Dėl COVID-19 pandemijos šalyje 2020-ųjų pavasarį paskelbtas karantinas turėjo ryškų poveikį Lietuvos knygų leidėjams: šiuo laikotarpiu dalis leidyklų patyrė ženklų pardavimų kritimą. Tokius duomenis rodo Vilniaus universiteto kartu su Lietuvos leidėjų asociacija (LLA) parengtas koronaviruso įtakos knygų leidybai tyrimas. Leidėjams, uždarius fizinius knygynus, teko ieškoti įvairių alternatyvų: pasitelkta internetinė prekyba, ieškota naujų bendravimo su skaitytojais formų.
Išlošė sugalvoję pokyčių laiku
Atlikto tyrimo duomenimis, ženklų pardavimų kritimą per pirmąją COVID-19 pandemijos bangą patyrė didžioji dalis – daugiau kaip du trečdaliai – apklaustų leidėjų. Įtakos šiam prekybos mažėjimui turėjo šalyje įvestas karantinas ir jo suvaržymai. ir kitos fizinių pardavimo vietos buvo uždarytos, atšaukti įvairūs literatūros renginiai, knygų pristatymai.
Panaši situacija stebėta ir daugelyje Europos šalių rinkų. Pernai vasarą paskelbtoje Europos leidėjų federacijos ataskaitoje teigiama, jog uždarius knygynus didžiojoje dalyje ES šalių, jų pardavimai nuo 2020-ųjų kovo vidurio iki balandžio vidurio smuktelėjo 75–95 proc.
Visgi tyrimą Lietuvoje atlikusio VU Komunikacijos fakulteto Skaitmeninių kultūrų ir komunikacijos katedros docento dr. Arūno Gudinavičiaus teigimu, jo atstovaujamas akademinės leidybos sektorius pirmąjį praėjusių metų pusmetį esminių pokyčių nejuto. Nors, anot pašnekovo, pastarasis yra specifinis ir neatspindintis komercinio segmento, per pirmąją COVID-19 pandemijos bangą knygų leidyba vyko kaip suplanuota, o darbo efektyvumas nepakito.
„Leidinių pardavimai knygynuose sumažėjo, tačiau internete – padidėjo. Jie pirmąjį pusmetį pernai buvo mažesni nei tuo pačiu laikotarpiu užpernai, bet nuo 2020-ųjų vidurio atsistatė. Todėl metus baigėme netgi su rekordiniais pardavimais. Tai labiau siečiau su kiek didesniu išleistų knygų skaičiumi, bet, panašu, būdami karantine skaitytojai labiau pradėjo domėtis akademinėmis knygomis ir jas pirkti“, – pastebi A. Gudinavičius.
Panašias tendencijas fiksuoja ir mažesni šalies leidėjai. Pasak leidyklos „Aukso žuvys“ vadovės Sigitos Pūkienės, prekyba jų leidžiamomis knygomis fiziniuose knygynuose, kurie buvo kurį laiką uždaryti, sumažėjo 30–50 proc. Tačiau e. parduotuvėse leidinių parduota daugiau nei perpus.
„Pernai metų pardavimų rezultatai panašūs kaip ir 2019-aisiais. Per 2020-uosius visai prekybai staiga persikėlus iš fizinių knygynų, parduotuvėlių, muziejų ar galerijų į internetą, mažieji leidėjai privalėjo persiorientuoti ir susikurti savo e. parduotuves. Praleidusieji šį šansą, nespėję laiku ar dėl kitos priežasties to nepadarę, pardavimų kritimą pajuto itin skaudžiai. Be to, per pirmąją pandemijos bangą ir karantiną skaitytojai tik mokėsi pirkti internetu, tačiau vėliau pamažu toks apsipirkimo įprotis susiformavo ir šiuo metu pasijuto netgi pardavimų padidėjimas“, – sako S. Pūkienė.
Leidėjai ieškojo kitų būdų pasiekti pirkėjus
Atliktas tyrimas taip pat rodo, jog pernai rugpjūtį, lyginant su geguže, Lietuvos leidybos rinkoje buvo stebimi reikšmingi pokyčiai, susiję su nuolatinių darbuotojų situacija. Vieną ar daugiau pastarųjų atleisti teko dešimtadaliui iš 38 apklaustų respondentų, o trečdaliui juos išleisti į prastovą su sumažintu atlyginimu.
Tuo tarpu S. Pūkienė tikina, jog darbuotojų leidykla neatsisakė: nors dirbo sunkesnėmis sąlygomis, įmonė toliau plėtojo projektus. Visgi „Aukso žuvys“ susidūrė su kitu iššūkiu – teko susitaikyti su nuotolinio darbo sunkumais, įveikti suprastėjusį darbuotojų emocinį nusiteikimą. Todėl, norėdami kuo mažesnio neigiamo pandemijos poveikio, leidėjai ėmėsi netradicinių sprendimų – sekdami kitų kultūros sferų pavyzdžiui, bandė neprarasti auditorijos.
„Per pirmąjį karantiną visi transliavo spektaklius, filmus, dovanojo prenumeratas, knygas. Mes irgi turėjome susitelkti, nes iš pradžių buvo labai baisu, slėgė nežinomybė. Vėliau tarėmės su autoriais, bandėme įvairius naujus leidinių pristatymo formatus, išdalinome daug knygų nemokamai. Didžioji galimybė, kurią pastebėjome ir pasinaudojome – tai virtualus knygos pristatymas. Vykdomas iš bet kurio pasaulio kampelio, nes daug mūsų autorių gyvena užsienyje, pastarasis gali būti stebimas visur, kur yra interneto ryšys. Taip pat, gerai iškomunikuotas virtualus pristatymas sutraukia daug didesnę auditoriją nei gyvas renginys, yra patogus stebėti, nes lieka jo įrašas“, – apie išeitis iš pandemijos kalba leidėja.
Kitas svarbus aspektas, dėl kurio vieningai sutaria abu pašnekovai, yra faktas, kad kovą su karantino iššūkiais leidykloms palengvino ir valstybės dotacijos. Pasak S. Pūkienės, padidinta valstybinė parama jos įmonei leido nenutraukti leidybos, o A. Gudinavičius teigia, jog Kultūros tarybos specialus anti-COVID-19 finansavimas suteikė galimybę sukurti internetinį knygyną.
„Jis startavo 2021 metų pradžioje. Šiame knygyne pateikėme nemažai ir elektroninių knygų – tiek mokamų, tiek nemokamų. Todėl dabar stebime pardavimų dinamiką, nuteikiančią optimistiškai. Elektronines knygas skaitytojai perka ir tai yra geras ženklas“, – pasakoja A. Gudinavičius.
Didžiulė pagalba buvo papildomai skirti 1.7 mln. eur. bibliotekų fondų formavimui. Viešąsias bibliotekas ir, svarbiausia, jų mažuosius filialus pasiekė daugiau naujų knygų. Patys bibliotekininkai ir skaitytojai tai vertina itin teigiamai.
Išeitis – ir internetinė prekyba, ir elektroninės knygos
Tai, kad internetas tampa išsigelbėjimu leidėjams, pastebi ir Europos leidėjų federacija. Jos duomenimis, per pirmąjį karantiną internetinė knygų prekyba ES rinkose padvigubėjo arba netgi patrigubėjo. Visgi tyrėjai pripažįsta, jog dauguma knygų Senajame žemyne parduodamos fiziniuose knygynuose, kurie išlieka svarbiu leidybos sektoriaus elementu.
Tačiau karantino suvaržymai verčia leidyklas suktis iš esamos padėties, antraip joms gresia nuostoliai. „Negaliu kalbėti už visus mažuosius leidėjus, tačiau išeičių yra. Viskas priklauso nuo pačių leidyklų iniciatyvos, greito prisitaikymo prie esamos situacijos, technologinių sprendimų ieškojimo, nuoširdaus bendradarbiavimo su autoriais, spaustuvėmis ir platintojais“, – mano S. Pūkienė.
Tokiai nuomonei pritaria ir A. Gudinavičius. Užsiminęs apie elektroninių knygų naudą, jis atkreipia dėmesį, jog kartu su augančiomis e. prekybos apimtimis, leidėjai turėtų siūlyti ir pastaruosius leidinius. Viena priežasčių – nuolat auganti jų paklausa.
„Mūsų skaitytojai, o ypač studentai, pradėjo ieškoti ir reikalauti elektroninių knygų. Todėl dabar labai tinkamas laikas ne tik įpratinti leidinius pirkti internetu, bet ir skaityti juos e. formatu. Juolab, jog elektroninių knygų atsiimti nereikia niekur eiti. Tačiau lietuvių leidėjai, išskyrus vieną kitą, tradiciškai jų neleidžia, nemėgsta ir nemato galimybės užsidirbti. Visgi, pandemija turėtų tokias nuostatas keisti“, – įsitikinęs A. Gudinavičius.
