Sekmadienis, 6 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Atsargiai: važiuoja paspirtukas

www.alkas.lt
2021-09-06 10:52:10
1
Paspirtukas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Paspirtukas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Šalyje kasmet daugėja su elektriniais paspirtukais susijusių nelaimingų atsitikimų – per 8 šių metų mėnesius tokių draudiminių įvykių užfiksuota 43 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai ir 85 proc. daugiau nei 2019-aisiais.

Visgi ši statistika negąsdina paspirtukų vairuotojų, kurie ir toliau ignoruoja saugaus eismo taisykles dėl kartais net kurioziškų priežasčių.

„Su paspirtukais susijusiuose įvykiuose nukenčia ir juos vairuojantys, ir pėstieji, neapsaugoti nei suaugę, nei vaikai. Tokios nelaimės tampa mažiau sezoniškos – paspirtukais į gatves vis dažniau išriedama ir rudenį bei žiemą.

Bėgant metams nesikeičia šių transporto priemonių vairuotojų požiūris į saugumą ir taisykles – jų ir toliau nesilaikoma, galvojant, kad paspirtukas yra tik neįpareigojanti pramoga“, – sako draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.

Pramogaujant taisyklės negalioja?

Pasak Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) Priežiūros departamento vyresniojo patarėjo Justo Petrausko, 6 iš 10 važinėjančiųjų paspirtukais laiko save dviratininkais.

„Dažniausiai tai žmonės, kurie elektrinį paspirtuką naudoja kaip priemonę kažkur nuvažiuoti. Vadinasi, jie žino kelių eismo taisykles, kuriomis turi vadovautis – tokiomis pačiomis, kaip ir dviratininkai.

mūsų atlikta apklausa parodė ir tai, jog likusi dalis, beveik 4 iš 10, save priskiria arba pėstiesiems, arba, priklausomai nuo situacijos, tiek dviratininkams, tiek pėstiesiems, ir tai yra pramogai elektrinius paspirtukus vairuojantys asmenys. Tai neramina, nes gali reikšti, jog taip pat „lanksčiai“ žiūrima ir į eismo taisyklių žinojimą bei jų laikymąsi“, – aiškina J. Petrauskas.

Draudimo bendrovės atstovo teigimu, važiavimo elektriniu paspirtuku tikslas negali tapti priežastimi nesilaikyti taisyklių, juo labiau, kad pramogaudami žmonės dažniau „prisižaidžia“ iki traumų.

„Traumos paprastai patiriamos nesuvaldžius paspirtuko, lekiant dideliu greičiu ir nespėjus sureaguoti į kliūtį kelyje. Pavyzdžiui, vienas asmuo taip lėkdamas nespėjo sustabdyti, trenkėsi į tvorą ir susilaužė raktikaulį, kitas įvažiavo į duobę, paspirtukas vertėsi, važiavusysis patyrė rankų traumą.

Dar vienu atveju vaikinas, veždamas paspirtuku draugę, nepasirinko saugaus greičio, todėl abu griuvo, mergina prarado sąmonę, prasikirto antakį“, – pavyzdžius vardija A. Žiukelis.

Saugotis nepatogu ir gėda

Ekspertas sako, kad vairuojantiems elektrinius paspirtukus galioja tokios pačios taisyklės kaip ir sėdusiems ant dviračio. Eisme gali dalyvauti tik techniškai tvarkingi paspirtukai, turintys veikiančius stabdžius, garsinį signalą, šviesos žibintą ir atšvaitą gale.

Elektriniu paspirtuku galima važiuoti dviračių taku, dviračių juostomis ar kelkraščiu. Dviračio juosta arba kelkraščiu leidžiama važiuoti tik ta pačia kryptimi, kuria vyksta kitų transporto priemonių eismas gretima eismo juosta.

Paspirtukas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Paspirtukas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Kai dviračių tako, juostos ar kelkraščio nėra, galima važiuoti šaligatviu, tik lenkiant pėsčiąjį būtina laikytis ėjimui artimo 3–7 km/h greičio bei pakankamo atstumo iš šono, nes lenkimo momentu susidūrimo rizika yra didžiausia. Negalima paspirtuku vežti keleivio, jei nėra specialių vietų, taip pat važiuojant kirsti pėsčiųjų perėjų.

„Tuo tarpu miestų gatvėse dažnai matome priešingą vaizdą: paspirtukais su vėjeliu nardoma tarp pėsčiųjų, tėvai jais veža savo atžalas, yra įsigudrinančių važiuoti su ausinėmis ir kalbant telefonu.

Būtų puiku, jei taip besielgiantys įsisąmonintų, jog paspirtukas nesuteikia jiems nei pirmumo teisės, nei teisės elgtis kaip nori, jie yra tokie patys eismo dalyviai, kaip ir pėstieji bei automobilių vairuotojai, o šių faktų ignoravimas gali baigtis liūdnai“, – tikina A. Žiukelis.

Draudimo ekspertui antrina ir J. Petrauskas. Transporto saugos specialistas sako, kad net ir turėdami pirmumo teisę, paspirtukų vairuotojai galėtų vadovautis atsargumu.

„Pavyzdžiui, gatve važiuojantis paspirtukininkas turi pirmenybę prieš iš kiemo išvažiuojančią transporto priemonę.

Tačiau jei tas kiemas labai uždaras, automobilio vairuotojui matomumas gali būti itin ribotas, tad elektrinio paspirtuko vairuotojui patarčiau tokiomis aplinkybėmis prilėtinti, įsitikinti, kad automobilio vairuotojas jį tikrai mato, o geriausia – tiesiog palaukti, kol vairuotojas atliks manevrą ir, tikėtina, padėkos už supratingumą“, – įsitikinęs jis.

Skaudžių pasekmių išvengti dažnai padėtų šalmo ir šviesą atspindinčios liemenės dėvėjimas, tačiau šių rekomendacinio pobūdžio priemonių daugelis niekada nenaudoja.

LTSA apklausa atskleidė ir ganėtinai šokiruojančius motyvus, kodėl elektriniais paspirtukais važiuojantys žmonės nedėvi šalmų bei liemenių. Ketvirtadalis (25 proc.) respondentų nemato reikalo tai daryti, 20 proc. šios priemonės nepatogios, 6 proc. – negražios, o dar 5 proc. jas dėvėti tiesiog gėda.

Komentuodamas tokius faktus A. Žiukelis sako esąs įsitikinęs, kad laikui bėgant situacija pasikeis, kaip nutiko su dviratininkais.

„Dviratininkams jau turbūt nebe gėda, nes jie tikrai dažnu atveju būna su šalmais, atšvaitus turinčia apranga. Nes anksčiau ir iš jų pusės būdavo girdėti, jog priemonės nebūtinos, negražios, nepatogios. Kalbant apie grožį, galima nepirkti tų negražių liemenių, o įsigyti alternatyvias priemones su šviesą atspindinčiais elementais specializuotose parduotuvėse.

Tikiu, kad situacija pasikeis, o šalmai bei liemenės taps norma ir elektrinių paspirtukų vairuotojams. Tik klausimas, kiek dar siūlių, kaulų lūžių ar kitų sužeidimų reikės, kad taip nutiktų“, – svarsto jis.

Patarimas pėstiesiems – tikėtis netikėto

Anot A. Žiukelio, gyventi su dar viena eismo dalyvių grupe – vairuojančiais paspirtukus – turi išmokti ir automobilių vairuotojai bei pėstieji.

„Patarimas būtų tiesiog žinoti, kad be automobilių, dviračių ir pėsčiųjų yra dar ir paspirtukai, kurie gali išnirti netikėtai, daryti staigius manevrus. Todėl reikėtų tikėtis tokių netikėtų situacijų, ypač pėstiesiems, einantiems tose vietose, kur paspirtukų srautas didelis.

Staiga sumąsčius nekeisti ėjimo krypties, prieš įžengiant į dviračių taką stabtelėti ir apsidairyti, einant bendru dviračių ir pėsčiųjų taku laikytis vienos pusės. Niekas nepasirūpins mūsų saugumu labiau nei mes patys“, – sako jis.

Ekspertas atkreipia dėmesį, kad kartais pėstieji nukenčia ne dėl elektrinių paspirtukų vairuotojų, o dėl savo kaltės, kai būna išsiblaškę ar vaikšto nežinodami taisyklių. Šaligatviai, be abejo, yra pėsčiųjų zona, tačiau pėsčiųjų ir dviračių takai visada turi specialų ženklinimą, kas gali jais naudotis, tad to turi būti paisoma, ypač ten, kur srautai neatskirti atitvarais ar kitokiomis skiriamosiomis juostomos.

Ženklas „dviračių takas“ yra skirtas tik dviračiams – jame pėstiesiems eiti draudžiama, o ženklas „pėsčiųjų takas“ skirtas tik pėstiesiems ir juo negalima važiuoti dviračiais bei elektriniais paspirtukais.

Tiesa, pėstiesiems skirtu taku galima važiuoti su ne elektriniais paspirtukais, riedučiais ir riedlentėmis, nes tokiu atveju žmogus yra priskiriamas pėstiesiems.

Bendras pėsčiųjų ir dviračių takas yra skirtas visiems – pėstiesiems, dviratininkams, paspirtukininkams, riedutininkams.

Todėl jame pėstiesiems itin svarbu laikytis teisingos krypties ir eiti tik ta tako puse, kuri jiems skirta. Tai nurodo ženklas – jei dviračio ir pėsčiųjų simboliai yra pažymėti vienas šalia kito ir atskirti vertikaliu baltu brūkšniu, eismo dalyviai gali naudotis ta tako puse, kuri jiems skirta.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Dviračių ir paspirtukų vairuotojams taip pat galioja eismo taisyklės
  2. Draudikai primena apie prasidėjusio rudens vairavimo ypatumus
  3. Persukus laikrodžių rodykles padaugėja avarijų, pastebi draudikai
  4. Iš kurortų dviračiai ir paspirtukai grįžo į miestų gatves
  5. Kelio matomumas žiemą – klaidos, kurios gali kainuoti itin brangiai
  6. Važiuojant dviračiu ar paspirtuku svarbu nepamiršti saugumo taisyklių
  7. Net ir mažos vairuotojų nuodėmės gali baigtis skaudžia nelaime
  8. Kuo arčiau namų automobilį įsprausti besistengiantys vairuotojai gali sulaukti rimtų nemalonumų.
  9. Ką reikia žinoti sėdantiems prie pakaitinio automobilio vairo?
  10. Ruduo – eismo įvykių gausėjimo metas
  11. Dažniausia eismo įvykių spūstyse priežastis – atstumo nesilaikymas ir nesaugus rikiavimasis
  12. Mažos galios transporto priemonės – nauji pavojai Lietuvos gatvėse
  13. Įspėjimas vairuotojams: daugėja susidūrimų su laukiniais gyvūnais
  14. Paspirtukams taip pat galioja eismo taisyklės
  15. Kelių sukčių karantinas „neišgydė“

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Pajūrietis says:
    4 metai ago

    Reikėtų įsteigti kokią nors inspekcija, tarnybą ar dar ką, kuri sutvarkytų taip vadinamus paspirtukininkus per vieną dieną. Nes dabar idiotizmas beribis – jie važiuoja, kaip nori, kur nori, labai greitai, visiškai tyliai – didžiausias pavojus ir pėstiesiems, ir automobilistams. Kiek metų jau ta betvarkė tęsiasi? Ir tik vieni tauškalai plepalai.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Globojančių šeimų festivalis | SADM nuotr.
Gamta ir žmogus

Vaikų globos savaitę užbaigė naujas Lietuvos rekordas

2025 07 06
Šiauliai
Kultūra

Šiauliai kvies jungtis į šventinę bendrystę

2025 07 05
A. Stulginskiui skirta paroda
Istorija

Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda

2025 07 05
Baltijos esperantininkų dienos Kaune | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.
Kalba

Baltijos esperantininkų dienos Kaune

2025 07 05
„Tautiška giesmė aplink pasaulį“ | Facebook nuotr.
Kultūra

„Tautiška giesmė“ sekmadienį skambės visoje Lietuvoje: skelbia giedojimo vietų sąrašą

2025 07 05
Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir tautiškos giesmės diena kviečia į Kernavę | Rengėjų nuotr.
Istorija

Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir tautiškos giesmės diena kviečia į Kernavę

2025 07 05
šiauliai„Saulės žiedas“ 2025.
Etninė kultūra

Tarptautinė folkloro šventė „Saulės žiedas“ Šiauliuose tęsiasi – miestas alsuoja pasaulio folkloro ritmais

2025 07 05
Vilniaus koncertų ir sporto rūmai | Paveldo komisijos nuotr.
Architektūra

Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo

2025 07 05

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Rimvydas apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • Ieva apie J. Keršys. Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, nebereikalingi veterinarijos gydytojai
  • Tomas Jakutis apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • Rimgaudas apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kuriose užsienio šalyse atostogos nuostolingiausios?
  • Nepastebimi pavojai iškylos metu
  • Dauguma gyventojų nori pro būsto langą matyti žalumą
  • Vasarą atraskite šaltai „užplikytą“ kavą

Kiti Straipsniai

Atostogos | zenpr.lt nuotr.

Kuriose užsienio šalyse atostogos nuostolingiausios?

2025 07 06
Pėsčiųjų ir dviračių takas

„Via Lietuva“ keliautojams siūlo 5 vaizdingus maršrutus

2025 07 04
Kelio darbai, kelio ženklas | sumin.lt

Vykdomi skubūs Gariūnų viaduko taisymo darbai, galimos spūstys

2025 07 04
Eismas Kaune

Kaune panaikinta apie pusšimtis „juodųjų dėmių“

2025 07 04
Vagis

Vasara – pats darbymetis ilgapirščiams

2025 07 03
Avarija

Pernai keliuose mažiau žuvusiųjų, bet iššūkių išlieka

2025 07 03
Pėsčiųjų ir dviračių takas

Palangoje bus nutiesta apie 4 km pėsčiųjų ir dviračių takų

2025 07 02
Policija

Policija paskelbė liepą eismo dalyvių laukiančias patikras

2025 07 01
Sukčiavimas internete

Sukčiai kuria netikras draudimo svetainės

2025 07 01
Kelionė, automobilis

Draudikai primena kaip tvirtinti vasaros krovinius

2025 06 29

Skaitytojų nuomonės:

  • Rimvydas apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • Ieva apie J. Keršys. Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, nebereikalingi veterinarijos gydytojai
  • Tomas Jakutis apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • Rimgaudas apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Rimgaudas Dilius apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Bronius Vaškelis | VDU nuotr.

Mirė profesorius Bronius Vaškelis

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai