S. Tabatadzė: Lietuvių kalba apvertė mano pasaulį

Vyrauja stiprus įsitikinimas, jog lietuvių kalba tokia sudėtinga, kad užsieniečiui ją išmokti beveik neįmanoma. Šį mitą sulaužo kartvelė Sofija Tabatadzė (Sophio Tabatadze). Prieš daugiau nei penkerius metus anglų filologijos studentė Gruzijoje (Sakartvele) atsitiktinai susidomėjo lietuvių kalba. Gruzinė pradėjo mokytis lietuvių kalbos, keletą vasarų Vilniuje, dabartinėje Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijoje, lankė intensyvius kalbos kursus. Sofija atvirai prisipažįsta: „Lietuvių kalba apvertė mano gyvenimą. Baigusi bakalauro studijas, kelis kartus apsilankiusi Vilniuje, išmokau gerai kalbėti lietuviškai, nusprendžiau magistrantūros studijas tęsti tik Lietuvoje“. Šį mėnesį savo rankose Sofija laikys VDU diplomatijos magistrantūros diplomą. Gruzinė Sofija puikiai kalba lietuviškai, vieną dieną ji svajoja tapti Gruzijos diplomate Lietuvoje. Tad praktiką atliko ambasadoje, dirba turizmo agentūroje, mentoriauja kursuose ir padeda užsieniečiams mokytis lietuvių kalbos. „Esu tikras pavyzdys, jog užsieniečiams gera gyventi Lietuvoje“, – tikina S. Tabatadzė.

Pasak kitakalbių dėstytojos, lietuvių kalbos ir kultūros kursų organizatorės Vilmos Leonavičienės, tokių studentų kaip Sofija – nemažai, kurie, pramokę lietuvių kalbos, lieka ne tik studijuoti, bet ir gyventi mūsų šalyje. Tarp buvusių kursų studentų – turkas, sėkmingai dirbantis mokykloje, iš Perų atvykęs Diego, kuris vedė lietuvaitę, augina vaiką ir bando ūkininkauti Suvalkijos kaime, ir Argentinos lietuviai studijuoja bei dirba Vilniuje. „Kiekvienąsyk pasidžiaugiame studentais, kurie lieka gyventi Lietuvoje. Jie kuria sėkmingą imigranto paveikslą“, – teigė Vilma.

VDU dėstytojas, Kauno Juozo Urbšio progimnazijos direktoriaus pavaduotojas dr. Mindaugas Norkevičius moka septynias užsienio kalbas. Dėstytojas tikina, kad daugiakalbystė išties yra viena svarbiausių ir naudingiausių XXI amžiaus kompetencijų, kuri padeda išsiskirti darbo rinkoje ir sėkmingai pristatyti save tarpkultūrinėje aplinkoje. Tačiau dr. Mindaugas Norkevičius pabrėžia, kad daugiakalbė asmenybė nebūtinai turi mokėti labai daug kalbų – svarbiau, kad žmogus gebėtų susikalbėti su kuo platesniu žmonių ratu, pavyzdžiui, mokėdamas po vieną iš germaniškų, slaviškų ir romaniškų kalbų.

Globaliame pasaulyje šiuolaikinis žmogus, ypač XXI amžiaus mokytojas, turi mokėti dvi ir daugiau užsienio kalbas. Šiandien moksleiviai jau pradinėse klasėse gali mokytis dviejų užsienio kalbų, ir dalis mokinių neapsiriboja tik įprastine anglų. Mokytojas atkreipia dėmesį, jog tėvai ir mokytojai turi skatinti jaunus žmones mokytis užsienio kalbų. „Šiandien skaitmeniniame pasaulyje – daugybė įrankių, padedančių mokytis. Kuo jaunesnis moksleivis – tuo imlesnis kalboms“, – tikina dr. M. Norkevičius.

VDU Švietimo akademija, bendradarbiaudama su Nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, organizavo virtualų forumą „Kalbų mokymas XXI amžiuje: dabarties patirtys ir ateities tendencijos“. Forume sveikinimo žodį tarė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, VDU rektorius Juozas Augutis, Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Lina Kaminskienė, pranešimus skaitė Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja Vilma Bačkiūtė, VDU Tarptautinių ryšių departamento Švietimo akademijos Tarptautinių ryšių grupės vadovė Vilma Leonavičienė, VDU dėstytojas, Kauno Juozo Urbšio progimnazijos direktoriaus pavaduotojas dr. Mindaugas Norkevičius, neuropsichologė, VU dėstytoja Ramunė Dirvanskienė, San Diego universiteto profesorius, lietuvių kilmės poetas Malaki  Blekas (Malaki Black), gruzinė, diplomatijos magistrantė Sofija Tabatazdė.