Po metų pertraukos (dėl pandemijos) į mūsų padangę vėl sugrįžta Rudens literatūriniai skaitymai. Jame dalyvaus šių metų Literatūros seimelio dalyviai bei mūsų krašto literatai.
Prieš 18 metų į mūsų kraštą atvykę poetas Vladas Braziūnas ir kompozitorius Algirdas Klova tapo naujų Punsko padangėje literatūrinių renginių pradininkais.
Tąsyk jie Punsko mokyklos svetainėje susitiko su vidurinės mokyklos moksleiviais, o Punsko lietuvių kultūros namuose surengė poezijos ir muzikos vakarą bei fotografijų parodą „Tiesiog mieli veidai“.
Antruosiuose skaitymuose, kurie vyko Punsko LKN ir Suvalkų M. Konopnickos bibliotekoje, dalyvavo Vytautas Bložė, Vytautas Bubnys ir Birutė Jonuškaitė, trečiuosiuose – jaunimas iš Molėtų…
Ir taip metai iš metų šis literatūrinis renginys sėkmingai papildo nuo 1987-ųjų rengiamą Poezijos pavasarį.
Rudens literatūrinių skaitymų metu buvo galima susitikti su Lietuvos ir mūsų krašto poezijos ir prozos atstovais, literatūros kritikais ir vertėjais, kino režisieriais, fotomenininkais ir dailininkais, pasigrožėti Lietuvos daile ir menu.
***
Šių metų Rudens literatūriniai skaitymai vyks rugpjūčio 30 dieną 17 val. Punsko valsčiaus svetainėje.
Matysime ir išgirsime didelį būrį Lietuvos ir mūsų krašto poetų.
Renginyje dalyvaus:
- Irena Aleksaitė
- Janina Aleksaitė
- Simonas Bernotas
- Sigitas Birgelis
- Antanas. A. Jonynas
- Birutė Jonuškaitė
- Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė
- Daina Opolskaitė
- Jūratė Petronienė
- Dainius Sobeckis
- Ričardas Šileika
- Kazys Uscila
- Algis Uzdila
- Mindaugas Valiukas
- Aistis Žekevičius
Renginį rengia Punsko „Aušros“ leidykla
******
Kada rudens ilgėjantis šešėlis
Kada rudens ilgėjantis šešėlis
paliečia laikrodžio įskilusią rodyklę
paplūdimys sugėręs skaidrią kaitrą
sušvyti prietemoj lyg fosforas inde
pasidalinam sugrįžimo vaisių
ir gniaužiam rankoje erškėčių dyglį
nejausdami aitraus ir karšto skausmo
atsikartojančio kaip meilės valanda
tu ištiesi man sutarimo ranką
kai jūra dusliai kalba apie mus
kerštingai ant uolų nusviedus putą
pavyduliaudama džiaugsmingos išminties
ir praregėjimas artėdamas kaip mėnuo
ryškėja ir užbaigia žaidimus
ir duždamas į žalią jūros skydą
mus atitraukia nuo svaiginančios minties –
tada žolė geltona atsitiesia
palikusi delnuos neryškų kvapą
akmuo nutolsta nuo akmens ir lyg šešėliai
tarp rankų plaukia miegantys žiedai
pakyla iš po kojų baltas paukštis
užversdamas jau paskutinį lapą
daug kartų perskaitytos džiaugsmo knygos
kurią šį vakarą apsvaigdamas skaitei
Jonynas, Antanas A. Metai kaip strazdas: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1977.
