2022 m., vasario 24–27 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“, 22-osios Vilniaus knygų mugės rengėjai žada surengti išskirtinę literatūros šventę.
Dėl koronaviruso pandemijos atšaukti arba į virtualią erdvę perkelti literatūros renginiai, rodos, grįžta su nauja jėga.
2021 metais neįvykusi Vilniaus knygų mugė į kitus metus persikelia kartu su savo tema – „Vaizdas kaip tekstas“. Ši tema mugėje skleisis meno parodose, iliustracijose, pokalbiuose bei diskusijose, geriausių metų knygų ir geriausių kūrėjų pristatymuose.
Ką į mūsų gyvenimus atneša vaizdinis žinių vystymosi kelias? Kokią įtaką vaizdas mums daro? Kiek jis iš tikro yra, o ir turėtų būti svarbus tekstui? Kaip vaizdas sugeba tekstą papildyti, o kartais, galbūt, ir visiškai pakeisti?
Lietuvos leidėjų asociacijos vykdančioji direktorė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė sako nesitikėjusi, kad paskutinę 2020 metų knygų mugės dieną paskelbta naujos mugės tema „Vaizdas kaip tekstas“ taps dar labiau svarbi.
„Per karantiną daugelis iš mūsų bendravome vaizdais, kartais ir labai netikėtais. O tų vaizdų įprasminimas ir pagal juos sukurti tekstai tapo mūsų kasdienybe“, – sako viena iš mugės rengėjų R. Elijošaitytė-Kaikarė.
Metai be Vilniaus knygų mugės liko tarsi netikri, neišsipildę. Taip kalba ne tik didžiausi knygų mugės gerbėjai, kasmet lankantys literatūrinius renginius, bet ir patys mugės rengėjai.
„Kai taip gražiai sutampa skaičiai, norisi tik darsyk priminti: 2022 metais 22-oji Vilniaus knygų mugė įvyks. Šiam įvykiui jau dabar ruošiamės, kuriame planus, apgalvojame kiekvieną galimą iššūkį ir pavojus“, – žada R. Elijošaitytė-Kaikarė.
„Pasaulį ištikusi pandemija, pakeitusi milijonų žmonių gyvenimus visame pasaulyje, netikėtai virto knygų pasaulio aukso amžiumi. Skaityti pradėjo ir tie žmonės, kuriems knygos niekada nebuvo svarbios.
Taigi, knygų pasaulis nesustojo. Tačiau ko labiausiai pasigenda ir autoriai, ir leidėjai, ir skaitytojai? Gyvo kalbėjimo, gyvo bendravimo. Trumpai tariant to, ką mugė per 21-erius savo metus dovanojo ir ką augino.
Mėginkime susigrąžinti paprotį, po truputį grįžti prie įprasto gyvenimo ir svarbių dalykų.
Žinoma, klausydami ne tik širdies, kuri pasiilgo, bet ir proto balso“, – susitikti 2022-ųjų metų mugėje kviečia Vilniaus knygų mugės rengimo komiteto narė, Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentė Lolita Varanavičienė.
Ruošdami 2022 metų programą, Vilniaus knygų mugės rengėjai sau vis primena: turi būti įdomu kaip niekada.
Jie sako, kad pakvietimų dalyvauti mugėje sulaukę užsienio rašytojai tvirtina tą patį: būtinai atvyksime į Lietuvą, esame išsiilgę bendravimo su skaitytojais. „Kai kas bus kitaip. Kai ko nebus. Bus nauja. Ir, žinoma, saugu“, – žada L. Varanavičienė.
Lietuvos parodų ir kongresų centro LITEXPO parodų rengimo skyriaus vadovė Rasa Juraitienė sako, kad noras pagaliau susitikti ir įgyvendinti vieną didžiausių LITEXPO mugių gyvai, rengėjas skatina dar daugiau dėmesio skirti renginio saugumui: „Mums svarbu, kad mugėje saugiai jaustųsi tiek mugės dalyviai, tiek lankytojai.
Turime erdvias patalpas, o taip pat ir planą, kaip veiksmingai pastatyti stendus, scenas bei paruošti vietas susitikimams su rašytojais ir knygų autoriais.
Tikimės sėkmingai paskirstyti lankytojų srautus, užtikrinti visus tuo metu galiosiančius saugumo reikalavimus, kad kiekvienas atėjęs galėtų mėgautis kokybišku mugės turiniu“.
Nors mugės formatas ir keisis, rengėjai žada išlaikyti svarbiausius Vilniaus knygų mugės papročius: kaip ir kasmet vyks naujų leidinių pristatymai, susitikimai su autoriais, „Gražiausių metų knygų apdovanojimai“, parodos, literatūrinės dvikovos „Šortai“, veiks „Diskusijų klubas“, forumas, „Jaunųjų skaitytojų salė“, atvira „Bibliotekų erdvė“, muzikos gerbėjus kvies „Muzikos salė“.
LITEXPO – x jau seniausiai yra lietuviškoje rašyboje, o jie vis prieštarauja x įgrūdimui į abėcėlę 🙂
Prisimenate, kokios vyko kovos dėl jo ir dėl Maksimos? Deja, kalbininkai nebuvo ginkluoti šiuolaikinėmis priemonėmis. O, kad būtume ir visi likusieji įsivaizdavę, kuo virs, kur nuves tas vienkartinis nuolaidžiavimas… Mano kolega prisijungė prie tų, kas tos kartos lituanistus talibanu išvadino.
Jei jau tada būtų prieinami kad ir Suomijos įmonių pavadinimai, pamatytume, jog, net jei savo įmonę įsivaizduoji visų pirma su užsieniu dirbančią, užsienis moka ir ,,Maxima” ir ,,Maksima” perskaityti bei parašyti! – Ne tokie jau jie ten glušai, tie vakariečiai, kad raidžių junginio KS neiššifruotų. 🙂 O mūsų raidynas – ne iš kitos planetos, o iš tos pačios versmės nusižiūrėtas ir sau pritaikytas, iš kurios ir tų vakariečių irgi savaip sau pritaikytas. Taip kad nė vienos jų įmonėms netektų kreiptis į vertėjus, kad žodžius ,,maksima” bei ,ekspo” perskaitytų. Betgi tada dalis mūsų buvome lygiai taip pat apkvaitę grįžimu į Europą*, kaip ir kita dalis buvo nuo Stalino Saulės žadamų nušvitimų apkvaitusi.
……………..
* Tartum ne Europa, ne Vakarai buvo nusisukę, o mes būtume kelionėn aplink pasaulį išsirengę…