„Menininkai, saugantys miškus” tai labdaros vajus, kviečiantis už nedidelę kainą įsigyti skaitmenines vizualiojo meno kūrinių kopijas bei taip paremti senųjų Lietuvos miškų išsaugojimą.
Internete talpinama net šešiasdešimt meno kūrinių, kuriuos paaukojo menininkai iš Lietuvos, Japonijos, Argentinos, Ispanijos, Portugalijos, Nyderlandų, Suomijos, Vokietijos bei kitų šalių. Visos surinktos lėšos bus skiriamos „Sengirės fondui“, siekiančiam atkurti natūralaus ir saugomo miško plotus Lietuvoje.
Pasak vajaus sumanytojos, „Sengirės fondo“ komandos narės bei iliustratorės Eglės Plytnikaitės, šis vajus yra itin reikšmingas tvarių dovanų ieškantiems žmonėms.
„Artėjant šventėms, visi žvalgomės dovanų, kuriomis norėtume pradžiuginti artimiuosius, tačiau daugumai mūsų nebesinori pirkti trumpalaikių blizgučių, kurie netrukus atsidurs sąvartynuose,– pasakojo iliustratorė. – Taip gimė idėja sukurti vajų „Menininkai, saugantys miškus”.
Įsigydami internete pristatomus kūrinius, žmonės tiesiogiai prisideda prie senųjų Lietuvos miškų išsaugojimo ir tampa maža būsimos sengirės dalimi. Tai dovana, kuri nepasimirš po kelių dienų, o žaliuos daugybę metų bei suteiks prieglobstį daugybei nykstančių rūšių.“
Dovanoti menininkų kūriniai atspindi jų santykį su gamta. Skaitmeninį meno kūrinį labdaros vajui padovanojusi koliažo meistrė iš Argentinos Nadia Radic sako, kad prisidėti jai labai svarbu, nepaisant to, jog Lietuvoje nėra buvusi:
„Prie projekto prisijungiau iš karto vos pamačiusi atvirą kvietimą. Nepaisant to, kad esu toli, tikiu, kad kiekvienas gali prisidėti bent trupinėliu ir padaryti didelį pokytį vardan pasaulio miškų išsaugojimo,“– teigė menininkė.
Vienas iš „Sengirės fondo“ įkūrėjų, režisierius Mindaugas Survila, teigia, kad žmonėms sunku suprasti, kad geriausia miško apsauga – paprasčiausiai palikti jį ramybėje.
„Lietuvoje nėra nei vieno miško, kurio vidutinis amžius būtų virš 300 metų, – sakė M. Survila. – 200-ties ar daugiau metų yra tik 64 hektarai – 0,0009 proc. Lietuvos teritorijos, kai tuo tarpu iki žmogaus veiklos sengirės dengė apie 90 proc. Lietuvos žemės. Mūsų komanda supranta, kad 0,0009 proc. sengirės neužtenka 15-os tūkstančių įvairiausių gyvūnų rūšių išlikimui, tad tokios iniciatyvos tik padeda sengirių puoselėjimui. Džiaugiamės, kad kuo toliau, tuo daugiau žmonių jungiasi prie bendros idėjos.“
Išsirinkus patinkantį kūrinį specialioje skaitmeninėje platformoje gaunamas 297x420mm dydžio aukštos kokybės skaitmeninis failas, kurį galima savarankiškai atsispausdinti ant pasirinkto popieriaus arba tiesiog naudoti kaip skaitmeninio įrenginio darbalaukį.
Platforma veiks nuo gruodžio pirmos iki vasario pirmos dienos.
„Sengirės fondas“ įsteigtas po filmo „Sengirė“ premjeros Lietuvoje, kuri įvyko 2018 m. kovą, tarptautinio „Kino pavasario“ festivalio metu. Daugybę nacionalinių bei tarptautinių apdovanojimų pelnęs dokumentinis filmas Lietuvoje pritraukė rekordinį 67 tūkstančių žiūrovų skaičių, buvo apdovanotas dvejomis „Sidabrinėmis gervėmis“, rodomas 30 valstybių ir virš 50 tarptautinių festivalių. Pusė seansuose surinktų lėšų skirta „Sengirės fondui“ – išsaugoti dokumentikoje pristatytas senąsias Lietuvos girias kaip prieglobstį nykstančioms gyvūnų ir augalų rūšims.
