Prasidėjus Adventui (o senoviškai sakant – Leliumų laikotarpiui) ir artėjant Kalėdoms, Etninės kultūros globos taryba kaip ir kasmet kviečia visus klausytis šio meto lietuviškų senųjų dainų, pristatydama atnaujintą Advento ir Kalėdų folkloro bei postfolkloro grojaraštį.
EKGT pirmininkės Dalios Urbanavičienės nuomone, senosios lietuviškos kalėdinės dainos arba jomis remiantis sukurtos puikios šiuolaikinės interpretacijos dabartiniame metų laike galėtų dažniau skambėti viešosiose erdvėse – miestų bei kaimų aikštėse prie Kalėdų eglutės, kalėdinėse mugėse, o taip pat mokyklose, darželiuose.
Šiuo kvietimu norima atkreipti visuomenės dėmesį į ypatingai įdomią lietuvių nematerialaus kultūros paveldo vertybę – savitas kalėdinio laikotarpio dainas, iki pat šių dienų dainuojamas kai kuriuose Lietuvos regionuose.
Šiose dainose atsispindi paslaptingi senoviniai Kalėdų pasakojimai: pavyzdžiui, apie elnią devyniaragį, parnešantį saulę ant ragų, arba vidur marių augantį medį, kuriame netikėtai įsižiebia ugnis.
Šiose dainose gausu simbolių, kurie primena senuosius lietuviškos kultūros sluoksnius.
Tarybos nuomone, viešosiose erdvėse skambančios tradicinės lietuviškos kalėdinės dainos ar nauji jų variantai sukuria ypatingą nuotaiką, maloniai nustebina ir pradžiugina Lietuvos gyventojus, iš tolimų kraštų į Tėvynę grįžusias išeivių šeimas bei užsienio turistus, padeda kurti savitą Lietuvos įvaizdį.
Etninės kultūros globos tarybos parengtas Advento ir Kalėdų folkloro bei postfolkloro grojaraštis:
Žinoma, lietuviškų tradicinių advento ir kalėdinių dainų yra kur kas daugiau, jų paprotys kiekviename Lietuvos etnografiniame regione skirtingas, todėl verta kiekvieno krašto kultūrininkams sudaryti savo krašto muzikinio folkloro grojaraščius bei prisiminti vietinius šio metų laikotarpio papročius.
Parengta pagal EKGT pranešimą
Citata iš 2017 12 03 bernardinai lt straipsnio „Kas yra adventas?“:
„Šiandien advento laikas trunka keturias savaites iki Kalėdų. Tuo metu nauji krikščionių metai prasidėdavo 12 dienų Kalėdų laiko šventimu, kuris truko nuo Kūčių dienos iki Trijų karalių, arba Kristaus apsireiškimo šventės sausio 6-ąją. (Adventas kasmet prasideda sekmadienį tarp lapkričio 27-osios ir gruodžio 3 d.). Adventas simbolizuoja Bažnyčios, šiomis „paskutinėmis dienomis“ situaciją (Apd 2, 17; Žyd 1, 2), kai Dievo tauta laukia šlovingo Kristaus sugrįžimo ir jo amžinos karalystės įkūrimo. Bažnyčios situacija primena Izraelio padėtį Senojo Testamento istorijos pabaigoje: tremtis, laukimas ir viltis, maldingai laukiant Mesijo pasirodymo. Izraelis atsigręžia į praeityje Dievo Jo labui nuveiktus nuostabius darbus – išvadavimą iš Egipto vergovės ir tuo remdamasis vėl šaukiasi Dievo pagalbos.
Lygiai taip pat Bažnyčia advento laiku atsigręžia į Kristaus atėjimą švęsdama jį, o kartu žvelgdama pirmyn nekantriai laukia Kristaus karalystės atėjimo, kai Jis sugrįš pas savo žmones. Šioje šviesoje senovinė advento giesmė „Veni, Veni Emmanuel“ tobulai atspindi adventinį Bažnyčios šauksmą:
Ateik, ateik, Emanueli ir išvaduoki Izraelį.
Tremty jis rauda skausmuose širdies ir laukia, kol Dievo Sūnus ateis.
Giedok! Giedok! Emanueli, ateik, išlaisvink Izraelį.“
???