Ant kosmetikos gaminių etikečių neretai puikuojasi tokie teiginiai, kaip „natūralūs“, „ekologiški“, „tvarūs“, nors daugelis šių dirbinių neturi jokių mokslinių įrodymų, kurie patvirtintų gaminių gamtiškumą. Europos Sąjunga, siekdama pakeisti šią neigiamą tendenciją, taikys griežtesnius kriterijus visoms kosmetikos priemonėms, naudojančioms ES ekologinį ženklą.
Dar prieš kelerius metus atliktas tyrimas parodė, kad trys iš keturių ES parduodamų gaminių pristato save kaip ekologiškus arba ant jų puikuojasi žalia etiketė, kuri teigia gaminį esant natūralų, švarų, gryną, ekologišką, tvarų ir panašiai. Ir, nors įmonės tvirtina saugančios natūralią aplinką, iš tikrųjų taip nėra ir ypač tuomet, kai kalbama apie kosmetikos verslą.
Remiantis naujausiais Europos Komisijos tyrimais, 42 proc. žaliųjų teiginių gali būti klaidingi ar apgaulingi tokiuose sektoriuose kaip kosmetika, tekstilė ir namų apyvokos įranga. Be to, daugiau nei pusė analizuojamų ekologiškų prekių ženklų pateikia nepakankamus duomenis arba nepateikia jokių faktinių įrodymų, patvirtinančių jų teiginį apie ekologiškumą.
Kosmetikos pramonės gigantai sukuria etiketes, pavyzdžiui, nuo A iki E, kad klasifikuotų savo gaminius pagal jų poveikį aplinkai arba pasitelkia rinkodaros metodus, kaip augalų buvimo kosmetikos priemonėse išryškinimą ar teiginius „grynas“ arba „natūralus“, nors neatsižvelgia į pagrindinius aplinkos parametrus, tokius kaip toksiškumas žmonėms.
Virš 160 piliečių organizacijų daugiau kaip 35 šalyse vienijančio Europos aplinkosaugos biuro (angl. The European Environmental Bureau) teigimu, tokios reitingavimo sistemos gali būti labai naudingos žmonėms, jei apimtų visus kosmetikos gaminius ir būtų moksliškai pagrįstos. Priešingu atveju tai tik klaidina pirkėjus.
Nors dauguma vartotojų, priimdami sprendimus dėl pirkimo, atsižvelgia į gaminio gamtiškumą, vis tik 61 proc. vartotojų sunku suprasti, kurie gaminiai yra iš tikrųjų gamtiniai, rodo ES duomenys. Be to, 44 proc. Europos vartotojų teigia nepasitikintys tokio tipo informacija.
„Etiketės ant gaminių vaidina vis svarbesnį vaidmenį pirkėjų elgsenai, o vartotojų, norinčių labiau savo veiksmais prisidėti prie taršos aplinkai mažinimo, tik daugėja. Griežtėjantys aplinkosauginiai reikalavimai tampa nūdiena ir ne tik kosmetikos, bet ir automobilių bei kitiems pramonės sektoriams. Taigi, toks Europos Komisijos sprendimas neabejotinai yra ir būtinas, ir savalaikis“, – sako Aplinkos apsaugos instituto vadovas Alfredas Skinulis.
Kas keičiasi
Mokslininkai, pramonės atstovai ir nevyriausybinės organizacijos neseniai dalyvavo peržiūrint ES ekologinį kosmetikos ženklą, kuris dabar taikomas tik nuplaunamoms kosmetikos priemonėms, tokioms kaip geliai ir šampūnai. Europos aplinkosaugos biuro teigimu, reikėtų griežtesnius aplinkosaugos reikalavimus taikyti visoms kosmetikos priemonėms. Tikimasi, kad Europos Komisija dėl to sprendimą priims ir apie jį paskelbs 2021 metų spalio mėnesį.
Be reikalavimų dėl mikroplastikų naujasis ES ekologinis ženklas nustatys ambicingesnius reikalavimus toksiškumui vandenyje, biologiniam skaidumui ir palmių aliejaus tvaraus tiekimo patikrinimui. Vartotojams taip pat bus prieinama informacija, kuriuose gaminiuose nėra endokrininę sistemą ardančių medžiagų, alergenų ir įjautrinančių chemikalų, įskaitant labai toksiškas perfluoralkilintas ir polifluoralkilintas medžiagas (PFAS), kurios kuris gali išlikti amžinai žmonių kūne ir aplinkoje.
„Dėl persvarstytų kriterijų, kuriuos neseniai patvirtino valstybės narės, ES ekologinis ženklas tampa geru vadovu vartotojams, kurie domisi kosmetikos poveikiu planetai“, – tikina BlanKa Morales, ES ekologinio ženklo koordinatorė, atstovaujanti Europos aplinkosaugos biurui ir Europos vartotojų organizacijai (angl. The European Consumer Organization).
Nauji kriterijai bus naudingi ne tik gamtinių kosmetikos gaminių vartotojams, bet ir tiems, kurie siekdami išvengti pavojingų cheminių medžiagų kosmetikoje, vis dažniau naudojasi programėlėmis.