Šeštadienis, 25 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Neuromokslininkas M. Bauža: negalime sukurti dirbtinių smegenų, kol iki galo nesupratome biologinių

www.alkas.lt
2020-03-03 09:30:59
0
Marius Bauža „The Coins“ konferencijoje pasakojo, kaip naviguoja gyvūnai | Asmeninio archyvo nuotr.

Marius Bauža „The Coins“ konferencijoje pasakojo, kaip naviguoja gyvūnai | Asmeninio archyvo nuotr.

M. Bauža „The Coins“ konferencijoje pasakojo, kaip naviguoja gyvūnai | Asmeninio archyvo nuotr.
Marius Bauža „The Coins“ konferencijoje pasakojo, kaip naviguoja gyvūnai | Asmeninio archyvo nuotr.

Tarptautinėje gyvybės mokslų konferencijoje „The COINS 2020“ dalyvaujantis neuromokslininkas Marius Bauža Londono universiteto koledže tyrinėja gyvūnų smegenų veiklą.

Lietuvis mokslininkas pasakoja, kaip gyvūnai ir žmonės naviguoja, kokius atradimus jis padarė kartu su Nobelio premijos laimėtoju ir kaip jie gali pagelbėti gydant Alzheimerio ligą. Naujausi tyrinėjimai suteiktų daug naujos informacijos, kaip aplinkos pasikeitimai gali paveikti mokymąsi.

– Kokią temą tarptautinėje konferencijoje, vykusioje VU Gyvybės mokslų centre, pristatėte Jūs?

– Konferencijoje kartu su Čekijos mokslininku Tomašu Paleničeku atstovavome neuromokslų sričiai. Renginyje aš pristačiau temą apie tai, kaip naviguoja gyvūnai.

Pasakojau apie tai, kokie neuroniniai skaičiavimai slypi už navigacijos sugebėjimų gyvūnų organizme, ką mes ten radome ir kaip technologijos vystymasis susijęs su atradimais neuromokslų srityje.

– Nuo gyvūno pereikime prie žmogaus. Ką šiuolaikinis mokslas žino apie žmogaus smegenis?

– Didžioji dalis smegenų yra aktyvi beveik visą laiką, net ir miegant. Taip yra todėl, kad įvairios smegenų sritys turi labai specifines funkcijas, pavyzdžiui, reguliuoti kvėpavimą ar apdoroti informaciją, ateinančią iš juslės organų, ir tų sričių panaudoti kitiems tikslams, pavyzdžiui, atminčiai ir planavimui yra tiesiog neįmanoma.

– Ar tiesa, kad žmogus naudoja tik kelis procentus savo smegenų galimybių?

– Tai yra vienas iš populiarių, bet neteisingų mitų. Jis atsirado beveik prieš šimtą metų, kai neuromokslas buvo dar tik pradėtas plėtoti ir nebuvo prietaisų, kurie leistų išmatuoti tikrąjį smegenų aktyvumą. Dabar naudojant tokias technologijas kaip funkcinis magnetinis rezonansas žmonių smegenyse ar elektrofiziologiniai matavimai gyvūnų smegenyse galima išmatuoti, kas gi ten iš tikrųjų vyksta.

– Savo tyrimuose pabrėžiate smegenų dalies – hipokampo – svarbą. Kaip jis susijęs su „žemėlapio“ mūsų galvose kūrimu?

– Hipokampas yra viena svarbiausių sričių sąmoningame žmogaus gyvenime. Jis yra atsakingas už mokymąsi ir epizodinės atminties formavimą.

Kita ypač svarbi sritis, už kurią hipakampas yra atsakingas – navigacija. Ją naudojame praktiškai visą laiką. Pavyzdžiui, kai norime nueiti iki šaldytuvo, mūsų smegenys turi suskaičiuoti, kur yra šaldytuvas mūsų dabartinės pozicijos atžvilgiu, suplanuoti geriausią maršrutą ir einant iki ten visą laiką atnaujinti šiuos skaičiavimus.

Mes turime daug skirtingų ląstelių, kurios atlieka skirtingas funkcijas. Vietos ląstelės leidžia mums suprasti, kur mes esame, tinklinės ląsteles leidžia suskaičiuoti atstumus, o galvos krypties ląstelės – suprasti žiūrėjimo kryptį aplinkinės erdvės atžvilgiu ir t. t. Kartu šios ląsteles leidžia mums suvokti save erdvėje ir suprasti, kaip mums reikia nusigauti iki kitos vietos.

– Smegenų tyrinėjimus atlikote su kolege iš Lietuvos Julija Krupič, o Jums vadovavo Nobelio premijos laimėtojas Džonas Okyfas (John O’Keefe). Kokie tai tyrinėjimai?

