suskirstyti į šešias sąlygines grupes: 1) valdovų, 2) didikų, 3) dvasininkų, 4) kariškių, 5) 1794, 1831, 1863–1864 m. sukilimų vadų ir dalyvių, 6) mokslo, kultūros, politikos ir visuomenės veikėjų autografai.
Tarp parodos eksponatų vyrauja oficialaus pobūdžio dokumentai (raštai, privilegijos, įsakai, prašymai, patentai kariniam laipsniui gauti, leidimai, sutartys, raportai), bet yra ir privataus pobūdžio autografų – laiškų, atvirlaiškių, telegramų, eilėraščių ir eiliuotų pasveikinimų, autografų muzikos (valso natos) kūriniuose ar įrašų ant siunčiamų portretinių nuotraukų.
Dėmesį tikrai turėtų patraukti ir netradiciniai autografai, tokie kaip armijos išdėstymo planas, tardymo bylos protokolas, bibliotekos skaitytojo kortelė, revizinis sąrašas ir kiti.
Dokumentai rašyti rusėnų, lotynų, lenkų, rusų, lietuvių, vokiečių, prancūzų, švedų ir arabų kalbomis, jie atrinkti iš šių fondų: „Vilniaus mokslo bičiulių draugija“ (f. 1135), „Lietuvos Didžiųjų Kunigaikščių ir Lenkijos karalių privilegijų ir raštų Vilniaus jėzuitų akademijai ir Vilniaus bei Gardino miestų jėzuitų kolegijoms kolekcija“ (f. 787), „Vilniaus gubernijos bajorų deputatų susirinkimo kanceliarija“ (f. 391), „Tiškevičiai“ (f. 716), „Oginskiai“ (f. 1177) ir kitų.
Parodos sudarytojai neapsiribojo vien autografais – lakoniškai pristatomi ir jų autoriai, neretai netgi pateikiami LVIA saugomi jų portretai (valdovų ir vyskupų) ar nuotraukos (daugiausia iš f. 439 „Grafo M. N. Muravjovo muziejaus archyvas“ ir Jono Karlovičiaus asmeninio fondo (f. 1135, ap. 10).
Su paroda galima susipažinti virtualių parodų svetainėje arba archyvo paskyroje Facebook socialiniame tinkle.
Parodą parengė Lietuvos valstybės istorijos archyvo Informacijos ir sklaidos skyriaus vedėja Neringa Češkevičiūtė, šio skyriaus vyriausioji specialistė Violeta Pansevič ir vyriausiasis archyvistas Aleksandr Baniusevič.
