Z. Vaišvila. Referendumo iniciatyvos Lietuvoje vyks!

Referendumų iniciatyvos Lietuvoje vyks nepaisant to, kad nuo 2021 m. liepos 1 d. Lietuvoje negalioja Referendumo įstatymas – tai dar kartą patvirtino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) dėl padėties, susidariusios po 2020 m. liepos 30 d. Konstitucinio Teismo (KT)  nutarimo, kuriuo nustatyta, kad 2018-12-20 redakcijos referendumo įstatymas prieštarauja Konstitucijai, nes priimtas kaip nekonstitucinis.

Seimas iki KT nustatyto termino (š.m. liepos 1 d.) nepriėmė konstitucinio referendumo įstatymo.

Nors š.m. spalio 11 d. LVAT iki š.m. spalio 20 d. atidėjo sprendimo paskelbimą pagal LVAT pirmininko Gintaro Kryževičiaus teikimą atnaujintoje byloje, kurioje 2021-07-14 sprendimu LVAT įpareigojo VRK išduoti piliečių parašų rinkimo lapus ir suteikti prieigą elektroniniam pasirašymui dėl referendumo iniciatyvos sumažinti referendumo kartelę iki 100 000 piliečių parašų bei nustatė parašų rinkimui 6 mėnesių terminą, tačiau š.m. spalio 11 d. kita LVAT teisėjų kolegija, vadovaujama teismo pirmininko Gintaro Kryževičiaus (Ramutė Ruškytė ir pranešėjas Stasys Gagys) paskelbė sprendimą byloje dėl Vyriausiosios rinkimų komsijos (VRK) atsisakymo registruoti referendumo iniciatyvą dėl Konstitucijos 55 ir 59 straipsnių pakeitimo ir pirmalaikių Seimo rinkimų.

Šiuo LVAT dar kartą patvirtino, kad susidariusi padėtis nereiškia, kad Konstitucijoje nurodyti asmenys (piliečiai) apskritai negali ginti savo teisių ir laisvių, kurios yra pažeidžiamos dėl to, kad minėti teisėkūros sprendimai nėra priimti:

Bendrasis teisės principas ubi ius, ibi remedium (suteikus teisę, turi būti suteikta ir jos gynimo priemonė), Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalies nuostata, kad Konstitucija yra tiesiogiai taikomas aktas, konstitucinis atsakingo valdymo principas, Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostata, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, Konstitucijos 18 straipsnio nuostata, kad žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės, taip pat Konstitucijoje įtvirtinta asmens, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisė kreiptis į teismą suponuoja ne tik tai, kad tokiais atvejais asmens teisės, laisvės, teisėti interesai bei teisėti lūkesčiai turi ir gali būti apginti aiškinant Konstituciją ir tiesiogiai taikant jos nuostatas, bet ir tai, kad tokią gynybą turi užtikrinti teismai.

Tad jau dvi teisėjų kolegijos, priėmusios nurodytus 2021-07-14 ir 2021-10-11 LVAT sprendimus, nustatė, kad ir nuo 2021 m. liepos 1 d. Lietuvos piliečių konstitucinė teisė į referendumo iniciatyvą turi būti ginama teisme, jei VRK negina šios teisės ir teisėtų lūkesčių.

Tad esminė būsimo 2021-10-20 LVAT sprendimo dalis atnaujintoje byloje dėl įpareigojimo VRK išduoti parašų rinkimo lapus yra aiški – referendumo iniciatyva dėl referendumo kartelės sumažinimo iki 100000 piliečių parašų tęsis. Neaišku tik tai, koks bus nustatytas terminas ir nuo kada jis bus skaičiuojamas. Tad pasirašinėkime dar aktyviau!

Nors 2021 m. spalio 11 d. LVAT sprendimu atmestas skundas dėl VRK atsisakymo registruoti referendumo iniciatyvą dėl Konstitucijos 55 ir 59 straipsnių pakeitimo ir pirmalaikių Seimo rinkimų, tačiau teismas pasisakė dėl svarbių dalykų dėl referendumo iniciatyvų. Visų pirma, teismas išaiškino, kad referendumui siūlomo įstatymo dėl Konstitucijos keitimo prieštaravimas dabartiniam Seimo rinkimų įstatymui – tai ne argumentas, nes pakeitus Konstuticiją, Seimui teks keisti Seimo rinkimų įstatymą.

Tačiau teismas sutiko su VRK argumentu, kad siūlomas Konstitucijos pakeitimas, nustatant teisę rinkėjams inicijuoti Seimo nario apkaltą, jei šis nevykdo rinkimų programos, prieštarauja Konstitucinio Teismo išaiškinimams dėl laisvo Seimo nario mandato, nes jis mat esąs visos Tautos atstovas.

Ką gi, kol kas nepavyks pramušti sieną dėl kandidatų į Seimo narius dažnai vykdomos rinkėjų apgavystės – rinkimų metu žadėti viena, o Seime elgtis kitaip. Tačiau teismas nenustatė, kad kiti mūsų siūlymai referendumui negalėtų būti Konstuticijos pakeitimo dalykai – dėl vienmandačių rinkimų apygardų, dėl ne tik politinių partijų, bet ir nevyriausybinių organizacijų teisės kelti kandidatus į Seimo narius, dėl rinkimų užstatų nebūtinumo ir kt.

Jau antras teismas nenustatė, kad ir siūlymas dėl pirmalaikių Seimo rinkimų negalėtų būti referendumo dalykas, tik išaiškino, kad su nustatyta konstitucine doktrina nedera referendumui siūlytas įstatymas, nes preambulėje teigiama, kad po 1992 m. spalio 25 d. vykę Seimo rinkimai pažeidžia Konstitucijos 55 straipsnio reikalavimą dėl lygios rinkimų teisės. Ką gi, teks teikti VRK dvi skirtingas piliečių iniciatyvas – dėl pirmalaikių Seimo rinkimų ir dėl Konstitucijos 55 ir 59 straipsnių pakeitimo, tik be Seimo nario apkaltos dėl rinkimų programos nesilaikymo. Stačia galva sienos nepramušinėsime.

Autorius yra Kovo 11-osios Akto signataras, referendumo iniciatyvinės grupės koordinatorius