Trečiadienis, 23 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Mes baltai

Baltų Krivulėje istorinį baltų arealą nuspręsta skelbti „Šventąja Žeme“

Jonas Vaiškūnas, www.alkas.lt
2021-12-13 03:30:25
26
Baltų Krivulė 2021 m. „Šventoji Baltų Žemė“ | Alkas.lt nuotr.

Baltų Krivulė 2021 m. „Šventoji Baltų Žemė“ | Alkas.lt nuotr.

Gruodžio 11 d. Lietuvos „Romuvos“ ir Latvijos Dievturių sandraugos („Latvijas dievturu sadraudze“) senojo baltų tikėjimo išpažinėjai surengė  kasmetinę savo bendrą sueigą – Baltų Krivulę. Šiemet ji vyko nuotoliniu būdu o jos tema buvo „Šventoji Baltų Žemė“.

Be lietuvių ir latvių Krivulėje dalyvavo ir senojo baltų tikėjimo tęsėjai iš kitų baltų žemių – Lenkijos, Gudijos, JAV. Tokios sueigos rengiamos kasmet nuo 2011 m.

Šių metų Krivulėje į religinį lygmenį buvo iškelta istorinės baltų gyvenamosios erdvės kaip Šventos Protėvių Žemės idėją.

Pagrindę šio vaizdinio svarbą visiems dabartiniams baltam ir kitoms tose žemėje gyvenančioms tautoms nusprendė siekti susigrąžinti įtaką tų žemių ir jose glūdinčio mūsų protėvių medžiaginio ir dvasinio paveldo likimui.

Baltų Krivulėje Protėvių Žemės kaip vienos svarbiausių religinės vertybės klausimas buvo aptartas šiuose pranešimuose ir pasisakymuose:   Baltai ir jų žemė (Muntis Auns, Latvija);  Senųjų baltų istorinis arealas (Gintaras Songaila, Lietuva), Galindai-goliad: šventosios baltų žemės pakraščiuose (Gomantas Lisas (Gomant Lis), Gudija); Europos etninių religijų šventų vietų išniekinimas baltų kultūros erdvėje ir kitur (dr. Ugis Nastevičius (Uģis Nastevičs), Latvija);  Gajos labui (Maruta Voitkus-Lūkina), Latvija); Žemės šventumo šaltinis (dr. Dainius Razauskas, Lietuva); Šventoji baltų žemė (Jonas Vaiškūnas, Lietuva).

Krivūlėje be kita ko buvo pristatyti duomenys apie gausius visoje Europoje vykdomus išpuolius, kuriais buvo paniekinti prigimtinės religijos paminklai.

Pasak, apie tai duomenis surinkusio dievturio dr. U. Nastevičiaus (Uģis Nastevičs), vandalizmo atvejai prieš prigimtinės religijos šventvietes nereti ir Baltijos šalyse. Jis atkreipė dėmesį ir į tai, kad išniekinant senojo tikėjimo šventvietes dažnai nepaisoma net ir jų valstybės saugomo paminklinio statuso.

Krivūlėje buvo nutarta įsteigti viešą registrą, kuriame bus viešai skelbiami ir nuolat pildomi duomenys apie išpuolius prieš prigimtinės religijos šventvietes.

„Raginsime visų konfesijų religines bendrijas tiek Baltijos šalyse tiek ir visoje Europoje imtis priemonių, užtikrinsiančių pagarbų elgesį su visų religijų šventybėmis ir griežtą įstatymų laikymąsi, saugant visų tikėjimų istorinius paminklus“ – po Krivulės sakė  Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ Krivė  Inija Trinkūnienė.

Krivulėje taip pat buvo sutarta, kad „Romuvos“ ir Dievturių religinės bendrijos rūpinsis senovės baltų religinių bendrijų klausimais Latvijoje, Lietuvoje ir visose istorinėse baltų žemėse, bei kituose kraštuose, kur tik gyvena baltų religijos išpažinėjai. Šios Krvulės darbų išdavoje nuspręsta visą istorinių baltų arealą paskelbti „Šventąja Žeme“ suteikiant jai religinės šventybės statusą ir visų istorinėse baltų žemėse įsikūrusių valstybių vadovams bei piliečiams pranešti apie jų gyvenamosios vietovės baltišką praeitį ir pagrindžiant būtinybę puoselėti tose vietovėse esančias baltiško medžiaginio ir dvasinio paveldo vertybes.

