Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Antano Gustaičio aviacijos institutas (AGAI) ir jo studentai ruošia antrą išskirtinį bandymą, siekdami bandyti ir gerinti lazerinio ryšio technologiją, kuri gali būti taikoma kosmose.
„Aš esu kilusi iš Palestinos, bet turiu Jordanijos pilietybę. Aš ten neužaugau – gimiau, augau ir mokiausi Jungtiniuose Arabų Emyratuose.
Nusprendžiau įgyti magistro laipsnį, nes tikrai norėjau tęsti aukštojo mokslo studijas. Mano sesuo gyvena Vilniuje. Lietuvoje ji jau penkerius metus.
Sesuo tarsi paskatino mane stoti į vieną iš universitetų Lietuvoje“, – pasakoja Dadylė Haitama Hedžazė (Hadeel Haytham Saad Hejazi), AGAI absolventė.
Pasak H. Hedžazė, jai buvo malonu sužinoti, kad VILNIUS TECH yra geriausių universitetų pasaulyje sąrašo šimtuke. „Tai nuostabu, aš įstojau į puikų, iššūkių pilną universitetą, ypač kalbant apie technologijas“, – džiaugiasi H. Hedžazė.
„Esu šio instituto ketvirto kurso studentas. Nuo labai ankstyvos vaikystės užsiimu elektronika, tad kaip ir žinojau, kad su ja siesiu ateitį.
Būtent šiame institute yra mokoma apie bepiločius orlaivius ir palydovus, o tai man yra labai įdomu“, – pasakoja studentas Lukas Tamulevičius.
Anot L. Tamulevičiaus, jis nesitikėjo, kad jau ketvirtame kurse taip glaudžiai dirbs su projektais, susijusiais su jo specialybe ir kosmoso industrija.
„Artimiausias numatomas projektas – meteorologinio baliono paleidimas. Aš dirbu būtent prie to baliono elektronikos, navigacijos ir ryšio sistemų.
Paties projekto tikslas – išbandyti lazerinį ryšį tarp Žemės ir stratosferoje skrendančio baliono. Vėliau bandymai bus atliekami su palydovais“, – sako L. Tamulevičius.
Šis naujausias bandymas suteiks galimybę atlikti laisvos erdvės lazerinio ryšio mokslinį bandymą per trumpą laiką ir panašiomis sąlygomis, kurios būtų užmezgant ryšį su žemosios orbitos palydovais.
Toks balionas paprastai gaminamas iš itin plono helio arba vandenilio pripildyto plastiko ir gali pasiekti net iki 42 km aukštį.
Įmonės „Astrolight“, dirbančios prie lazerinio ryšio technologijos tobulinimo ir panaudojimo kosmoso srityje, vienas įkūrėjų dr. Laurynas Mačiulis teigia, kad šiuo metu jau yra baigiama kurti stratosferinio baliono platforma ir prie šio projekto prisidėjo šeši mokslinių tyrimų grupės studentai ir doktorantai, kurie užsiima laisvos erdvės optinio ryšio tyrimais.
„Balionas viso skrydžio metu turės veikti autonomiškai ir perduoti duomenis atgal į Žemę, todėl studentai turi galimybę praktiškai prisidėti prie bevielio ryšio, elektroninės ir programinės įrangos kūrimo.
Tai įvairiapusiškas bendradarbiavimas – ir praktinis, ir mokslinis-teorinis“, – tvirtina dr. L. Mačiulis.
Plačiai žinoma, kad Lietuva yra asocijuota Europos kosmoso agentūros (EKA) narė, pripažinta ir kosmine valstybe.
Pasak VILNIUS TECH AGAI dekano dr. Justo Nugaro, vienas iš tikslų – prisidėti prie ekosistemos kūrimo naujoms įmonėms ir naujovėms, bet ypač galvojama apie besikuriančią kosmoso naujovių ekosistemą Lietuvoje.
Viena iš krypčių yra šios ekosistemos stiprinimas jaunais protais ir jų sukurtais prototipais. Dažnai pirmuosius bandymus ar prototipus yra bandoma komercializuoti, būtent todėl bendradarbiaujama su „Astrolight“.
Dr. J. Nugaro teigimu, ši kosmoso bendrovė atitinka instituto mokslo tyrimų sritį, o institutas skiria itin didelį dėmesį kosmoso technologijoms.
Taip pat yra daug išskirtinių darbuotojų, studentų ir mokslininkų, todėl įvairius tyrimus galima panaudoti kaip mokslinę gamybą ir ją vėliau komercializuoti.
„Yra be galo daug bendrumų tarp šių sričių, o tuos bendrumus mes bandome išnaudoti aviacijos institute. Laikome, kad mūsų pirminė užduotis – įkvėpti studentus kurti prototipus, kad vėliau, jau tęsiant tyrimus su mumis ar be mūsų, jie gebėtų sukurti darbo vietų ir startuolių“, – teigia dr. J. Nugaras.
