Tyrimas: gyventojai vertina lietuviškų ūkių gaminių kokybę, bet mano, kad jie – brangūs

Šviežia, skanu ir kokybiška – tai trys dažniausiai gyventojų įvardijami žodžiai apie lietuviškuose ūkiuose išauginimas daržoves, vaisius, uogas ar grūdus.

Gyventojų nuomone, savo kokybe Lietuvoje užauginta gamyba lenkia ne tik Rusijos ar Lenkijos gaminius, bet ir Ispanijos bei Suomijos, tačiau yra ir brangesnė, rodo Lietuvos augalų apsaugos asociacijos (LAAA) užsakymu atliktas tyrimas.

„Lietuvos gyventojai šalies ūkininkų išaugintą gamybą vertina žymiai geriau nei kitų šalių. Absoliuti dauguma gyventojų yra įsitikinę, kad Lietuvoje užsauginti gaminiai yra saugūs vartoti, turi daugiau vitaminų ir mineralų, užauginti naudojant mažiau cheminių apsaugos gaminių ar trąšų, nei kitose šalyse.

Tiesa, nors kokybė vertinama labai aukštai, vietinė gamyba turi „brangios“ gamybos etiketę: lietuviai mano, kad Lietuvoje išauginta gamyba yra netgi brangesnė nei suomiška“, – tyrimo rezultatus komentuoja LAAA vadovė Zita Varanavičienė.

Svarbiausia – kaina, išvaizda ir lietuviškumas

Kaip rodo tyrimas, trys svarbiausi bruožai perkant daržoves, vaisius ir kruopas savo šeimai yra kaina (ji svarbi 72 proc. respondentų), graži, sveika išvaizda (58 proc.) ir tai, kad gaminiai būtų užauginti Lietuvoje (52 proc.).

Pavyzdžiui, rinkdamies tarp vienodos kainos obuolių, net 67 proc. gyventojų rinktųsi užaugintus Lietuvoje.

O kovo mėnesį rinkdamiesi pomidorus gyventojai taip pat būtų labiau linkę rinktis lietuviškus, o ne ispaniškus, nors, atrodo, sąlygos jiems užauginti mūsų šalyje – ne tokios palankios.

Be to, kas trečias šalies gyventojas yra linkęs sumokėti brangiau už Lietuvos ūkiuose užaugintus gaminius.

Lietuviška gaminių kilmė itin svarbi vyresnio amžiaus gyventojams. Tuo tarpu jaunimas dažnai minėjo, kad renkantis vaisius ir daržoves jiems taip pat svarbu, kad jų graži išvaizda, kad būtų sunokę, švarūs – nuplauti.

„Iš tyrimo matome, kad žmonėms gera išvaizda yra svarbi. Jie labiau būtų linkę rinktis plautas morkas, nei neplautas, tvirtas braškes, nei turinčias paminkštėjusių vietų ir galinčias per artimiausią dieną sugesti.

Tai rodo lūkestį, kad ūkininkai siūlytų sveikus, gražiai atrodančius gaminius, tik tuo pačiu jie turi būti ir natūralios išvaizdžos – skirtingų dydžių morkos ir įvairesni obuoliai vartotojui yra geriau nei identiško dydžio su blizgia žievele“, – tyrimo duomenis komentavo Z. Varanavičienė.

Veiksmingumas galėtų didėti

Nors Lietuvos ūkių gamybą gyventojai mėgsta ir renkasi, retas jų mano, kad šalies ūkininkai dirba itin veiksmingai.

„Iš tiesų, turėtume skatinti tvarų ūkininkavimo būdą. Tvariu yra laikomas toks, kuris gali užtikrinti saugų maistą už prieinamą kainą, tausojant gamtos resursus ir išlaikant veiklos pelningumą.

Tai yra tam tikras ekonominių, socialinių ir gamtosauginių interesų suderinimas ir tą padaryti ūkiai gali naudodamiesi technologijomis, remdamiesi mokslu ir taikydami tikslinio ūkinikavimo būdus – remiantis dirvožemių tyrimais tręštų, naudotų apsaugos gaminius tik tokius, kokių reikia, tiek, kiek reikia, ir taip, kaip reikia.

Įperkamos gamybos auginimas ir veiksmingas ūkininkavimas yra naudingas visomis prasmėmis“, – įsitikinusi Z. Varanavičienė.

Ji priduria, kad ekologinis ūkininkavimas ne būtinai yra tvarus. Pavyzdžiui, ekologiniuose ūkiuose vienam išaugintam maisto kilogramui yra išmetama daugiau C02 teršalų, taip pat, jeigu derlius mažas ir dėl to nėra nuimamas, švaistomas dirbamos žemės plotas, ir t.t.

 Didžiausios pirkėjų baimės – kiek jos pagrįstos?

Kaip rodo tyrimo rezultatai, kad daugiau nei pusė – 54 proc. – gyventojų supranta, jog norint veiksmingai ūkininkauti, augalų tręšimas ir purškimas yra būtini.

Dauguma taip pat mano, kad nėra nieko blogo augalus tręšti tiek, kiek leidžia mokslo nustatytos normos ir patvirtinti naudojimo reglamentai – nes tai yra augalų maistas ir vaistai.

Tiesa, nors ir supranta veiksmingumo būtinybę, vartotojai turi ir tam tikrų baimių. Labiausiai vartotojai baiminasi pesticidų, nitratų ir cheminių trąšų likučių gaminiuose, taip pat genetiškai modifikuotų sėklų naudojimo ir nokimą skatinančių priemonių.

„Dauguma šių gyventojų baimių yra be pagrindo. ES taikomi patys griežčiausi visame pasaulyje augalų apsaugos gaminių vertinimo ir tiekimo rinkai reikalavimai, o ES ūkiuose auginama gamyba yra saugi vartotojui“, – sako Z. Varanavičienė.

Ji cituoja naujausius Europos maisto saugos agentūros (EFSA) pesticidų stebėsenos programos duomenis.

Pagal šią programą visose ES šalyse, taip pat Islandijoje ir Norvegijoje, buvo paimta daugiau nei 96 tūkst. ėminių iš įvairių auginamų gaminių ir nustatyta, kad 96,1 proc. gaminių yra saugūs – juose pesticidų likučiai neviršijo nustatytų normų.

Palyginimui, iš trečiųjų šalių importuojamų maisto gaminių tyrimų rezultatai yra žymiai prastesni.

Virš 15 proc. mėginių viršijančių didžiausią leistinąjį kiekį nustatyta gaminiuose iš Laoso, Malaizijos, Ganos, Ugandos, Vietnamo, Pakistano, Tailando ir Kambodžos.

Didžiausias anti-lyderis yra čili pipirai iš Vietnamo (67 %  ėminių užteršti).

„Dar labiau galime didžiuotis Lietuvos ūkiais, kurių užauginta gamyba yra dar saugesnė. Kaip rodo europinis tyrimas, net 98,3 proc. mūsų šalyje išauginamos gamybos yra saugūs, o normas viršijančių pesticidų likučių rasta tik 1,7 proc. ėminių.

Tai rodo, kad Lietuvos ūkininkai augalų apsaugos gaminius naudoja labai atsakingai, paisydami visų reikalavimų“, – sako Z. Varanavičienė.

Ekologiniuose ūkiuose pesticidų likučiai rodo nelegalią veiklą

Įdomu, kad Lietuvos ūkiuose rastų užterštų ėminių dalis yra panaši, kaip ES ekologiniuose ūkiuose, kur tam tikri pesticidai apskritai neturėtų būti naudojami: 1,3 proc. jų ėminių yra užteršti – viršijamos didžiausios leistino pesticidų kiekio normos.

Be to, pesticidų likučių (nebūtinai viršijančių normas) rasta 13,1 proc. ekologinių ūkių produkcijos ėminių, o dalyje jų aptikta pesticidų, kurie ES apskritai yra draudžiami.

„Tai atskleidžia tam tikrą nelegalią veiklą ir šešėlinę rinką, todėl valstybės užkardos tokiems veiksmams yra labai svarbios“, – įsitikinusi Z. Varanavičienė.

Lietuvos augalų apsaugos asociacijos užsakymu reprezentatyvią visuomenės apklausą šių metų gegužės-birželio mėnesiais atliko „KOG Institutas“. Jos metu visoje Lietuvoje internetu apklausti 1002 respondentai, vyresni nei 18 metų.