Pirmadienis, 5 birželio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

A. Jukna. Elektromagnetinės bangos ir žmogaus sveikata

Artūras Jukna, www.mokslolietuva.lt
2021-10-26 09:01:16
3
A. Jukna. Elektromagnetinės bangos ir žmogaus sveikata

Elektromagnetinės bangos ir žmogaus sveikata | mokslolietuva.lt nuotr.

Kaip suprantame bangos energiją?

Fizika nagrinėja trijų rūšių bangas: mechanines – jūros bangavimą, stygos virpesius, garsus, medžiagos – kurias aprašė Nobelio premijos gavėjas Luisas de Broglis (Louis de Broglie), ir elektromagnetines, kitaip vadinamas šviesa.

Šviesa – tai elektrinio ir magnetinio lauko erdve nuolat sklindantys virpesiai, kurie mūsų žinomų ir naudojamų jutiklių suprantami kaip dalelių srautas.

Jutikliuose panaudotų elektrinių ir (ar) magnetinių medžiagų savybės (elektrinis laidumas, magnetinė tvarka ir kt.) kinta greitai, vos tik jutiklio medžiaga sugeria fotonus, o savybių pokyčio dydis priklauso nuo fotonų rūšies ir jų skaičiaus. Jutikliais registruojamos bangos / fotonų energija sudaryta iš dviejų dalių.

Pirmoji – bangos elektrinio ir magnetinio laukų kitimo dažnis arba fotonų energija. Apie juos užsimenama įvardinant šviesos spalvą.

Antroji bangos energijos dalis – bangos intensyvumas arba fotonų, atsitrenkusių į apšviestą paviršių, skaičius.

Didėjant bangos intensyvumui arba fotonų skaičiui, šviesa apšviesto objekto paviršius geriau pastebimas, ryškiau išsiskiria iš aplinkos.

Energijos tvermės dėsnyje tvirtinama, kad energija iš niekur neatsiranda ir niekur nedingsta. Tad kur ji prapuola bangai / fotonams skverbiantis neskaidriais kūnais?

Atsakymas paprastas – bangos / fotonų energija virsta kitomis energijos rūšimis. Šviesos elektrinis laukas įgreitina bangą sugeriančios aplinkos įelektrintas daleles, o jos magnetinis laukas atskiria neigiamo ir teigiamo ženklo įelektrintas daleles, nukreipdamas neigiamai įelektrintas daleles viena kryptimi, o teigiamai įelektrintas – priešinga kryptimi.

Įgreitintos ir įvairiomis kryptimis judančios dalelės daug kartų susiduria su kitomis įelektrintomis ir neutraliomis dalelėmis, perduodamos joms dalį savo turėtos perteklinės energijos.

Medžiagos viduje vykstantys energijos mainai pasireiškia įvairiais reiškiniais, kruopščiai tiriamais ne tik Lietuvos, bet užsienio mokslinėse laboratorijose.

Koks bangų / fotonų sugertas energijos kiekis nekenksmingas žmogaus kūnui?

Vos atmerkę akis išvystame mus supančių daiktų atspindėtą šviesą. Žmogaus akies sugerta balta šviesa sukelia akyje cheminių reakcijų ir elektrinių impulsų seką, suvokiamą kaip šviesai neskaidrių objektų formą, spalvą ir atstumą iki jų.

Kokią šviesos dalį atsispindi neskaidrūs daiktai ir kokią dalį praleidžia pro save skaidrūs daiktai, lemia daiktus sudarančių dalelių (atomų / molekulių) tankis ir jų optinės savybės (sugertis).

Žmogaus kūnu sugertos šviesos dalis įvertinama kūną sudarančios medžiagos savitąja sugertimi (angl. SAR), t. y. sugertos šviesos energijos santykis su ją sugeriančio kūno mase.

Radiacinės saugos nuo nejonizuojančios spinduliuotės tarptautinė komisija nustatė, kad žmogaus sveikatai nepavojingos bangos, kurių galia (t. y. energija, suteikiama kūnui kiekvieną sekundę) neviršija vidutiniškai 0,08 W (čia W žymi galios matavimo vienetą – vatą) vienam kūno masės kilogramui.

Šis skaičius gali būti kiek kitoks, priklausomai nuo žmogaus kūno paviršiaus elektrinio laidumo ir nuo jo kūnu sugertos šviesos spalvos.

