Prezidentas Gitanas Nausėda susitikime su verslo bendruomenės atstovais aptarė pandemijos problemas ir padarinius šiam sektoriui bei priemones, kurios svarbios užtikrinant tvarų ekonomikos atsigavimą po karantino.

Pasak šalies vadovo, artėjant valstybės biudžeto peržiūrai, svarbu jau dabar atkreipti dėmesį į galimybes ir grėsmes verslui ir darbuotojams. Su šio sektoriaus atstovais Prezidentas aptarė, kaip svarbu po pandemijos atkurti patrauklias darbo vietas ir suvaldyti šešėlinės ekonomikos riziką.

„2020 metus Lietuva baigė patirdama vienus mažiausių ekonominių netekimų Europos Sąjungoje, tačiau žymiai suprastėję socialiniai užimtumo rodikliai yra labai stiprus signalas prieš šių metų biudžeto peržiūrą ir korekcijas. Dabar labai svarbu padėti išsilaikyti sąžiningam verslui, tačiau taip pat būtina ruoštis ir ateities ekonomikos iššūkiams“, – teigė Prezidentas.

Ankstesnės finansų krizės duomenys rodo, kad sudėtingais ekonomikai periodais išauga socialinės nelygybės rizika, o ekonomika pradeda trauktis į šešėlį, pavyzdžiui, tai buvo 2008–2010 m., kai gyventojų, patiriančių skurdo riziką ir esančių socialinėje atskirtyje, bei šešėlinės ekonomikos dalis išaugo net penktadaliu.

Balandžio mėnesio duomenimis, apie ketvirtadalis milijono šalies gyventojų (260 tūkst. arba 15,1 proc.) yra registravęsi kaip neturintys darbo. Ir tai nerimą keliantys ženklai.

Prezidentas pabrėžė, kad laikotarpiu po karantino reikalingos priemonės, kurios skatintų kurti ir išlaikyti darbo vietas, ypač orientuojantis į labiausiai nuo pandemijos pažeistus verslus.

Šalies vadovas ir verslo asociacijų atstovai pasidalino įžvalgomis apie šalyje vykstančias intensyvias diskusijas mokestiniais klausimais, apie verslui ir ekonomikai svarbias priemones, didinančias užimtumą.

„Įsibėgėjant skiepijimui ir atsiveriant vis daugiau verslų, ne mažiau svarbu stiprinti atkurtų darbo vietų patrauklumą gyventojams, pirmiausia – finansinę pusę. Viena iš efektyvių priemonių, dėl kurios būtų prasminga diskutuoti dar šiais metais, – neapmokestinamųjų pajamų dydžio didinimas“, – teigė Prezidentas.

Pasak šalies vadovo, neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) galėtų didėti nuo 400 iki 450 eurų, numatant įsigaliojimą nuo liepos 1 d. bei taikant jį taip pat ir restrospektyviai (nuo metų pradžios). Dirbantys asmenys, gaunantys vidutines ir ypač – mažesnes pajamas, NPD naudą pajaustų nuo metų vidurio.

Pasak Prezidento, darbuotojų pažeidžiamumas didėja ir augant šešėliui. Todėl labai svarbu, kad Lietuvos ekonomikos augimo laikotarpiu iš šešėlio atkovota ekonomikos dalis nebūtų prarasta dabartiniu metu.

Su verslo sektoriaus atstovais taip pat aptartos priemonės, kurios galėtų suvaldyti šešėlinės ekonomikos išaugimo riziką bei padidinti viešųjų finansų apimtį, reikalingą viešųjų paslaugų kokybei užtikrinti.

Nuotoliniame susitikime su šalies vadovu dalyvavo Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius, Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė, Investuotojų forumo valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas, Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Rimas Varkulevičius bei kiti šių asociacijų atstovai.