Atnaujintą Baltijos jūros veiksmų planą patvirtino visos devynios aplinkui Baltiją esančios valstybės (Danija, Estija, Suomija, Vokietija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Rusija, Švedija) ir ES.
Planą prireikė atnaujinti, nes iki 2021m. nepavyko, kaip buvo užsibrėžta, pasiekti geros jūros būklės. Baltija išlieka viena labiausiai užterštų pasaulio jūrų.
Planą aplinkos ministras Simonas Gentvilas kartu su užsienio kolegomis patvirtino trečiadienį vykstančiame Baltijos jūros apsaugai skirtos Helsinkio konvencijos šalių ministrų susitikime.
Helsinkio komisijos (HELCOM) Baltijos jūros veiksmų planas – tai ambicinga priemonių programa, apimanti visus jūros ekosistemos elementus ir jų patiriamus poveikius.
Pagrindinė Baltijos problema ir Lietuvoje, ir visame regione, Simono Gentvilo žodžiais, – eutrofikacija. Ji yra paveikusi apie 97 proc. visos jūros. Eutrofikaciją labiausiai skatina žemės ūkio veikla ir netinkamai išvalytos nuotekos.
Neseniai atskleistas AB „Grigeo Klaipėda“ taršos mastas įrodo ir industrinės taršos mastą. Lietuvai nepavyko gerokai sumažinti jūros taršos apkrovų. Dėl intensyvesnės augalininkystės ir mineralinių trąšų naudojimo padidėjo azoto sąnaudos.
Todėl mūsų šalis palankiai vertina atnaujintame plane numatytus veiksmus žemės ūkio keliamai taršai sumažinti.
„Lietuva tvirtai įsipareigoja mažinti mineralinių trąšų naudojimą, sudaryti sąlygas griežtam reguliavimui, skatinti ekologinį ūkininkavimą, įgyvendinti Helsinkio komisijos maistinių medžiagų perdirbimo strategiją, didinti ūkininkų informuotumą“, – sakė Simonas Gentvilas.
Atnaujintame Baltijos jūros veiksmų plane numatyta apie 200 konkrečių veiksmų ir priemonių, skirtų biologinei įvairovei, eutrofikacijai, pavojingoms medžiagoms, laivybai ir žuvininkystei.
Be to, įtraukta naujų veiksmų, susijusių su didėjančiais iššūkiais, pavyzdžiui, su klimato kaita, jūros tarša šiukšlėmis, farmacinėmis medžiagomis, povandeniniu triukšmu ir jūros dugno trikdymu.
Bus išlaikytos ambicijos sumažinti vandens, paplūdimių taršą, pagerinti jūros gyvūnų būklę. Visi veiksmai turi būti įgyvendinti ne vėliau kaip 2030 m.
Be atnaujinto Baltijos jūros veiksmų plano, ministrai dar turėtų priimti Baltijos jūros regioninę maistinių medžiagų perdirbimo strategiją, 2021–2030 m. regioninio jūrų erdvės planavimo veiksmų planą, Helsinkio komisijos mokslo darbotvarkę ir Helsinkio komisijos jūrų maisto medžiagų atsargų valdymo priemonių gaires.
