Agronomijos trečiakursiui „Gintarinio spiečiaus“ kūrėjui paskirta JAV fondo stipendija

VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto studentai jau penkti metai turi išskirtinę galimybę pretenduoti į Vydūno jaunimo fondo Stasės Cukuraitės ir Vaclovo Tallat – Kelpšos vardinę 1000 JAV dolerių dydžio  vienkartinę stipendiją.

Šiemet fondo laimėtoju tapo VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto  studijų programos „Agronomija“ trečiojo kursto studentas Vilius Juodzevičius.

Vydūno jaunimo fondas Akademinio skautų sąjūdžio iniciatyva 1952 m. įsteigtas  Čikagoje (JAV). Jo tikslas – skatinti studentus ne tik siekti aukštų akademinių rezultatų, bet ir aktyviai dalyvauti studentų mokslinėje ir visuomeninėje veikloje. Stasės Cukuraitės ir Vaclovo Tallat – Kelpšos vardinė stipendija suteikiama puikių studijų rezultatų pasiekusiems Lietuvoje studijuojantiems aktyviems bei reikšmingiausias agronomines tradicijas puoselėjantiems studentams.

Iš Marijampolės kilęs Vilius Juodzevičius – ne tik gerais pažymiais  besimokantis studentas, bet ir jaunasis ūkininkas bei bitininkas, bitininkystės puoselėtojas, vienas iš Lietuvos jaunųjų bitininkų asociacijos „Gintarinis spiečius“ įkūrimo sumanytojų ir aktyviausiai veikiančių. Taip pat vaikinas yra Marijampolės dramos teatro jaunimo studijos „Nauja karta“ narys, pelnęs žiūrovų plojimus ne už vieną vaidmenį šio teatro scenoje.

Studijas VDU ŽŪA Agronomijos fakultete Vilius teigia pasirinkęs labai motyvuotai.  „Buvau 13 –os metų, kai viešėdamas pas senelius Anykščiuose jų namo palėpėje aptikau seną, 1933 m. išleistą akademiko Jono Kriščiūno vadovėlį „Bitininkystė“. Tai buvo pirmoji knyga mano gyvenime, kurią perskaičiau su didžiuliu užsidegimu. O netrukus į Marijampolę parsivežiau ir pirmąjį senelio dovanotą avilį“, – pasakoja Vydūno jaunimo fondo Stasės Cukuraitės ir Vaclovo Tallat – Kelpšos vardinės stipendijos laimėtojas.

Šiandien Viliaus bityne – ketvirtis šimto avilių. Tačiau, pasak vaikino, tai tik kukli pradžia, nes savo profesinę ateitį jis planuoja sieti su šiuolaikiško bitininkystės ūkio kūrimu ir plėtra.

 „Bitės man yra ir hobis, ir psichoterapija, skatinanti stabtelėti ir nusiraminti darbų ir veiklų kupiname gyvenime“, – kalba pašnekovas,  atkreipiantis dėmesį, kad didžioji dalis Lietuvos bičiulių šiuo metu yra pensinio amžiaus žmonės, todėl jaunos pamainos ugdymą Vilius laiko ne mažiau svarbia veikla nei pats bitininkavimas.

„Su vienminčių būreliu įkūrėme Lietuvos jaunųjų bitininkų asociacijos „Gintarinis spiečius“, buriame 12-16 metų vaikus, vedame jiems užsiėmimus, rengiame stovyklas. „Gintarinio spiečiaus“ komanda prieš trejus metus mūsų šaliai atstovavo netgi tarptautinėse jaunųjų bitininkų varžybose Jungtinėje Karalystėje. Deja, pandemija neišvengiamai pristabdė ir mūsų veiklą, bet viliamės, kad amžinai tai netruks“, – vilčių nestokoja pašnekovas.

Kaip besikuriantis jaunasis ūkininkas V. Juodzevičius šiuo metu valdo 20 ha dirbamos žemės. Marijampolės mieste gyvenančios Juodzevičių šeimos poilsiui skiriamą įsigytą plotą Vilius šiandien vadina savo su tėčiu moksline laboratorija, kurioje išbandomos technologinės naujovės, apie kurias jis sužino universitete.

„Agronomijos studijos iš esmės keičia ūkininkavimo sampratą. Ekosistemų išsaugojimas, aplinkosauga  šiandien kiekvienam ūkininkui turi būti svarbiausi dalykai. Nes be šito nebus ir bičių. O juk bitės neginčytinai yra viena svarbiausių žmonijos gyvavimo sąlygų“, – reziumuoja Vydūno jaunimo fondo Stasės Cukuraitės ir Vaclovo Tallat – Kelpšos vardinės stipendijos laimėtojas V. Juodzevičius.