Pastaraisiais metais dirbtinio proto (DI) tema tampa vis dažnesnė. DI supa magijos, mistikos aureolė. Žymūs žmonės įspėja apie DI grėsmę, būsimą bedarbystę, Holivudas kuria filmus apie DI, robotų pavergtą žmoniją.
Ar tikrai DI yra toks pavojingas ir nenuspėjamas, kuo DI skiriasi nuo dirbtinės sąmonės ir daug kitų įdomių dalykų pasakoja DI tema besidomintis advokatas Dmitrijus Bogdanovas.
Kas gi yra tas magiškasis DI?
Žodis „dirbtinis“ kaip ir suprantamas, t. y. nenatūralus. Yra dirbtiniai ikrai, dirbtinė oda, dirbtiniai briliantai. Skirtingai nuo natūralių, tai yra žmogaus sukurti daiktai. DI taipogi sukurtas žmogaus.
Žodžio „intelektas“ reikšmė sudėtingesnė.
Galima pateikti tokią intelekto sąvoką – intelektas, [lot. intellectus — suvokimas, prasmė], protas, pažintiniai žmogaus sugebėjimai.
Dažniausiai kalbama apie žmogaus intelektą. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad intelektą turi ir gyvūnai, vabzdžiai (bitės), diskutuojama apie grybų, augalų intelektą.
Be to, intelekto sąvokų yra nemažai. Intelekto teorijų yra nemažai: jų autoriai yra Hovardas Gardneris (Howard Gardner), Čarlesas Spyrmanas (Charles Spearman), Raimondas Bernardas Katelis (Raymond Bernard Cattell) ir kiti. Išskiriamas kalbinis intelektas, vaizdinis, loginis, t. t. Viso to nederėtų pamiršti kalbant apie DI.
Labiausiai paplitusios yra DI sąvokos, kurios sieja intelektą su protu, mąstymu, duomenimis, kognityviniais žmogaus įgūdžiais. Tačiau ir išvardyti žodžiai nevienodai suprantami. Pavyzdžiui, mąstymas skiriasi nuo galvojimo.
Europos Parlamento svetainėje pateikiama tokia DI sąvoka: „Dirbtinis intelektas yra mašinos sugebėjimas parodyti į žmogų panašias galimybes, tokias kaip argumentavimas, mokymasis, planavimas ir kūrybiškumas“.
Dėl žmogui būdingo antropomorfizmo, šią dieną vartojamos DI sąvokos nėra, mano galva, tinkamos, kaip ir pati sąvoka „Dirbtinis intelektas“.
Mašina, kompiuteris, algoritmas, kompiuterinė programa nemąsto, neturi sąmonės, ji neturi jokių žmogui būdingų savybių. Ji tik apdoroja žinias, duomenis, dirba su skaičiais. Ir intelekto, kaip tokio, turėti negali.
Kaip su jūros kiaulyte: nei tai jūros, nei kiaulytė. Analogiškai, tai nei intelektas, nei dirbtinis atitinkamai.
Bet istoriškai susiklostė taip, kad tokia sąvoka – DI – vartojamas. Terminas buvo pradėtas vartoti mokslininko Džono Makartnio (John McCarthy) 1956 metais. Įdomu, kad jo motina Ida Glata (Ida Glatt) gimė 1893 metais Lietuvoje (carinėje Rusijoje), Tauragėje.
Sąvoka, mano akimis žiūrint, lengvai klaidina eilinį žmogų. Dėl to kyla visokios baimės ir nepagrįsti lūkesčiai. Manau, kad niekada kompiuteris, kompiuterinė programa, algoritmas neįgaus sąmonės. Sąmonė yra išskirtinai gyvybės savybė.
Kad tiksliau suprastume, kas yra DI ir kuo jis nėra, reikia geriau suprasti, kas yra smegenys ir kaip jos veikia, kadangi dirbtiniai neuroniniai tinklai buvo sugalvoti mokslininkų Voreno Makuločo (Warren McCulloch) ir Volterio Pitso (Walter Pitts) 1943 metais kaip smegenų modeliai, atsižvelgiant į tuo metu egzistavusias žinias ir supratimą apie smegenų veiklą.
Dirbtiniai neuroniniai tinklai, dirbtinis neuronas – tik matematinės formulės. Spręsti apie smegenis pagal jų modelį yra tas pats, manau, kaip spręsti apie saulės veikimą, struktūrą, savybes pagal vaiko nupieštą saulės paveikslą.
Dabartinis mokslas negali sumodeliuoti net drozofilos (vaisinės muselės) smegenų, turinčių 250 000 neuronų. Gi žmogaus smegenyse jų 16 000 000 000. Todėl apie dirbtinę sąmonę net neverta pradėti kalbėti.
Bet bijoti – žmogiška. Vaikai dažnai bijo tamsos, rupūžių, vorų, gyvačių (ir ne tik vaikai). Senais laikais, kartais ir dabar, žmonės bijodavo griaustinio, kitų gamtos reiškinių.
Baimė būdavo racionali ir neracionali. Bijodavo malūnų, malūnininkų, galvodavo, kad jie sutaria su velniais (prisiminkime pirmąjį lietuvišką miuziklą „Velnio nuotaka“, 1974 m.)
Bijodavo ir naujų technologijų, atradimų.
Knygų gausybės:
1454 m. šveicarų mokslininkas Konradas Gesneris (Conrad Gessner) įspėjo apie žalą, kurią sukels knygų gausa.
1685 m. prancūzų mokslininkas Adrienas Bailetas (Adrien Baillet) tvirtino, kad yra pagrindas bijoti kasdien didėjančio knygų kiekio, nes tai gresia barbarizmu.
Elektros:
Staklių:
Teisininkai atsargiai žiūrėjo net į susisiekimą su klientu elektroniniais laiškais: 1996 m. JAV Ajovos valstijos advokatūros etikos komitetas pritarė advokato ir kliento susirašinėjimui elektroniniais laiškais tik esant kliento rašytiniam pritarimui.
Tačiau kompiuteris (angl. to compute – skaičiuoti, kompiuteriais buvo vadinami žmonės, kurie atlikinėja matematinius skaičiavimus) visada veikia pagal įdiegtą programą.
Egzistuoja netgi atsitiktinių skaičių generatoriaus problema, kai kompiuteris nesugeba pateikti visiškai atsitiktinio skaičiaus. Todėl, kad veikia pagal programą. Tad ir robotų sukilimo nebus.
Bet žmogus gali naudoti DI savo negeriems tikslams pasiekti. Yra ir kitokių neigiamų DI pasekmių. Manau, kad DI ne tiek atlaisvins žmogų nuo rutinos darbe, kiek padarys rutininiu tą darbą, tą protinę veiklą, kuri dabar apibrėžiama kaip kūrybinė.
Kaip skaičiuotuvai savo laiku perėmė dalį žmogaus darbo, taip padarys ir DI.
Kada tai gali įvykti?
Tai jau pamažu prasideda. Skirtingose valstybėse, visuomenėse DI diegimas vyksta įvairiais greičiais. Labiausiai DI vystomas, taikomas Kinijoje, JAV.
Manau, kad taip yra ir dėl to, kad minėtose valstybėse mokslininkams, verslininkams yra prieinami dideli duomenų kiekiai, duombazės.
DI be duomenų neįsivaizduojamas. Manau, kad dabar vyksta pradinis duomenų kaupimas (pagal analogiją su pradiniu kapitalo kaupimu).
Ir tos valstybės, visuomenės, kurios sudarys palankias sąlygas duomenų rinkimui, kaupimui, naudojimui ilgainiui išloš, jų sprendimai bus taikomi visame pasaulyje. Ir atsiras priešprieša, antros, trečios eilės (pasaulio) valstybės (DI bruožu).
Bijoma, kad DI atims iš žmonių darbą. Ar tai tiesa?
Ir taip, ir ne. Senas pasaulis pasitraukia. Arba, nedramatizuojant, keičiasi, atgimsta. Klausimas ne tik ir ne tiek technologijose. Klausimas, kas tas naujas technologijas pasiruošęs naudoti. Pokyčiai atsiranda pamažu, latentiškai.
Kaip vandens paviršiuje matosi ratai, bangos, judėjimai, bet kas darosi gilumoje – nematoma. Vyksta pradinis duomenų kaupimas. Pradinė duomenų kaupimo stadija. Dėlionė gali susidėti kaip po 5 metų, taip ir po 15 metų.
Bet tai atsitiks. Jei ne visose žmogaus veikimo sferose, tai daugelyje.
Kur tik yra duomenys – ten gali būti taikomas DI.
Supraskime, kad už gyvenimo borto vargu ar kas bus išmestas. Ir po 15 metų retkarčiais galėsime pamatyti buhalterį su kalkuliatoriumi, vertėją su popieriniu žodynu, teisininką, vartantį popierinį kodeksą.
Bet dirbti archajiškai bus sunku, nelinksma, niūru, kaip irkluoti galeroje prieš vėją, kai pro šalį be jokių pastangų plaukia gražūs ir naujoviški laivai.
Sekite mus Facebook'e
Ar ne pats laikas pradėti galvoti, kaip išsikapanojus iš to, dėl ko Jėzus perspėjo: nestatyti visko ant aukso veršio.
Ar ne tas veršis užvaldė visą žmonijos gyvenimą, ar ne jis verčia mus būti nesąžiningus visose gyvenimo srityse, ar ne jis yra ne tik mūsų nesantaikų, karų, ir netgi klimato katastrofų priežastis? Ar ne dėl jo naikinama gamta, gaminant visko perteklinai ir prastos kokybės, trumpalaikio naudojimo, ir užverčiant žemę kelis kartus panaudoto sąmoningo broko sąvartynais? Ar ne jis paveikia, kad ne kiekvienas tampa raštingas, išsilavinęs?
Ne dėl pinigų, ne dėl turto ir galios varžybų turėtų būti kuriami ir gaminami robotai, o tik dėl žmonijos tobulėjimo, dėl proto galių plėtros.
Robotai neturėtų atimti darbo aukso veršio šėrimo tikslais. Įsisiautėjęs aukso veršis, perėmęs visas žmonijos gyvenimo valdymo vadžias, grąžino vergovę, užrakino žmogų gamyklose, kitose darbavietėse. Robotai turėtų laipsniškai perimti gamybą, tikslu atlaisvinti žmogų gyvenimui, kūrybai, šeimai, vaikų auginimui ir lavinimui. Žmogus turėtų imtis bet kokios veiklos, dirbti tik pats sau – kai jaučia dėl to malonumą, kai įgyvendina tuo savo sumanymą, jo galvoje gimusią genialią idėją.
Pernelyg daug džiūgavimo, persunkto vaikišku naivumu.
Nesutinku. Kur naivumas?
∙ Kultūringai su Nomeda. Ar mes valdome dirbtinį intelektą, ar jis ims valdyti mus?
− lrt.lt/mediateka/irasas/2000181226/kulturingai-su-nomeda-ar-mes-valdome-dirbtini-intelekta-ar-jis-ims-valdyti-mus
Diskusija apie dirbtinį intelektą ir jo integraciją kasdieniame gyvenime. Dalyvauja A. Paulauskaitė-Tarasevičienė, M. Eglinskas, L. Daniusevičiūtė-Brazaitė, D. Jonkus, A. Karužas.
Ir apie tai, kaip dirba kūdikio protas, kai viskas aplink vyksta, kai jį augina ir su gyvenimu ,,supažindina” beveik nuotoliniu būdu, nelytint, tik iš tolo, kai neugdoma lytėjimo ir jautimo geba.
Nomeda yra saldainių pavadinimas. Tokių didelių ir labai saldžių. Tai čia saldainių reklama?
Jes, jes, of koz. 🙂
Tarp kitko, per lrt yra toks euromaxx, kodėl man nepranešėte, nuslėpėte? 🙂 Pastebėjau, nes žmona ką tik žiūrėjo lrt. Euromaxx – liberspyklisn! Začiem vam litovskij jazyk?
kad visų dėmesį nuo savo pasakojimų nukeipčiau į gražutės laidos vedėjos pasakojimus.