 

1 of 4
- +
Baltai apie 2 tūkstantmetį prieš mūsų erą, Petras Gaučas, Aleksiejus Luchtanas | Mažosios Lietuvos enciklopedijos archyvo nuotr.

1. Baltiškų vandenvardžių sritis, M. Gimbutienė. Baltai priešistorinias laikais, Vilnius, 1985.

2. Baltiškų hidronimų paplitimo arealas | wikipedia.org nuotr.

3. Baltų genčių teritorija apie V a. pr. m. e. ir vėliau (pagal Mariją Gimbutienę) | wikipedia.org nuotr.

4. Baltai apie 2 tūkstantmetį prieš mūsų erą, Petras Gaučas, Aleksiejus Luchtanas | Mažosios Lietuvos enciklopedijos archyvo nuotr.

Latvijos dievturių sandraugos Didžvadonis Andrejus Broksas (Andrejs Broks) Krivulei pristatė Europos parlamentui skirto rašto metmenis, kuriame pateikiami siūlymai dėl Europos ateities. Šie ir kiti Krivulės dokumentai dabar rengiami ir derinami tarp religinių bendrijų vadovybių ir artimiausiu metu turėtų būti parengti ir paviešinti.

Primename, kad 2018 m. vykusioje Baltų Krivulėje Latvijos ir Lietuvos senovės baltų religinių bendrijų atstovai priėmė dvišalę deklaraciją, kurioje pripažino, kad latvių Dievturių bendrijos ir lietuvių Romuvos bendrijos tikėjimas yra bendras.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Baltų tikėjimo tęsėjai Punsko Krivulėje gilinosi į šventumo apraiškas (nuotraukos)
  2. Baltų Krivulėje sutarta dėl bendrų darbų puoselėjant baltišką dvasinį paveldą (video, nuotraukos)
  3. Senojo baltų tikėjimo tęsėjai kreipėsi į Popiežių
  4. Kaune surengta baltų kultūros šventė „Baltų raštai-2021“
  5. Latvijos ir Lietuvos senojo baltų tikėjimo tęsėjai vienijasi (nuotraukos)
  6. Dievturiai Žemgaloje atkūrė Šventąją Ugnį
  7. Lietuvos ir Latvijos baltų tikėjimo tęsėjai palaiko kovotojus už Lietuvos miškų išsaugojimą
  8. V. Mikailionis. Kelias į baltų dievojautą
  9. Punske į baltų Krivulę buvo susirinkę baltų prigimtinio tikėjimo tęsėjai (nuotraukos)
  10. Kviečiama Baltų krivulė „Baltų vienybė ir bendradarbiavimas“
  11. Kuršių Nerijoje vėl liepsnos Rudens lygės ir Baltų vienybės dienos ugnys
  12. „Baltų genas“: J.Vaiškūnas apie senąjį baltų tikėjimą mūsų dienomis (audio)
  13. Baltų Krivulė: Pagarba protėvių vėlėms stiprina tautą ir baltų kultūrą (nuotraukos)
  14. „Baltų šventadieniai“ apie legendinius Rudens lygiadienius Vilniuje ir Baltų vienybės dieną (video)
  15. Seimas po pateikimo pritarė senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ valstybiniam pripažinimui

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 26

  1. LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS says:
    4 metai ago

    – Mūsų pareiga – išprašyti okupantų karinius pulkus iš Karaliaučiaus (Tvankstės), Gudijos.
    – Mūsų pareiga – atgaivinti gyvenimui vietovardžius okupuotose žemėse, va čia
    ht tp://townames.carto.com/viz/94ce426a-5b5e-11e4-b74c-0e018d66dc29/embed_map
    – Turim l daug darbo.

    Atsakyti
  2. Birutė says:
    4 metai ago

    Įdomu, kokia kalba kalbėjo dabartiniai baltai? Lituviškai ar latviškai?

    Atsakyti
    • Pajūrietis says:
      4 metai ago

      Iki 1845 m. baltų išvis nebuvo.

      Atsakyti
      • Jonas Vaiškūnas says:
        4 metai ago

        O galaktika M31 buvo?

        Atsakyti
        • Pajūrietis says:
          4 metai ago

          Samsung Galaxy M31 nebuvo. Vokiečių kalbininkas mus baltais pavadino 1845 m., ir taip mes tapome baltais. Nieko naujo. Ne patys save pavadinome, o mus pavadino. Kur aisčiai?

          Atsakyti
          • Jonas Vaiškūnas says:
            4 metai ago

            O Aldebarano žvaigždė buvo – nes mes taip pavadinome -ją kiek vėliau nei Neselmanas baltus

    • Jonas Vaiškūnas says:
      4 metai ago

      Kalbėjo BALTŲ PROKALBE.
      Daugiau skaityti pradžiai galima, kad ir čia: ht tps://lt.wikipedia.org/wiki/Balt%C5%B3_prokalb%C4%97

      Atsakyti
      • Rimgaudas says:
        4 metai ago

        Baltų senosios religijos istorinio arealo paskelbimas “Šventąja žeme” niekaip nereiškia pretenzijų į istoriškai šiame areale gyvenančių kitų tautų su dabartinėmis jų religijomis žemę. Senasis baltų tikėjimas, buvęs areale, yra įteisintas per Daumantą (paskelbtas šventuoju) Rusijoje, per Algirdą Baltarusijoje (paminklas Vitebske) ir per senprūsių šventvietes Lenkijoje.
        Kaliningrado srityje, apart piliakalnių, nėra išlikę kultūrinių seno baltų tikėjimo žymų ir tuo mums dera susirūpinti.

        Atsakyti
        • Pajūrietis says:
          4 metai ago

          „Pagrindę šio vaizdinio svarbą visiems dabartiniams baltam ir kitoms tose žemėje gyvenančioms tautoms nusprendė siekti susigrąžinti įtaką tų žemių ir jose glūdinčio mūsų protėvių medžiaginio ir dvasinio paveldo likimui“:
          „įtaką tų žemių […] likimui“
          ir
          „įtaką […] jose glūdinčio mūsų protėvių medžiaginio ir dvasinio paveldo likimui“.

          Atsakyti
  3. ŽEMAITIS says:
    4 metai ago

    Labai abejoju, ar tokių formalių sprendimų reikia. Baltų religija ne monoteistinė, manau, net ne politeistinė, panašesnė į panteistinę. Tokioms religijoms nebūdinga atskirų objektų sakralizacija, nes sakralu yra Viskas, visa Visata.
    O Ramuva čia bando mėgdžioti visiškai kitokio pobūdžio religiją – judaizmą. Tai rodo, kad jos lyderai yra dideli formos, ritualo, o ne turinio gerbėjai. Net Romuvos lyderių flirtas su Induizmu, mano nuomone nėra teisingas kelias. Reiktų skirti daugiau bendrumo paieškos tarp Romuvos, budizmo, šamanizmo.

    Atsakyti
    • Saulės Vilna says:
      4 metai ago

      Taškai sudėti – nei pridėti, nei atimti…

      Atsakyti
    • Jonas Vaiškūnas says:
      4 metai ago

      Reikia.

      Atsakyti
  4. Rimgaudas says:
    4 metai ago

    Įdomu ar ši Baltų Krivūlės “Šventosios žemės” deklaracija, prieš ją paskelbiant, buvo svarstyta ir aprobuota Baltų religinės bendrijos Lietuvos “Romuva” vaidilų rate? Panašu, kad ne.
    Juk Vytis, pavyzdžiui, yra uždėtas ir ant senovinio pastato Šiaurės Italijos mieste Ankonoje. AIsčių, istoriškai tapatinamų su baltais, upėvardžių taip pat yra pietinėje ir šiaurinėje Afrikoje.

    Atsakyti
    • vasionis says:
      4 metai ago

      Baltiškai aistiški upėvardžiai liudija, kad IDE prokalbės nešėjai keliavo iš Afrikos link šiaurės iš pačio pirmapradžio žmonijos židinio, kitaip sakant, mes ir esame išsaugoję daugiausia seniausio IDE tautų kalbos klodo požymių. Taigi gal visa planeta yra Šventoji baltų žemė, nes žinome, kad esame Žemynėlės vaikai…

      Atsakyti
  5. Saulės Vilna says:
    4 metai ago

    Pirmiausiai derėtų apginti Vilnių kaip baltų deivių panteono vietovę. Juk galima matyti, kad Vilnius iki 14 a. pradžios buvo ne gynybinių pilių, o nuo seno baltų tikėjimo deivių šventyklų vieta, buvo religinio centro žemė. Antai, naujausi archeologiniai tyrimai rodo, kad mūriniai statiniai pirmiausiai radosi ne ant Gedimino kalno, o jo papėdėje. Ta vieta yra po dabar atstatytais Valdovų rūmais. Joje rasta mūrinio statinio (sakoma pilies) iš 13 a. liekanos, taip pat yra rasta neįprasta to mūrinio statinio vietos, atseit, šlaitų sutvirtinimo konstrukcija. Rasta ir kitų 13 a. amžiaus radinių. Taigi reikalingi išsamesni tyrimai, ar tai nėra žemdirbystės globėjos ir laiko deivės šventykla, tiesiog metų laiko – dienų nepaprasto dydžio rodykla. Dabar laikrodžiai rodo dienos valandas, o gilioje senovėje metrodis rodė metų dienas ir mėnesius. Štai kur baltų šaknys, “baltiško medžiaginio ir dvasinio paveldo vertybės”, ar rūpi kam, kad jos būtų atskleistos visuomenei…

    Atsakyti
  6. Žemaitis says:
    4 metai ago

    Įdomu ar Žemaičiai jau davė sutikimą, kad jų Tėvynė ir žemės vėl būtų paskelbtos naujos akademinės bendruomenės sugalvotos religijos “BALTŲ” arealu? Bus aišku visokių žemaičių. Kaip ir senovėje kuomet jų žemes vis perdavinėdavo tai vienokiam tai kitokiam arealui, bet dažniausiai jie tiesiog nusimesdavo visokius skelbėjus ir gyvendavo laisvai turėdami sava ROKOUNDĄ ir savą MYSLIĄ.

    Atsakyti
    • Jonas Vaiškūnas says:
      4 metai ago

      O kada Žemaičiai davė sutikimą vadinti juos žemaičiais? Prašome atsiųsti sutikimo kopiją, Žemaiti.

      Atsakyti
    • s.m. says:
      2 metai ago

      neblūdyk, pons žemaiti…
      O kuom jei ne baltais, ilgiausiai net pomindauginėje Lietuvoje išsaugojusiais senąjį tikėjimą buvo ir lig šiolei tebėra žemaičiai? – slavais, germanais, skandinavais?… Taigi.

      Atsakyti
  7. Žemaitis says:
    4 metai ago

    Žemaitę bov, esą y bus Žemaitę. O šalis mūsą y ŽEMAITIJA. Anta Bumblauskių Alfriedielis tų pat sapnava, “Nėra žemaičių, kur apie juos parašyta”, bet vieliaū išsibalivie ir sielavojuos del tū kū priblevyguojuo. Tep kad nerūšykit Žemaitiū, gal blogą baigties.

    Atsakyti
    • Rimgaudas says:
      4 metai ago

      >Žemaitis
      Prie Baltijos jūros, tai ir baltų arealas.

      Atsakyti
  8. Žemaitis says:
    4 metai ago

    Baltijos jūra ankščiau vadinosi Sarmatų jūra, vėliau Slavų raštuose vadinosi Variagų (Vikingų, Vytingu, Vyčių) jūra ir tik dabar Vokiečių pastangomis ji pradėta vadinti Baltijos jūra. Iš to daroma išvada, kad tai naujadaras ir jo arealas yra naujosios pasaulio tvarkos vienas iš įrankių. Tikri Žemaičiai tam nepritars. Aišku atsiras visokie dresiruoti universitetuose retardai kaip Bumblauskas, bet jų bus mažuma.

    Atsakyti
    • Saulės Vilna says:
      4 metai ago

      Grįžkime į realybę. Žemaičių ir Aukštaičių vardai radosi tik 13 a. plėtojantis feodalizmui, kuomet vis labiau gyvenimo pagrindu tapo žemdirbystė, kurios suklestėjimo stadija buvo dvarų radimasis. Jie slav. vadinosi zamok – pilis, zamieček – pilaitė. Tai žodžio žemė/kiemas, slav. zemlia – dvor dariniai. Iš čia yra ‘Zamiečių’ -Žemaičių vardas, reiškęs dvarais – kiemais (pilaitėmis) gyvenančius žemdirbius. Tuo – Žemaičių vardu vadinami tapo lietuviai bajorai, gyvenę Vilniaus ir Užnemunės žemėse, bet Mindaugo, Vytenio, Gedimino laikais valdovų valia kėlėsi į kuršių žemes ir jose kaip dvarininkai bajorai kūrė dvarus, mat kuršiai buvo daugiau su jūra, su vandenimis, o ne su žeme susijusios veiklos gentis.
      Aukštaičiai – kiti tarminiai lietuviai – žemę vadino laukais. Jų vardas radęsis iš žodžio laukas pradžioje buvo Laukštaičiai, bet per laiką dėl tokių žodžių, kaip ūkis, aukoti įtakos pradinis ‘L’ disimiliavosi arba buvo sąmoningai atmestas ir tapo pavadinimu Aukštaičiai. Kaip tokį jo radimosi procesą patvirtinantį pavyzdį turime miestelių Aukštadvaris, Aukaimis, kitus pan. pavadinimus.

      Atsakyti
      • Pajūrietis says:
        4 metai ago

        Žemaitija… Prie Birutės kalno esanti kopa, kurioje buvo kuršių gyvenvietė, pavadinta Žemaičių (ne Kuršių) kalneliu, na, o Birutės kalno viršų užėmė katalikai… Užlipi, o ten gi pastatas sumūrytas! O kas Birutės kalno apačioje? Gipsas, žvakės…

        Atsakyti
        • Saulės Vilna says:
          4 metai ago

          Nenuostabu, kad taip yra, per tuos 30 metų kaip nepriklausomi, o braidome tik po turistinio lygio Lietuvos istoriją, grindžiamą lenkiška istoriografija.

          Atsakyti
  9. LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS says:
    4 metai ago

    Būtų gerai, jei vaidilų ratas susirinktų bei raštiškai pasmerktų klaikiai vergišką darbuotojų išnaudojimą šventos žemės Lietuvoje. Pastabų skyriuje, dėl aiškumo, yra daugiau apie tai. Va čia
    ht tps://alkas.lt/2021/12/14/prof-r-lazutka-darbuotoju-lietuvoje-netruksta/#comment-377895

    Skaičiai viską pasako ir jų yra l daug čia. Jei to nebus, vaidilutės bei vaidilos bus vertos, -ti pasmerkimo dėl nežmogiško abejingumo.
    30 metų, klestint krikščionybei, klestėjo abejingumas.

    Pabuskit vaidilutės ir vaidilos, kad sustabdyti pašaipas iš vergiškai dirbančiųjų, ginkit Lietuvos žmones.

    Atsakyti
  10. Nuoroda says:
    2 metai ago

    Stipri ir nepriklausoma. Kur moterį nuveda perdėta nepriklausomybė
    – alfa.lt/gyvenimas/santykiai/stipri-ir-nepriklausoma-kur-moteri-nuveda-perdeta-nepriklausomybe/285409/

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Lietus keliuose
Gamta ir žmogus

Kelininkai įspėja dėl smarkaus lietaus

2025 07 22
Žiedinė sankryža
Lietuvoje

Palangos aplinkkelyje atsiras nauja žiedinė sankryža

2025 07 22
Karo akademijos absolventai
Lietuvoje

Lietuvos kariuomenės karininkų gretų papildė 70 jaunų lyderių

2025 07 22
Šuo
Gamta ir žmogus

Ministerija primena, kas atsakingas už gyvūnų gerovę

2025 07 22
Kibernetinis saugumas
Lietuvoje

Kas antrai įmonei gresia milijoninės baudos dėl kibernetinio saugumo

2025 07 22
Dalia Asanavičiūtė
Lietuvoje

Siekiama drausti Rusijos pilietybę turintiems asmenims dalyvauti politinių partijų veikloje

2025 07 22
Šiaurės rago skvero atnaujinimas
Lietuvoje

Klaipėdos Šiaurės rago skvero atnaujinimas prasidės rugsėjį

2025 07 22
Ukrainos karo pabėgėliai.
Lietuvoje

Opiausias klausimas pabėgėliams Lietuvoje – būstas

2025 07 22

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Iš užmaršties apie Minime Tarptautinę aviacijos ir kosmonautikos dieną
  • +++ apie Siekiama drausti Rusijos pilietybę turintiems asmenims dalyvauti politinių partijų veikloje
  • +++ apie Z. Tamakauskas. Žalgirio mūšio minėjimas Kaune
  • Kur dingo Sąjūdžio dvasia? apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kelininkai įspėja dėl smarkaus lietaus
  • Palangos aplinkkelyje atsiras nauja žiedinė sankryža
  • Lietuvos kariuomenės karininkų gretų papildė 70 jaunų lyderių
  • Ministerija primena, kas atsakingas už gyvūnų gerovę

Kiti Straipsniai

„Kartų kaita“, 1976 m.

Susitikimas su menotyrininke Danguole Ruškiene

2025 07 22
Pavartyti Raportų knygą „Vytauto Didžiojo garbei“ galima Lietuvos centrinio valstybės archyvo Rašytinių dokumentų skaitykloje | lcva.archyvai.lrv.lt nuotr.

Pavartyti Raportų knygą „Vytauto Didžiojo garbei“ galima Lietuvos centrinio valstybės archyvo Rašytinių dokumentų skaitykloje

2025 07 22
Žalgirio mūšio minėjimas Kaune

Z. Tamakauskas. Žalgirio mūšio minėjimas Kaune

2025 07 22
Elžbietos Habsburgaitės įkapių karūna prieš restauravimą (XVI a.). Aistės Karpytės nuotr. Dirbiniams smarkiai pakenkė geležinės dėžutės rūdys. Aistės Karpytės nuotr. Plaketė-votas, vaizduojanti šv. Kazimiero stebuklą. Prieš restauravimą. Gedo Čiuželio nuotr. Barboros Radvilaitės karsto plokštelė prieš restauravimą

Kada išvysime neseniai aptiktas karališkąsias insignijas ir kitus radinius?

2025 07 22
Kino mėgėjo Antano M. Zinkevičiaus kino rinkinys jau pasiekiamas virtualiame E-kinas archyve | lcva.archyvai.lrv.lt nuotr.

Kino mėgėjo Antano M. Zinkevičiaus kino rinkinys jau pasiekiamas virtualiame E-kinas archyve

2025 07 22
Struvės geodezinis lankas: neįtikėtina Žemės matavimo istorija jau 20 metų UNESCO Pasaulio paveldo sąraše

Struvės geodezinis lankas: neįtikėtina Žemės matavimo istorija jau 20 metų UNESCO Pasaulio paveldo sąraše

2025 07 21
Grįžta tradicinė kuprinių svėrimo akcija

Dėl paramos mokiniams metas kreiptis jau dabar

2025 07 21
Telefonas

Pagrindinės taisyklės, užtikrinant telefono apsaugą

2025 07 20
Ausinės

Ką gali išgirsti išmanieji įrenginiai?

2025 07 20
Banko kortelės

Pirmieji veiksmai, pametus ar radus mokėjimų kortelę

2025 07 20

Skaitytojų nuomonės:

  • Iš užmaršties apie Minime Tarptautinę aviacijos ir kosmonautikos dieną
  • +++ apie Siekiama drausti Rusijos pilietybę turintiems asmenims dalyvauti politinių partijų veikloje
  • +++ apie Z. Tamakauskas. Žalgirio mūšio minėjimas Kaune
  • Kur dingo Sąjūdžio dvasia? apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Rimvydas apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
unsplash.com nuotr.

Ko nepamiršti perkant dovanas internetu?

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai