2023-iaisiais sostinės gimtadienį švęs visas pasaulis. UNESCO Vilniaus sukaktuves įtraukė tarp 67 artimiausiais dvejais metais minimų datų.
Tarp UNESCO minimų datų – Mikalojaus Koperniko 550-osios gimimo metinės (Lenkija), 100-osios Gustavo Eifelio mirties metinės (Prancūzija), 100-osios Maria Calas gimimo metinės (Graikija), 100-osios Piero Paolo Pazolinio gimimo metinės (Italija). Vilniaus paraišką palaikymo raštais parėmė Lenkijos, Čekijos, Ukrainos ir Latvijos nacionalinės UNESCO komisijos.
700-tasis jubiliejus nuo šiol tampa ne tik visos Lietuvos, bet ir pasaulio švente. Artėjančiam miesto gimtadieniui vilniečiai ir miesto svečiai ruošiasi jau dabar, kuriama daugialypė programa, kuri apima įvairias profesionalaus meno ir populiarios kultūros, švietimo ir kitų sričių iniciatyvas.
Sukaktuvių renginiai siekia telkti bendruomenes, kurti tęstines iniciatyvas, skatinti aktyvų keitimąsi žiniomis ir auginti šventinę nuotaiką ne tik Lietuvoje, bet ir svetur. 700-ojo gimtadienio programos renginiai jau prasidėjo, o jų kulminacija numatyta sulaukus 2023-ųjų.
„Šis pripažinimas – ir simboliškai svarbus, ir kartu įrodymas, kad turėsime puikią galimybę atkreipti pasaulio akis į tai, koks yra Vilnius, kaip jis moka švęsti. Ir tai mes padarysime su puikia Vilniaus jubiliejaus šventimo programa“, – sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Paraišką UNESCO Vilnius pateikė 2020 metais, bendradarbiaudamas su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto prof. dr. Marija Drėmaite ir Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos Sekretoriatu. Paraiškoje daug dėmesio skirta pristatyti Vilnių kaip daugiakultūrį ir daugiakonfesį, tolerantišką miestą.
Lietuvos sostinė aktyviai ruošiasi 700-ajam gimtadieniui – per ateinančius dvejus metus tikimasi miestiečius ir miesto svečius paskatinti švęsti didingą Vilniaus istoriją, taip pat tiesti kelią į atvirą sostinės ateitį, didinti visų Lietuvos gyventojų emocinį ryšį su sostinę, aktualizuoti Vilniaus turtingą paveldą ir stiprinti istorines tradicijas, tuo pačiu didinti Vilniaus žinomumą pasaulyje.
„Sprendimas teikti paraišką 2022–2023 m. UNESCO sukakčių sąrašui buvo priimtas siekiant paskleisti žinią apie artėjantį Vilniaus miesto 700 metų jubiliejų viso pasaulio mastu.
Siekiame atskleisti mūsų miesto prasmingą istoriją bei šiandienos unikalumą. Vilnių kuria jo gyventojai pasižymintys darbštumu, kūrybiškumu ir tolerancija. Suteiktas statusas bei artėjantis miesto jubiliejus leidžia pristatyti Vilnių plačiajai auditorijai, o visus vilniečius skatina atsakingai reprezentuoti savo miestą skirtingose gyvenimo ir veiklos srityse“, – sako Vilniaus vicemerė Edita Tamošiūnaitė.
UNESCO minėtinos datos statusas suteikia teisę visiems Vilnius 700 renginiams naudoti specialiai UNESCO sukaktims sukurtą logotipą. Taip pat Vilnius turės galimybę surengti renginį pagrindinėje UNESCO būstinėje Paryžiuje.
„UNESCO minimos sukaktys išryškina tokius jubiliejus ir svarbias datas, kurios perteikia ilgalaikes UNESCO vertybes ir tokiu būdu atkreipia į jas viso pasaulio dėmesį. Šiame kontekste Vilniaus 700 metų sukaktis remiasi Gedimino laiškuose išdėstytomis ir šiandien aktualiomis vertybėmis – tolerantiškumu, daugiakultūriškumu ir kūrybiškumu.
Vilnius taip pat pripažintas kultūrą, rašytojus ir skaitytojus mylinčiu miestu. Tapęs UNESCO literatūros miestu, Vilnius kviečia „Skaityti kitą“.
Kartu su Vilniumi literatūros miesto statusas suteiktas Gioteburgui (Švedija) ir Džakartai (Indonezija). Tarp UNESCO literatūros miestų jau yra Krokuva ir Vroclavas (Lenkija), Utrechtas (Nyderlandai), Lvovas (Ukraina), Tartu (Estija), Liubliana (Slovėnija) – apie 40 pasaulio miestų.
„Vilnius gavo UNESCO pripažinimą kaip literatūros miestas. Jis tikrai toks yra. Bent jau man – pradedant nuo Gedimino laiškų, – sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius. – Tada Adomas Mickevičius. Tada Česlovas Milošas, Romainas Gary. Tada Ričardas Gavelis, Jurgis Kunčinas, Kristina Sabaliauskaitė. Mes ne tik rašome, bet ir skaitome. Ir švenčiame skaitymą – Knygų mugė, literatūros festivaliai, atvira skaitykla Lukiškių aikštėje. Paraiškai rengėmės ir ruošėmės nuo 2018-ųjų. Ačiū visiems, kurie prisidėjo, palaikė, o ypač – visiems skaitantiems ir rašantiems.“
Vilniuje į literatūros pažinimą galimybę įsitraukti turi skirtingos socialinės grupės. Tautinės bendrijos gali mokytis gimtąja kalba ir taip geriau pažinti savo tautos literatūrą. Daugelis švietimo organizacijų pritaikomos neįgaliųjų poreikiams. Senjorai aktyviai įsitraukia į trečiojo amžiaus universitetų veiklą. Vilniuje literatūrą kuria tiek profesionalūs rašytojai, tiek mėgėjai.
„Gautas UNESCO literatūros miesto statusas – reikšmingas įvertinimas mūsų miestui ir šaliai ir didelio komandinio darbo rezultatas. Paraišką, pristatančią Vilnių kaip atvirą ir draugišką literatūros kūrėjams ir gerbėjams miestą, rengė profesionalūs ekspertai, turintys daugelio metų patirtį literatūros, leidybos, kultūros srityse. Dėkoju visai komandai, o kiekvieną vilnietį ir miesto svečią kviečiu iš naujo pažinti literatūrinį sostinės veidą“, – sakė kultūros sritį kuruojanti vicemerė Edita Tamošiūnaitė.
Sostinės architektūra yra pažymėta literatūros akcentais – UNESCO pasaulio paveldo saugomame Vilniaus senamiestyje driekiasi Literatų gatvė, Milošo laiptai kviečia užsukti į senamiestį, visame mieste galima atrasti paminklų, gatvių, skverų, pavadintų žymių literatūros atstovų pavardėmis.
.
Paraiškai ruoštasi nuo 2018 metų bendradarbiaujant su partneriais – Lietuvos nacionaline UNESCO komisija, Lietuvos leidėjų asociacija, Lietuvos rašytojų sąjunga ir Vilniaus miesto savivaldybės centrine biblioteka. UNESCO literatūros miesto statusas yra nuolatinis.