Kodėl norima, kad turistams apie Lietuvą pasakotų ne Lietuvos, bet Rusijos gidai?

Lietuvos gidams didelį nerimą sukėlė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pateiktos Turizmo įstatymo pataisos, kurios leistų trečiųjų šalių asmenims teikti gidų paslaugas Lietuvoje. Ta proga kalbiname Gidų ir kelionės vadovų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininką Ričardą Garuolį.

–  Kaip jūs vertinate šias Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pasiūlytas pataisas?

– Visa Lietuvos gidų bendruomenė tai vertina labai neigiamai. Jei šios pataisos įsigaliotų, tai būtų valdžios spjūvis visiems gidams į veidą. Gidai labiausiai nukentėjo nuo pandemijos. Dėl karantino apribojimų gidai jau antri metai neturi arba beveik neturi darbo, o pasibaigus pandemijai valdžia ruošia jiems „dovanėlę“ – vietoje jų apie Lietuvą ir jos istoriją turistams pasakos asmenys, kurie net nėra Europos Sąjungos valstybių piliečiai!

Tai iki šiol buvo draudžiama. Šia pataisa daugiausiai pasinaudotų Rusijos, Baltarusijos, Kinijos gidai t.y. asmenys iš nedemokratinių valstybių, kurios šiuo metu vykdo Lietuvą nedraugišką informacinę politiką. Būtent asmenys iš šių valstybių Lietuvoje prieš pandemiją sudarė didžiausią nelegalių gidų dalį.

Noriu atkreipti dėmesį, kad šių šalių gidai, ypač iš Rusijos, dirba ne tik su savo, bet ir su Vakarų turistais, kurie keliauja per Baltijos valstybes ir Rusijos teritoriją (Karaliaučiaus sritis, Sankt Peterburgas).

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlomos Turizmo įstatymo pataisos atvertų kelią vykdyti informacines diversijas prieš Lietuvą ir teikti į Lietuvą atvykstantiems turistams klaidinančią ir Lietuvos bei Europos Sąjungos įvaizdį žeminančią informaciją.

Gidai yra savo šalies „vizitinė kortelė“, nes atvykę turistai daugiausiai žinių apie šalį gauna iš gidų, su kuriais jie daugiausiai bendrauja.  Gidai yra „liaudies diplomatai“, kurie paaiškina turistams apie istorinius Lietuvos įvykius, kurie skirtingose šalyse gali būti aiškinami įvairiai, valstybės politiką bei atskleidžia savo šalies pasiekimus.

Todėl į Lietuvą atvykę turistai, kuriems ekskursijas vestų Rusijos ir Baltarusijos gidai, vietoj to, kad gautų teisingą informaciją apie Lietuvą ir Europos Sąjungą, išgirstų eilinę Lietuvą ir Europos Sąjungą juodinančią kremlinę propagandą.

Bandymus leisti gidų paslaugas teikti asmenims iš trečiųjų šalių vertiname kaip bandymą leisti vykdyti informacines diversijas prieš Lietuvą ir bloginti santykius tarp tautų.

– Bet gal gidų trūksta ir taip ministerija nori pasiekti, kad į Lietuvą atvyktų daugiau turistų?

Nieko panašaus. Lietuvoje yra apie 5000 asmenų, kurie yra baigę specialius Lietuvos įstatymais numatytus gidų kursus, ir turi teisę dirbti gidais. Kiekvienais metais įvairios Lietuvos įstaigos paruošia dar apie 100 gidų. Tokio didelio kiekio profesionaliai paruoštų gidų gali pavydėti daug didesnės už Lietuvą valstybės.

Nors teikti gido paslaugas gali tiek daug asmenų, gido darbą kiekvienais metais dirba tik apie 500-700 Lietuvos piliečių! Todėl profesionaliai paruoštų gidų trūkumo Lietuvoje nėra, o leidimas trečiųjų šalių piliečiams dirbti gidais atimtų darbo vietas iš dirbančių Lietuvos gidų. Jau dabar apie 100 leidimų laikinai teikti gido paslaugas Lietuvoje suteikiama Šengeno sutarties valstybių asmenims. Tai sudaro 15-20 proc. visų dirbančių Lietuvoje gidų.

Lietuvoje nėra sunkumų pravesti ekskursiją turistams, kurių kalbos yra retos. Šiuo metu turistams iš šalių, kurių kalbomis dirbančių Lietuvos gidų nėra, ekskursijas veda anglų ar kitomis pasaulyje populiariomis kalbomis kalbantys Lietuvos gidai, kurių pasakojimus į gimtąją kalbą išverčia turistus lydintys kelionių vadovai, kurie šias kalbas moka.

Leidimas dirbti gidais trečiųjų šalių piliečiams ne padėtų, o priešingai – pakenktų tvariam turizmo augimui Lietuvoje ir stabdytų turistų srautų augimą bei investicijas.

Užsieniečių teikiamų gido paslaugų kokybė nusileidžia Lietuvos gidų teikiamoms paslaugoms.

Užsieniečiams gauti informaciją apie Lietuvos istoriją, dabartį ir šalies pasiekimus yra sunku, nes jie nemoka lietuvių kalbos, o tokios informacijos apie Lietuvą užsienio kalbomis yra nepakankamai.

Tuo tarpu, Lietuvos gidai yra išlaikę Lietuvos istorijos egzaminą, gyvena Lietuvoje, todėl žino jos aktualijas ir pasiekimus.

Lietuva yra kultūrinio turizmo šalis, todėl įdomi ir patraukli informacija, kurią pateikia gidai, yra labai svarbi pritraukiant daugiau turistų ir investicijų  į Lietuvą. Todėl kritus gidų paslaugų kokybei, sumažėtų ir mūsų šalies patrauklumas turistams.

Lietuva neturi tokių pasaulinio garso objektų kaip piramidės, Eifelio bokštas ir pn., kurių pamatyti atvažiuoja turistai, jau pakankamai apie juos pasiskaitę. Turistinės įmonės, viliodamos turistus, Lietuvą dažnai net pristato kaip „Nežinomos Europos šalį“. Taigi, jei čia atvykę turistai nieko įdomaus nesužino, jie nusivilia ir perduoda savo draugams ir giminaičiams, kad į Lietuvą vykti neverta.

Be to, leidimas dirbti gidais trečiųjų šalių piliečiams sumažintų ir valstybės pajamas. 

Skirtingai nuo užsieniečių Lietuvos gidai moka tiesioginius ir netiesioginius mokesčius Lietuvoje, o gautas iš darbinės veiklos pajamas išleidžia Lietuvoje. 

– Bet gal turizmo įmonės ir nesamdys užsieniečių gidų? Juk tai kenktų jų siekiui užtikrinti turistų srautų augimą į Lietuvą ir tuo pačiu jų pelnus?

– Ne visi turizmo įmonių savininkai taip mąsto. Dažnai užsienio turizmo įmonėms visai nesvarbu kur keliauja turistai. Jei turistams nepatiktų Lietuva, jie juos siųstų į kitas šalis. Svarbiausia, kad kelionė būtų kuo pelningesnė. Todėl mažinant kelionės sąnaudas joms yra naudingiau, kad ekskursiją už tą patį kelionės vadovo atlyginimą ar nedidelį priedą prie jo pravestų kelionės vadovas, o ne samdyti vietinį gidą.

– Ar tik ši Turizmo įstatymo pataisa netenkina Lietuvos gidų?

– Jų yra daugiau. Kažkodėl iš dabartinio Turizmo įstatymo projekto dingo ankstesnė mūsų profesinės sąjungos prašymu įtraukta 28 straipsnio pataisa, nurodanti, kad „Gidas, vesdamas ekskursiją, gido pažymėjimą privalo nešioti viešai.“

Tai pagerintų gido paslaugas teikiančių asmenų kontrolę ir palengvintų neteisėtai gidų paslaugas teikiančius asmenų nustatymą. Daugelyje šalių privalomas viešas gido pažymėjimo nešiojimas vedant ekskursijas yra įprastas.

Šiuo metu Lietuvos Respublikos Vartotojų teisių tarnyba atsisako vykdyti asmenų, teikiančių gido paslaugas kontrolę, nes Turizmo įstatymo 17 straipsnio 34 straipsnyje nėra paminėti gidai.

Todėl siekiant pagerinti gidų paslaugas teikiančių asmenų kontrolę ir apsaugoti turistų teisę gauti teisingą informaciją pasiūlėme Ekonomikos ir inovacijų ministerijai pakeisti 17 straipsnio. 34 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„34 straipsnis. Vyriausybės įgaliotos institucijos teisės atliekant turizmo paslaugų teikėjų veiklos priežiūra

1. Lietuvos Respublikoje įsteigtų kelionių organizatorių, kelionių pardavimo agentų, turizmo paslaugų rinkinių pardavėjų, gidų, apgyvendinimo paslaugų teikėjų veiklos priežiūrą atlieka Vyriausybės įgaliota institucija Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, šio įstatymo ir ekonomikos ir inovacijų ministro nustatyta tvarka“.

Kadangi šiuo metu nėra jokios galimybės atimti leidimą dirbti gido darbą antivalstybine veikla užsiimantiems, klaidingą ir Lietuvą šmeižiančią informaciją skleidžiantiems asmenims, jei jie yra baigę gidų kursus, pasiūlėme įvesti Gidų etikos kodeksą, ir Turizmo įstatymo 5 straipsnį papildyti taip: „Vyriausybės įgaliota institucija panaikina gido pažymėjimo galiojimą, kai: asmuo nusižengia gido etikai. Gido etikos kodeksą sudaro gidų visuomeninės organizacijos. Lietuvos gidų etikos kodeksą tvirtina ir jo nuostatas įgyvendina Vyriausybės įgaliota institucija kartu su gidų visuomeninėmis organizacijomis“.

Taip pat pasiūlėme keisti įstatymus, kad atsirastų teisinis pagrindas Lietuvos gidų sąrašą su jų kontaktais ir darbinėmis kalbomis viešai skelbti valstybinių institucijų tinklalapiuose.

Susidarė keista padėtis. Lietuvoje gidų yra daugiau nei reikia, tačiau turistai ir turistinės įmonės negali jų susirasti!

Prieš šešerius metus Valstybinis turizmo departamentas, apie tai nepranešęs gidams, panaikino daugiau nei dešimtmetį veikusį Lietuvos gidų sąrašą, kuriame buvo nurodyti gidų kontaktai, o jie suskirstyti pagal kalbas, kuriomis jie dirba.

Prieš trejus metus Vartotojų teisių apsaugos tarnyba ištrynė gidų kontaktus ir jų darbines kalbas iš savo tinklalapyje talpinamo sąrašo, teigdama, kad nors gidai neprieštarauja, jog jų kontaktai ir kita informacija būtų viešinama, tai daryti, pasak jos atstovų, draudžia Lietuvos įstatymai.

– Kaip į Jūsų pastabas reagavo Ekonomikos ir inovacijų ministerija?

– Nors savo pastabas Ekonomikos ir inovacijų ministerijai ir kitoms atsakingoms institucijoms nusiuntėme dar šių metų lapkričio 3 d. iki šiol negavome jokio atsakymo.

Nežinome, net kokioje priėmimo stadijoje Seime yra Turizmo įstatymo pataisos.

Todėl neseniai, kaip gidų ir kelionės vadovų profesinės sąjungos pirmininkas kreipiausi į Seimo Nacionalinio saugumo komiteto pirmininką Lauryną Kaščiūną, prašydamas, kad Lietuvos valstybės saugumui pavojingos Turizmo įstatymo pataisos nebūtų priimtos, o Lietuva būtų apsaugota nuo informacinių diversijų pasinaudojant gidų darbu.

Tikimės, kad atsakingos valstybės institucijos atmes šias Lietuvos turizmui žalingas pataisas ir ištirs ar jos buvo pateiktos dėl kompetencijos stokos, ar vykdant priešiškų valstybių užduotis.

– Ačiū už pokalbį.