Prof. dr. Artūras Jukna | Asmeninė nuotr.

Mokslininkai nustatė, kad 0,3–0,4  W/m2 žmogaus kūno paviršiaus ploto (sveikatingumo norma Lietuvoje, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, – 10 W/m2 arba kitaip 23,2 W/kg vidutiniškai 70 kg sveriančio žmogaus kūnui) nesukels liekamųjų reiškinių žmogaus kūne, jei bangų / fotonų spalva, išreikšta elektrinio / magnetinio lauko svyravimų dažniais, yra nuo 1 iki 8 milijardų hercų (arba kitaip nuo 1 iki 8 GHz) ir jei ją sugeriantis kūnas sveria vidutiniškai 70 kg.

Bangų / fotonų energija žmogaus kūne virsta kitomis energijos rūšimis, t. y. įelektrintų dalelių kinetine energija, dalelių tarpusavio susidūrimų energija, šiluma ir kt.

Pagrindinės šviesos energijos dalį sugeria kūno paviršius. Fizikai įrodė, kad intensyviausia sugertis vyksta medžiagos gylyje, kuris prilygsta į kūną krentančios šviesos bangos ilgiui.

Bangų įsiskverbimo gylis suprantamas kaip atstumas, kurį nusklidusios bangos intensyvumas sumažėja maždaug 3 kartus (jei tiksliai, tai e = 2,718 karto).

Mokslininkai nustatė, kad 0,1–1 GHz dažnio bangos / fotonai įsiskverbia į žmogaus kūną 20–30 cm, o dažniui padidėjus iki 10 GHz, jų įsiskverbimo gylis sumažėja iki 0,3–1 cm. Įsiskverbimo gylio ribos priklauso nuo kūno odos būvio (sausa ji ar drėgna), nuo poodinio riebalinio (skaidriausias šviesai) ir raumeninio (mažiausiai skaidrus šviesai) sluoksnių storio.

Banga / fotonai gali įsiskverbti ir giliau į žmogaus kūną, jei padidintume bangų intensyvumą / fotonų skaičių, taip viršijant nustatytą 0,08 W/kg ribą kūno paviršiuje ir nustumiant ją gilesnių kūno sluoksnių link (žr. 2 pav.)

Artinant spinduliavimo šaltinį prie kūno paviršiaus, šaltinio spinduliuojamų bangų intensyvumas didėja kvadratiniu dėsniu (t. y. 2 kartus sumažinus atstumą, bangos intensyvumas padidėja 4 kartus), todėl net ir 2,718 karto mažesnio intensyvumo bangos, įsiskverbusios į žmogaus kūną, gali jame ar atskirose jo dalyse sukurti didesnę nei 0,08 W/kg galią, taip viršijant sveikatingumo ribą (JAV federalinės komunikacijų komisijos (Federal Communications Commission) duomenimis, ji turi neviršyti 1,6 W/kg, t. y. 14,5 karto mažesnės už Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą sveikatingumo normą) ir sukeliant kūne liekamųjų pokyčių.

Koks yra sugertų bangų poveikis žmogui?

Atlikta daug mokslinių tyrimų, įvertinančių žalą žmogaus kūnui, kurią sukelia intensyvios nejonizuojančios spinduliuotės.

Ištirtas poveikis žmogaus reprodukcinei sistemai (paskelbta per 100 mokslinių straipsnių aukšto citavimo indekso moksliniuose žurnaluose), žmogaus kūno ląstelių augimui ir vystymuisi (daugiau kaip 100 mokslinių skelbimų), širdies darbui (per 30 mokslinių skelbimų) ir kt.

Juose gausu tiesioginių ir netiesioginių tyrimų rezultatų, įrodančių, kad poveikis žmogaus kūnui tikrai yra. Lieka tik išsiaiškinti, ar tas poveikis tikrai žalingas.

Poveikio vertinimas yra gana sudėtingas, tad tyrimų rezultatai – nevienareikšmiai. Jie priklauso ne tik nuo žmogaus kūno reakcijos į elektromagnetinių bangų / fotonų poveikį, bet ir nuo kūno formos, poodinio riebalinio sluoksnio storio, raumenų audinių apimties, imuniteto, t. y. nuo imuninės sistemos galimybių atpažinti pažeistas ląsteles ir jas pašalinti bei kt.

Dalis bandomųjų ir teorinių skaičiavimų rezultatų – vienareikšmiai ir gali būti tiesiogiai patikrinti. Pavyzdžiui, moksliniai rezultatai patvirtina, kad 4 W/kg spinduliuotės galią sugeriančio žmogaus kūno temperatūra pakyla vidutiniškai vienu laipsniu, t. y. absoliučiai sveiko žmogaus apšvitinamos kūno dalies temperatūra pakyla iki 37,6o C.

Apšvitinamo žmogaus kūno temperatūra gali kisti priklausomai nuo jo apšvitinimo trukmės ir kraujotakos sistemos galimybių skubiai ataušinti bangų įkaitintas kūno vietas.

Vietiškas temperatūrų skirtumo atsiradimas žmogaus kūne sukuria ne tik įelektrintų (pvz., baltyminių molekulių), bet ir neįelektrintų molekulių difuziją iš šiltesnės vietos į vėsesnę, nepriklausomai nuo pradinės jų judėjimo krypties, reikalingos gyvybiškai svarbiems biologiniams procesams.

Tad, kiek ilgiau bendravę mobiliaisiais įrenginiais, pajuntame neaiškų nuovargį, galvos skausmus ir (ar) net irzlumą.

Mokslininkai teigia, kad elektromagnetinis laukas veikia kūno ląsteles ir jų metabolizmą. Stiprūs laukai ir ilgalaikis jų poveikis ardo genomą ir sukuria prielaidas vėžiniams susirgimams.

Ar vertėtų atsisakyti į rinką besiveržiančio 5G judriojo ryšio?

Šiandien, niekam nebeabejojant dėl mobiliųjų įrenginių poreikio ir jų pranašumo prieš stacionariuosius įrenginius, 5-osios kartos judriojo radijo ryšio (5G) dėka (Europoje jis realizuojamas 0,7 GHz, 3,5 GHz ir 26 GHz dažnių bangų ruožuose) kuriamos automatizuotos, robotų aptarnaujamos gaminių gamybos linijos, plečiasi dirbtinio proto pritaikymų praktikoje, pažangių technologijų kūrimo ir nuotolinio įrenginių ir priemonių valdymo galimybės.

Tačiau 5G judriojo radijo ryšio signalus patikimai perduoti galima tik santykinai trumpu atstumu. Todėl ryšių technologijai įgyvendinti tankiai apgyvendintuose rajonuose prireiks didelio skaičiaus spinduliuojančių antenų (šaltinių), išrikiuotų išilgai automatizuotos gamybos ar transporto linijų atstumu, prilygstančiu atstumui tarp gatvės apšvietimo stulpų, sumontuotų vos 6–10 m aukštyje nuo grindinio paviršiaus.

Tik taip bus galima užtikrinti patikimą duomenų perdavimo ne ilgesnę nei apie 1 milisekundę (1 ms = 0,001 sekundės dalis) delsą.

5G technologijos įgyvendinimas tankiai apgyvendintuose rajonuose (planuojant patenkinti kuo didesnio paslaugų vartotojų skaičiaus lūkesčius) susijęs ne tik su geresne paslaugų kokybe bei didelėmis investicijomis, bet ir su intensyvia pačių vartotojų apšvita.

Vykdant 5G judriojo ryšio plėtrą Lietuvoje, iškyla grėsmė ryšio paslaugų vartotojams atsitiktinai patekti į didelės galios elektromagnetinių bangų zonas.

5G judrusis ryšys neabejotinai reikalingas šiuolaikinei visuomenei ir darniam naujų technologijų vystymuisi, tačiau juo reikėtų naudotis atsakingai, iki minimumo sumažinant žalingą bangų / fotonų tiesioginį poveikį vartotojui.

Būtina kurti 5G ryšio signalų aukšto kryptingumo naujoviškas antenas, spinduliuojančias siaurais erdviniais kampais tik į imtuvų, priimančių signalus, antenas ir stipraus 5G signalo zonas pažymint specialiais ženklais, įspėjančiais vartotojus apie jų keliamą pavojų sveikatai.

Didelės galios 5G ryšį saugu naudoti tik šalia automatizuotų gamybos linijų visiškai automatizuotose gamyklose, esančiose atokiau nuo žmonių masinio susibūrimo vietų, poilsio vietų, gyvenamųjų namų ir darboviečių.

Visur, kur tik galima įgyvendinti, didelės galios signalų bevielį ryšį reikėtų pakeisti į laidinį / šviesolaidinį, netgi jei tai – brangesnis technologijos įdiegimo kelias.

Atsisakyti 5G judriojo ryšio privalumo būtų klaida, tačiau būtina nuolat mokytis išmaniai naudotis civilizacijos išradimais ir vis tobulėjančiomis technologijomis, kuo ilgiau išliekant sveikiems ir kūrybingiems.

Autorius yra Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Fizikos katedros Fotoelektros technologijų laboratorijos vedėjas

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Lietuva ruošiasi 5G ryšio plėtrai

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. Rimtuolis says:
    2 metai ago

    Labai ačiū. ,,Oficialioji” žiniasklaida skelbia, kad 5G tiktai naujesnė mobiliojo ryšio karta, bet, žiūriu, autoriaus požiūris artimesnis ,,sąmokslo teorijose” skelbiamam požiūriui.
    Apie fotonus. Įprasta fotonais laikyti mątomą šviesą, bet labai neįprasta, bet matyt logiška ir mokliška fotonais ,,įsivaizduoti” ir kitokias elektromagnetines bangas.

    Atsakyti
    • Tomas says:
      2 metai ago

      Fotonas gali buti tiek banga, tiek dalele. Nereikia cia nieko isivaizduoti, tai buvo jau irodyta tukstanciais eksperimentu. Kol kas visos issakytos “samokslo” teorijos issipilde. Pries metus juokesi ir saipesi is tu, kurie sake, kad bus kontroles pasai, o dabar tai realybe.

      Atsakyti
  2. Bartas says:
    2 metai ago

    Kadangi kažkada dirbau šitoje , panašioje srityje – pasidalinsiu patirtimi. Pradėsiu tik nuo gydymo. Seniai , labai seniai Mama skundėsi , kaip ji vadino “radikulitu”. Negalėjo pasilenkti ir panašiai. Nieks nepadėjo . Tada pasiūliau ant juosmens užsirišti varinę vielą. Kažkur tai 0,5 mm storio. Nejuokauju. Mama ; kas man nuo to. Nieko neduos, pasakiau, bet ir blogiau nebus. Nepatenkinta, bet paklausė. Gal po 2 – jų savaičių atvažiavęs matau. “Radikulitas” darže su kauptuku ”matikuoja” , kaip jaunystėje. Mama, ar skauda “pusiau”? Ar vielą užsirišus? Neskauda ir viela ant juosmens. Vielos sudildavo , pasikeisdavo ir niekada nenusiėmė … iki išėjimo anapiln.
    Pats irgi vaikštau su “toroidu” ant juosmens, nes neseniai, pamiršęs pažiūrėti į pasą , kilstelėjau per sunkiai. Tai ryte lipau iš lovos keturiom.
    Apie tai , kas nutinka laidininkui , kada jį kertą magnetinis laukas, nepradėsiu.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Vaikas su akiniais | pixabay.org nuotr.

Kaip pagerinti savo prastą regėjimą?

2023 06 05
Vinco Češkevičiaus šeima | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Dabar ir prieš daugelį metų Aradnykuose (IV)

2023 06 05
Dirbantys su archeologinio paveldo tyrimais, išsaugojimu ir populiarinimu pristato savo veiklą | S. Samsonas, LN nuotr.

Artėja Europos archeologijos dienos Lietuvoje 

2023 06 05
Ukraina nugalės | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Ukrainai būtina pasiūlyti narystę NATO jau dabar

2023 06 04
Erika Drungytė Sąjūdžio 35-mečio konferencijoje LMA 2023-06-03 | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

E. Drungytė. Sąjūdžio žmonės: galimybių brėžiniai, realybės skivytai

2023 06 04
Elektra | enmin.lrv.lt nuotr.

Atostogoms paruoškite ir elektros prietaisus

2023 06 04
Sodo darbai | pixabay.com, Miller Eszter nuotr.

Sodo darbai įsibėgėja: kaip išvengti nelaimių?

2023 06 03
Geniniai paukščiai | „Natura 2000” nuotr.

Kaip išsaugoti nykstančius genius

2023 06 03
Panevėžio kraštotyros muziejuje paroda – „Aukštaičių vestuvės“ | paneveziomuziejus.lt nuotr.

Panevėžio kraštotyros muziejuje paroda – „Aukštaičių vestuvės“

2023 06 03
Dirbantys su archeologinio paveldo tyrimais, išsaugojimu ir populiarinimu pristato savo veiklą | S. Samsonas, LN nuotr.

Kviečia etnokultūrinės vasaros stovyklos 2023

2023 06 03
Rodyti daugiau

Naujienos

Valdo Adamkaus gamtosauginės premijos įteikimo iškilmės | vdu.lt nuotr.
Lietuvoje

Įteikta Valdo Adamkaus gamtosauginė premija

2023 06 05
Eismo ribojimai | lakd.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Nakčiai uždaroma Sargėnų sankryžos estakada

2023 06 05
VMVT | VMVT logo
Lietuvoje

VMVT tęsia tyrimą dėl maisto klastočių

2023 06 05
Kailiniai žvėreliai | zum.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Seimas svarstys kailių fermų uždraudimą

2023 06 05
Vilniaus oro uostas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

VNO keleivius veš elektriniai autobusai

2023 06 05
„Sodra“ | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.
Lietuvoje

„Sodros“ vardu siunčiamos melagingos žinutės

2023 06 05
Zigmas Vaišvila Sąjūdžio 35-mečio konferencijoje LMA 2023-06-03 | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Pilietinė visuomenė

Z. Vaišvila. Sąjūdžio istorija ir patirtis – sąjūdietiškai surengtas renginys

2023 06 05
Kompiuteris | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Kaune įgyvendinama Užimtumo didinimo programa

2023 06 05

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Iš Lenkijos apie Z. Vaišvila. Sąjūdžio istorija ir patirtis – sąjūdietiškai surengtas renginys
  • Leiba Chodosas apie M. Kundrotas. Viešpatavimas gamtai: žmogaus užduotis
  • putintroliui apie Europa Vengrijai parodė duris
  • Kažin apie E. Drungytė. Sąjūdžio žmonės: galimybių brėžiniai, realybės skivytai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Įteikta Valdo Adamkaus gamtosauginė premija
  • Nakčiai uždaroma Sargėnų sankryžos estakada
  • VMVT tęsia tyrimą dėl maisto klastočių
  •  Atsinaujinanti energija – investicija į ateitį
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Kaip pagerinti savo prastą regėjimą?

by Kristina Aleknaitė
2023 06 05
1
Vaikas su akiniais | pixabay.org nuotr.

„Pirmuosius akinius man uždėjo, kai buvau trylikos – jie buvo skirti žiūrėti į mokyklos lentą. -0,75 dioptrijų stiprumo, šlykščiai raudonais...

Skaityti toliau

S. Birgelis. Dabar ir prieš daugelį metų Aradnykuose (IV)

by Kristina Aleknaitė
2023 06 05
0
Vinco Češkevičiaus šeima | punskas.pl nuotr.

(Tęsinys) Seinų netekimas sukėlė didžiulį visuomenės nusivylimą. Lietuvos kariai, piktindamiesi esama padėtimi, patys prašėsi siųsti juos į lenkų frontą. Lietuvos...

Skaityti toliau

Artėja Europos archeologijos dienos Lietuvoje 

by Kristina Aleknaitė
2023 06 05
0
Dirbantys su archeologinio paveldo tyrimais, išsaugojimu ir populiarinimu pristato savo veiklą | S. Samsonas, LN nuotr.

Birželio 16–18 dienomis vyksiančios Europos archeologijos dienos yra archeologijos mokslą ir archeologinį paveldą pristatantis tarptautinis renginys, kurį sumanė Prancūzija. Prie...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Iš Lenkijos apie Z. Vaišvila. Sąjūdžio istorija ir patirtis – sąjūdietiškai surengtas renginys
  • Leiba Chodosas apie M. Kundrotas. Viešpatavimas gamtai: žmogaus užduotis
  • putintroliui apie Europa Vengrijai parodė duris
  • Kažin apie E. Drungytė. Sąjūdžio žmonės: galimybių brėžiniai, realybės skivytai
  • V ir Gis apie Europa Vengrijai parodė duris
Kitas straipsnis
Lietuvoje lankysis Estijos Prezidentas

Lietuvoje lankysis Estijos Prezidentas

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Rašto darbai | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | Pirčių pasaulis

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai