Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiko su susisiekimo ministru Mariumi Skuodžiu. Susitikime aptarti kelių finansavimo sistemos ir viešojo transporto sistemų pertvarkų, taip pat regionų bendradarbiavimo su Susisiekimo ministerija klausimai.
Prezidentas su ministru aptarė Susisiekimo ministerijos parengtą Kelių plėtros ir priežiūros programos finansavimo įstatymo pakeitimo projektą. Prezidento dar prieš metus siūlytais pasiūlytais įstatymo pakeitimais siekiama įtvirtinti savivaldybių kelių projektų tvarumo principus.
„Svarbu, kad savivaldybės pačios galėtų prognozuoti lėšų panaudojimą tęstiniams projektams, o vietinės reikšmės keliams būtų didinamas finansavimas“, – sakė Prezidentas.
Pasak Prezidento, supaprastinus Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų skirstymą, savivaldybės nebebūtų priverstos laviruoti tarp skirtingų programų reikalavimų. Naujasis projektas šiuos esminius principus ir atspindi.
Prezidentas su ministru taip pat aptarė viešojo transporto pertvarką, kuri galėtų padėti viešąjį transportą organizuoti kuo sklandžiau bei pritrauktų daugiau keleivių.
„Turime visokeriopai skatinti savivaldybių regioninį bendradarbiavimą, atsižvelgiant į geruosius pavyzdžius. Vietinio ir tolimojo viešojo transporto politikos sutelkimas vienose rankose ir Susisiekimo ministro lyderystė bei adekvatus finansavimas galėtų būti viena iš priemonių pasiekti tikslui“, – sakė Prezidentas.
Prezidentas su ministru sutarė, kad sprendimo būdas pritraukiant daugiau keleivių, galėtų būti didesnė valstybės biudžeto parama: investicijos į reisų dažnumą, reguliarumą ir transporto priemonių kokybę, taip pat efektyvesnis geležinkelių sistemos išnaudojimas, vieningo bilieto sistema. Pasak Prezidento, prioritetas turėtų būti skiriamas ES gaminamoms ar teikiamoms nulinės emisijos priemonėms.
Prezidentas kaip vieną aktualiausių einamųjų klausimų pažymėjo būtinybę įgyvendinti sklandų projekto „Rail Baltica“ tęstinumą, laikantis Lietuvos ambicijos iki 2026 m. nutiesti geležinkelio jungtis ne tik iki Latvijos sienos, tačiau ir nuo Vilniaus iki Lenkijos sostinės Varšuvos.
Dėl tų Lietuvos ambicijų dėl “Rail Baltica” tiesimo Lietuvoje gal Prezidentui derėtų žmonėms pasakyti konkrečiau. Pvz, kur tą vėžę jungianti Vilnių su Varšuva eitų. Gerai žinoma, kad į Varšuvą iš Lietuvos geležinkeliu per niekur kitur nenuvažiuosi – tik per Balstogę. Geležinkelį iš Vilniaus iki Druskininkų jos kryptimi kaip ir turime. Be to, tokiu atveju iki Balstogės net ir iš Kauno važiuojant per Vilnių yra apie 50 km. arčiau negu per Elką. Taigi belieka susitarus kartu su Lenkija greitąja vėže sujungti Druskininkus pro Kapčiamiestį su Augustavu (apie 60 km) ir vilnietis per 3 val., kaunietis per 3.5 val. – Varšuvoje. Ir dar taip Lietuva nukonkuruotų Brestą krovinių tranzite. Beje, tokiu atveju ir numatytoji “Rail Baltica” atšaka į Vilnių tiestina tiesiai nuo Panevėžio, o ne per Kauną (taip jos kelias dar sutrupėtų apie 60 km.). Greitoji vėžė Vilnius- Kaunas tiestina už savo lėšas ir ją būtina pasilikti kaip vidaus susisiekimo linija, – visos pajamos iš jos liktų Lietuvos biudžete. Štai Lietuvos ambicija dėl “Rail Baltica”, ar Prezidento ji kitokia? Ją pagrindžiančius argumentus žmonėms norėtųsi išgirsti viešai…
Kada Bus pertvarkytas šunkelis Vilnius-Utena? Ar tik kelis kilometrus per 31 nepriklausomybės metus Lietuva sugebėjo pasistūmėti?