Seimas vienbalsiai, 99 balsavime dalyvavusiems Seimo nariams balsavus už, pritarė Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pataisoms, parengtoms siekiant efektyvesnio vartojimo ginčų neteisminio sprendimo, efektyvesnės vartotojų apsaugos nuo nesąžiningų sąlygų vartojimo sutartyse.
Įstatyme įtvirtinta pardavėjo, paslaugų teikėjo pareiga atlyginti vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos ginčo nagrinėjimo išlaidas (pavyzdžiui, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) patirtas prekės apžiūros išlaidas), kai priimamas sprendimas vartotojo naudai (patenkinti vartotojo reikalavimus arba juos patenkinti iš dalies).
Šių išlaidų dydį nustatys vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija pagal vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūros taisyklėse nurodytų vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūros veiksmų atlikimo vidutines sąnaudas. Įstatyme reglamentuota, kad negali būti reikalaujama iš vartotojo atlyginti vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos ginčo nagrinėjimo išlaidas.
Priimtais pakeitimais išsamiai reglamentuojama VVTAT vykdoma vartojimo sutarčių nagrinėjimo dėl nesąžiningų sąlygų nustatymo procedūra (ją atskiriant nuo vartotojų viešojo intereso gynimo); VVTAT nutarimo pradėti arba atsisakyti pradėti vartojimo sutarties nagrinėjimą dėl nesąžiningų sąlygų nustatymo priėmimas, šios procedūros vykdymas rašytinės procedūros tvarka, procedūros terminai, pardavėjo, paslaugų teikėjo teisės.
Įstatyme nustatyta pardavėjo, paslaugų teikėjo atsakomybė už vartojimo sutarčių sąlygų, kurios teismo sprendimu arba VVTAT nutarimu buvo pripažintos nesąžiningomis, taikymą po atitinkamo sprendimo (nutarimo) įsiteisėjimo (įsigaliojimo).
Atsižvelgiant į tai, kad dėl nesąžiningų sąlygų taikymo ir dėl nesąžiningos komercinės veiklos gali būti padaryta iš esmės ekvivalentiška žala vartotojų kolektyviniams interesams, įstatyme įtvirtintos tokio paties dydžio sankcijos kaip ir Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatyme: bauda iki 3 procentų metinių pajamų, bet ne didesnė negu 100 tūkst. eurų, o pažeidimą padarius pakartotinai per vienus metus – bauda iki 6 procentų metinių pajamų, bet ne didesnė negu 200 tūkst. eurų.
Kartu nustatyta, kad tais atvejais, kai pažeidimu nepadaroma esminės žalos saugomiems vartotojų interesams, atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pardavėjui, paslaugų teikėjui gali būti taikomas įspėjimas, neskiriant baudos.
Pakeitimai įsigalios 2022 m. sausio 3 d. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pateikti prašymai nagrinėti vartojimo ginčą bus nagrinėjami pagal reikalavimus, kurie buvo taikomi iki šio įstatymo įsigaliojimo.