Aplinkosaugininkai tiria Būtingės naftos terminale įvykusį ekologinį incidentą, kai iš pakrovimo plūduro, pirminiais duomenimis, išsiliejo iki 2 tonų žaliavinės naftos.
Pagal Aplinkos apsaugos agentūros atliktą teršalų dėmės sklaidos prognozę, ši dėmė juda Latvijos teritorinių vandenų link ir per 3 ateinančias paras pakrantės nepasieks. Prognozė bus tiklinama surinkus augiau duomenų.
Kai bus nustatytas į jūrą patekusių teršalų kiekis, Aplinkos apsaugos departamentas apskaičiuos aplinkai padarytą žalą, kurią turės atlyginti terminalo valdytojas.
Pasak aplinkos ministro Simono Gentvilo, žala aplinkai priklausys nuo meteorologinių veiksnių. „Vėjas ir bangavimas yra palankios sąlygos, padedančios teršalams išsiskaidyti ir išgaruoti, kita vertus, gamtai pačiai susitvarkyti trukdo neaukšta temperatūra“, – sako Simonas Gentvilas. Didžiausią pavojų teršalai kelia jūroje žiemojantiems paukščiams – įvairioms antims, bet, ministro žodžiais, teršalų kiekis palyginti nedidelis, todėl gyvūnijai grėsmė minimali.
Pranešimą apie incidentą tarnybos gavo šiandien 10.11 val. Preliminariais duomenimis, dėl trūkusios plūduro žarnos į Baltiją pateko 1-2 tonos naftos produktų. Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras, už tokių incidentų likvidavimą atsakingas Karinių jūrų pajėgų padalinys, sraigtasparniu tikslina išsiliejusios teršalų dėmės plotą. Iš Klaipėdos surinkti teršalų į nelaimės vietą išplaukė laivas „Šakiai“.
Susiję straipsniai:
- S. Skvernelis remia V. Sinkevičiaus siūlymą dėl Baltijos jūros taršos mažinimo
- Aplinkos apsaugos agentūra pradės vykdyti Baltijos jūros šiukšlių stebėjimą
- Jūrų uostas Baltijos jūroje baigė taršos dyzelinu valymo darbus, bus skaičiuojamos baudos ir žala gamtai
- Baltijos jūros žuvyse aptiktas normą viršijantis teršalų kiekis
Kodėl tai, ką jis pasakė, man nuskambėjo keistai švelniai ir pakančiai?
Švelniai skamba? Būtingės terminalą ar ne ministro tėvelis statė? Bet, pasak projekto kritikų, pasirinko nepakankamai profesionalią įmonę projektui parengti ir darbus vykdyti? Jau primiršau, bet ten jau buvo kažkokių avarijų, rašė kažką apie tai, kad reikia jį uždaryti, kad jis kenkia Būtingei.
Atrodo, jog parašinėjo, ir tuo baigėsi? Viešojo intereso gynėjai nerado reikalo nieko tirti, nustatyti broką, atsakingus už jį? Įvertinti, ar galima tokį jį toliau palikti veikti?
Ir dar:
– ar buvo rimta projekto ir statybos darbų vertinimo ir priėmimo komisija? Ar darbų vykdytojai buvo įpareigoti ištaisyti trūkumus? Koks garantinis laikotarpis nustatytas terminalui? Ar vykdoma reguliari jo įrangos tvarumo bei technologijų, darbų saugos kontrolė? Jei žarna pirkta ne „second hand”, jei perkant kokybė patikrinta, jei naudojimo terminas dar nesibaigė, jei darbuotojai kvalifikuoti, blaivūs, laikosi visų nustatytų taisyklių, kaip ji galėjo plyšti?
– Jei terminalas paliktas veikti, ar pasirūpinta rimta jo apsauga – ne tik paviršinė, bet ir povandeninė?
……………..
Kadangi tokių atvejų, kažin ar pavyks išvengti (tegu ir retai jie įvyksta), ar nederėtų reikalauti bent trijų eilių žiedinių apsauginių tvorų ant vandens, kurios sulaikytų paviršinius teršalus nedidelėje akvatorijoje, neleistų plisti, judėti kokia nors kryptimi ir didinti nukentėjusią akvatoriją? Toks užkardymas paspartintų (ir atpigintų!) teršalų surinkimą, sumažintų aplinkinės teritorijos taršą, nes tik atskiri purslai užtvaras peršoktų (nebent stiprus bangavimas trukdytų tvoroms atlikti savo darbą). Tada beliktų skraidyklei išžvalgyti aplinkinius vandenis ir tikslingai valymo darbus nukreipti.
………………….
„Vėjas ir bangavimas yra palankios sąlygos, padedančios teršalams išsiskaidyti ir išgaruoti, kita vertus, gamtai pačiai susitvarkyti trukdo neaukšta temperatūra“ –
t. y., išsisklaido, „akys nemato, tai ir širdies nesopa”? Mes priteršiam, o gamta „tegu susitvarko…” 🙁
– „ … teršalų kiekis palyginti nedidelis, todėl gyvūnijai grėsmė minimali.” – O kaip jaučiasi, ką apie tai mano patys vandens gyventojai, katrų jutikliai už visas mūsų technologijas jautresni ir tikslesni? O gal ministras norėtų surengti puotą savo šeimai ant užteršto vandens – plaukiojantį stalą, sėdmaišius, ir „čia ir dabar” gaminamus patiekalus iš čia pat iš vandens išgriebtų žuvelių – katros jau pilvais į viršų, o katros dar kažkiek žiopčioja, ir nuo visų dvelkia svajingai nuteikiantis XXI a. naftos produktos produktų kvapas …
(Pajūrietis apsiėmė ištaisyti paliktas klaidas – pati girdėjau) 🙂
Bet, kaip ten bebūtų, Šventosios uostas, veikia. Burlaiviai iš Vakarų demokratinių valstybių, daugybė kavinių, viešbučiai… Ak, tas Šventosios uosto šurmulys! Puikiai įrengtos krantinės beveik visada užimtos.Tie žiburiai, kuriuos regi per šimtus jurmylių! Tas virpulys, kai įplauki, ir jaudulys, kai išplauki, nes taip nesinori šio skaidraus stebuklo palikti. Turime kuo didžiuotis. Ačiū, spasibo, fiankjū, kad esate!
Uostas visgi veikia? Kiek pamenu, tada spaudoje kažkas teigė, jog sugadino uosto gyvenimą, sustabdė turizmą? Vadinasi, persūdė rašydami, arba tada Klaipėdą valdęs Gentvilas tėvas pasirūpino sutvarkyti, ką reikėjo. Na, bent čia viskas gerai.
Bet tai neatleidžia nuo pareigos rūpintis, kad vandens gyvūnija ir augmenija nesikankintų per tai, kad mes Baltiją savo technologinių srutų duobe pavertėme.
ponia Žemyna, na, kaip čia pasakius… 🙂
Pšeprašem, pripainiojau, kas ką statė. Kitą kartą rašysiu, kai būsiu pabudusi.
Jei rimtai, tai taip vadinamame Šventosios uoste -baisi nykumų nykuma… Kur dar gali būti liūdniau, neįsivaizduoju…
tvarka kaip Rusijoje
Tai vienos komedijos apie kaubojus frazė: nušovė už tai, kad žinojo, kiek bus 2 x 2 .
Atleistas iš darbo (AM patarėjas / Klaipėdos aplinkosaugininkas?) tas, kas pranešė apie išsiliejusius teršalus. To Orlenas pareikalavo, ar AM?
Mokėk ne dirbti sąžiningai, bet vaidinti tokį!
Ar nedera visuomenės protesto pareikšti? Užuot paskatinę, lauk išdrėbė?