– Su J. Krupič ir Dž. Okyfu (John O’Keefe) dirbau gana naujoje srityje – tyrėme tinklines ląsteles. Šios ląstelės buvo atrastos visai neseniai, nors apie jų egzistavimą buvo numanoma jau gana ilgą laiką. Daug jų savybių dar nėra gerai suprastos ir mes intensyviai dirbome, kad jas atskleistume.

Vienas pagrindinių dalykų, kurį išsiaiškinome, buvo tai, kad šios ląstelės labai priklauso nuo išorinių aplinkos savybių. Tai labai svarbu norint suprasti, ką tiksliai šitos ląsteles daro ir kaip jos susiformuoja.

Kitas svarbus mano darbas J. O’Keefe’o laboratorijoje vyko su naujai atrasta technologija. Mūsų tyrimų metu įrašinėjame laisvai vaikštančių gyvūnų smegenų veiklą.

Viena didžiausių problemų iki šiol buvo ta, kad galėjome įrašinėti tik ribotą skaičių ląstelių vienu metu. Kaip žinome, gyvūnų elgesys yra nulemtas ne pavienių ląstelių, o ląstelių grupių, veikiančių kartu ir atliekančių kokius nors skaičiavimus. Mūsų su kolegomis iš JAV, D. Britanijos ir Belgijos išplėtotos technologijos leidžia įrašyti iki dešimt kartų daugiau neuronų vienu metu, o tai labai pastūmėjo tiek hipokampo, tiek visų kitų smegenų sričių tyrimų galimybes į priekį.

– Kuo šie Jūsų ir komandos atradimai gali būti naudingi visuomenei?

– Geresnis supratimas, kokie neuroniniai skaičiavimai yra paveikti ligos metu, leis geriau diagnozuoti ligos eigą arba sukurti vaistus, kurie bus labiau specifiniai ir turės mažesnius šalutinius poveikius.

Turbūt vienas geriausių pavyzdžių yra Alzheimerio liga. Ji pirmiausia paveikia tam tikras hipokampo dalis (entoralinį korteksą), ligai progresuojant ląstelės pradeda mirti ir jų atkurti jau nėra galimybės. Mes siekiame suprasti, kaip pagauti ligos pradžią ir sustabdyti, kad neprogresuotų.

– Ką manote apie „dirbtines“ smegenis – dirbtinio intelekto galimybes?

– Aš asmeniškai esu labai susidomėjęs šita tema. Mano nuomone, tik laiko klausimas, kada prasidės žmogaus ir neorganinės technologijos integracija tam, kad kompensuotų dėl ligos ar traumos prarastas galimybes, pavyzdžiui – galimybę grąžinti, formuoti atsiminimus ir mokytis.

Kitas pritaikymas, kuris turbūt irgi nebėra taip toli – žmogaus galimybėms išplėsti, pavyzdžiui, atminčiai pagerinti.

Visiškai dirbtinės smegenys atrodo kur kas tolimesnė galimybė. Visų pirma, mes dar labai daug ko nežinome apie biologinių smegenų vykdomus skaičiavimus, todėl šiandien yra dar ankstoka kalbėti apie dirbtines smegenis. Negalime sukurti dirbtinės sistemos, visiškai imituojančios biologinę, jeigu biologinės dar nesupratome iki galo.

– Kokie tolesni Jūsų tyrimų planai?

– Dabar esu labai susidomėjęs neuroniniais skaičiavimais mokymosi metu ir kaip aplinkos pasikeitimai gali paveikti mokymąsi neuroniniu lygmeniu.

Mano nuomone, šios žinios gali atnešti daug naudos vaikams, taip pat moksleiviams su vystymosi sutrikimais.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Dirbtinis protas vaizduotės spąstuose – jis bus kitoks nei tikimės
  2. „Robotų intelektas 2019“: robotas „Hoverbot“ paėmė aukso maišą, bet jį paleido (video)
  3. Šalies mokslininkai pasitelkę dirbtinį protą – ketina varžytis su „Google“
  4. Dirbtinis protas nustatė aiškiausiai kalbančių TV žinių vedėjų dešimtuką
  5. Ir po 50 metų robotai gydytojų nepakeis

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Armonaitė apžiojo lietuvių kalbos pinigus | Alkas.lt koliažas

L. Kalėdienė. Ministrė Armonaitė apžiojo ES lietuvių kalbai skirtus 35 milijonus

2023 03 21
Pasiuntinys Italijoje Jurgis Šaulys darbo kabinete. Roma, 1921–1923 m. | Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Nepriklausomybės Akto signataras Jurgis Šaulys

2023 03 15
Mokslinis projektas. Startuolis STOVENDO | skaitykit.lt nuotr.

Lietuvos startuolių ateitis: kas laukia po kelerių metų?

2023 03 02
Spektaklio „Tėtis“ plakatas (rež. Jonas Vaitkus) | Vilniaus senojo teatro nuotr.

Aktorius V. Anužis: Šis vaidmuo man – dovana

2023 02 27
F. Zeller „Tėtis“, rež. J. Vaitkus, plakatas. Grafikos dizainerė Kristina Nrvilaitė | Rengėjų nuotr.

Temą pokalbiui padiktavo režisieriaus J. Vaitkaus spektaklis „Tėtis“

2023 02 14
Medicina | sam.lt nuotr.

Kas pakeis mediciną ir sumažins neišgydomų ligų skaičių?

2023 02 11
Dirbtinis protas tarp mūsų | LRT nuotr.

Dirbtinis protas – jau sąmoningas?

2023 01 24
Kelių priežiūros įranga | Ecoservice nuotr.

Penki keisti klausimai apie kelių priežiūrą žiemą

2023 01 24
Priešmokyklinis ugdymas | smm.lt nuotr.

Studentų žinios pasens dar nebaigus universiteto

2023 01 15
5 savybės, kurias pravartu ugdyti kiekvienam dirbančiam | „Telia Global Services Lithuania“ nuotr.

5 savybės, kurias pravartu ugdyti kiekvienam dirbančiam

2023 01 05
Rodyti daugiau

Naujienos

Ukraina ginasi | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Kijevui atsiveria galimybė surengti kontrsmūgį

2023 03 24
Raimundas Lopata | lrs.lt nuotr.
Lietuvoje

Siūloma, kad žvalgyba praneštų apie sekimą

2023 03 24
Eglutės | vilnius.lt nuotr.
Lietuvoje

Šventinės eglutės sugrįš į Kalėdų mišką

2023 03 24
Laukiama pasiūlymų „Via Baltica“ projektams
Lietuvoje

Tvarkomas viadukas nuo Vilniaus į Trakus

2023 03 24
Skruzdės | pixabay.com, ImageParty nuotr.
Gamta ir žmogus

Su bundančia gamta bunda ir kenkėjai

2023 03 24
Pasienio stebėjimo sistemos | vrm.ltv.lt nuotr
Lietuvoje

Stebimas visas pasienio ruožas su Baltarusija

2023 03 24
Neringa | Deniso Nikitenkos nuotr.
Lietuvoje

Neringa kviečia sodinti Šimtmečio giraitę

2023 03 24
Aplinkos tarša nuotekomis | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Seimas imasi aplinkosaugos pataisų

2023 03 24
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Ar taip? apie Prof. G. Navaitis: Išmokime gyventi be streso (III)
  • ... :( apie L. Kalėdienė. Ministrė Armonaitė apžiojo ES lietuvių kalbai skirtus 35 milijonus
  • Be įtampos įmanoma, apie Prof. G. Navaitis: Išmokime gyventi be streso (III)
  • Žemyna apie Kijevui atsiveria galimybė surengti kontrsmūgį

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Prof. G. Navaitis: Išmokime gyventi be streso (III)
  • Kijevui atsiveria galimybė surengti kontrsmūgį
  • Siūloma, kad žvalgyba praneštų apie sekimą
  • Šventinės eglutės sugrįš į Kalėdų mišką
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

L. Kalėdienė. Ministrė Armonaitė apžiojo ES lietuvių kalbai skirtus 35 milijonus

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 21
13
Armonaitė apžiojo lietuvių kalbos pinigus | Alkas.lt koliažas

Kovo 17 d. Seime per Vyriausybės valandą Seimo narys Stasys Tumėnas antrą kartą pasiteiravo ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės,...

Skaityti toliau

Nepriklausomybės Akto signataras Jurgis Šaulys

by Kristina Aleknaitė
2023 03 15
0
Pasiuntinys Italijoje Jurgis Šaulys darbo kabinete. Roma, 1921–1923 m. | Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Pokalbis su Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namų vyresniąja muziejininke, istorike dr. Vilma Bukaite. Lietuvos nacionalinis muziejus pristato visuomenei jo rinkiniuose...

Skaityti toliau

Lietuvos startuolių ateitis: kas laukia po kelerių metų?

by Kristina Aleknaitė
2023 03 02
1
Mokslinis projektas. Startuolis STOVENDO | skaitykit.lt nuotr.

Asociacijos „LitBAN“ vykdomasis direktorius, Naujovių agentūros „TechHub“ pre-akceleratoriaus mentorius Justinas Pašys kasdien dirba su verslo angelais bei startuoliais – padeda...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Ar taip? apie Prof. G. Navaitis: Išmokime gyventi be streso (III)
  • ... :( apie L. Kalėdienė. Ministrė Armonaitė apžiojo ES lietuvių kalbai skirtus 35 milijonus
  • Be įtampos įmanoma, apie Prof. G. Navaitis: Išmokime gyventi be streso (III)
  • Žemyna apie Kijevui atsiveria galimybė surengti kontrsmūgį
  • Bartas apie Kijevui atsiveria galimybė surengti kontrsmūgį
Kitas straipsnis
Jonas Ivoška | mokslolietuva.lt nuotr.

J. Ivoška. Ar tautybė yra rinkos santykių objektas?

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://www.zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai