Penktadienis, 9 gegužės, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Lietuviškai meilės dienai – tikrieji senosios Lietuvos virtuvės skanėstai

www.alkas.lt
2021-05-13 21:04:02
1
Lietuviškai meilės dienai – tikrieji senosios Lietuvos virtuvės skanėstai

Arbatiniai sausainiai | Pexels.com nuotr.

Gegužės 13-oji nuo seno Lietuvoje buvo skirta meilės deivei Mildai, kuri paliko ryškų pėdsaką daugybėje legendų. Ne tik istoriniais pasakojimais, bet ir istoriniais lietuviškais desertais šiandien palepinkite savo antrąją pusę.

Vilniaus universiteto profesorius ir kulinarinio paveldo tyrinėtojas Rimvydas Laužikas kviečia atsigręžti į Lietuvos gastronomijos istoriją bei drauge pasidairyti tarp senovės lietuvių labiausiai pamėgtų saldumynų, o galiausiai vieną iš išskirtinių skanėstų ir patiems pasigaminti.

Pirmieji saldumynai – džiovinti vaisiai

Knygos „Istorinė Lietuvos virtuvė“ autorius R. Laužikas pasakoja, kad nors saldumas yra laikomas vienu iš pamatinių ir lengvai žmogaus atpažįstamų skonių, visgi senovėje jo lietuviams paragauti tekdavo kur kas rečiau negu šiandien. Anot jo, seniausių saldumynų gastronomijos istorijoje beieškant, pirmiausia atsigręžiama į medų, uogas bei vaisius.

„Senovės lietuviai, visai kaip ir mes šiandien, ieškodavo būdų, kaip labiau pasisaldinti savo kasdienybę. Tuo metu tam puikiai pasitarnaudavo vaisių ir uogų džiovinimas, po kurio šie tapdavo daug saldesni.

Mūsų protėviai, ko gero, taip pat buvo smaližiai, ir seniausias to įrodymas – archeologės Rimutės Rimantienės radinys Nidos senovės gyvenvietėje – ten ji atrado prieš 4000–5000 metų kažkieno paslėptas džiovintų miškinių obuoliukų atsargas“, – pasakoja R. Laužikas.

Lietuviškos virtuvės tyrinėtojas kaip ypatingesnių saldumynų pradžią šalyje įvardija viduramžius.

Anot jo, jau XV amžiaus pradžioje apsilankiusieji Lietuvos valdovų Jogailos ir Vytauto puotose galėdavo paragauti saldžių bandelių, vaflių, dabartinį obuolių sūrį primenančių sausųjų uogienių bei kitų gardėsių, tokių kaip sirupe virti vaisių kompotai, saldūs sūriai, meduoliai, saldusis Malvazijos vynas bei lietuviška klasika – šviežias agurkas su medumi.

Įmantrūs šiandienos desertai jau puikavosi ant Lietuvos didikų stalo

Pasakojimais apie Renesanso epochą nukeliantis R. Laužikas teigia, kad šis laikmetis Lietuvos vadovų ir didikų saldųjį stalą praturtino miltiniais kepiniais – tortais ir pyragais su saldžiais įdarais bei įvairiais sausainukais. Anot jo, jau tuomet išgarsėjo daugelis saldžių desertų, kuriuos šiandien vis dar būtų galima palaikyti nebūdingais lietuviškajam stalui.

„XVI–XVII amžiais ant Lietuvos didikų stalų būdavo galima daug dažniau išvysti marcipanus, crème brûlée primenančius pieno ir grietinėlės desertus ar į morengus panašius kiaušinių baltymų kepinius.

Taip pat vertėtų atsigręžti ir į kitus mūsų krašto skanėstus kaip varškės saldumynai – arkasai, pyragai-bobos arba skystieji konfitiūrai, kurie būdavo gaminami vaisius ir uogas užpilant karštu sirupu. Ir nors šie desertai iki šiol nėra tokie garsūs ant šiandieninio saldaus stalo, turbūt ne dažnas iš mūsų susigundytų šiandien išbandyti tokį skanėstą kaip, pavyzdžiui, ajerų šaknų cukatos“, – sako R. Laužikas.

Džiovinti vaisiai | pixabay.com nuotr.

Kaip vėliausiai Lietuvoje paplitusius saldymus pašnekovas išskiria ledus ir šokoladą, kurie diduomenės tarpe išgarsėjo tik XVIII amžiuje.

Tuo metu nuo XIX amžiaus Vilniuje intensyviai pradėtos leisti kulinarinės knygos, kuriose atsirado ir daugiau iki tol neįprastais laikytų receptų, tarp jų – vokiški baumkuchenai ar angliškos popiečio arbatėlės įkvėpti įvairūs desertiniai sausainiai.

Lietuviai vis dažniau šiandien ieško cukraus pakaitalų

Nors, pašnekovo teigimu, XIX amžiuje dvarų cukrinės būdavo dažnai rakinamos, jog šeimynykščiai nepiknaudžiautų cukrumi, šiandien lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė pastebi besikeičiančius lietuvių mitybos įpročius.

Anot jos, lietuviai ne tik drąsiau ragauja įvairius desertus, bet ir dažniau ieško sveikesnių gaminių.

„Jeigu iki cukraus išplitimo Lietuvoje desertai dažniausiai būdavo saldinami medumi, tai šiandien irgi pastebime sugrįžimą prie natūralių saldiklių.

Konditeriniuose gaminiuose saldumui suteikti vis dažniau yra naudojami natūralūs sirupai, datulės ir kiti įvairūs džiovinti vaisiais. Ieškome sveikesnių saldumynų, pavyzdžiui, itin paklausiomis tampa Lietuvoje gaminamos saldžiosios vaisių juostelės, kuriose visiškai nėra pridėtinio cukraus, o saldumą suteikia tik vaisiuose natūraliai esantys cukrai.

Lietuvos gamintojai jau ir užsienio rinkas užkariauja liofilizuotomis arba kitaip tariant šaltyje džiovintomis uogomis“, – pasakoja E. Dapkienė.

Ta proga gastronomijos žinovas R. Laužikas ir E. Dapkienė siūlo išbandyti keletą senovinių lietuviškų desertų receptų ir šventiškai paminėti lietuvių meilės dievaitės Mildos dieną.

Arkasas – desertas, nukeliantis į XVII-XIX amžius

Reikės: 1,5 litro saldaus pieno, 0,5 litro rauginto pieno, 200 g grietinės, 4 kiaušinių, 60 g cukraus, 100 g razinų, 200 g plakamos grietinėlės, šiek tiek cinamono ir rudojo cukraus.

Raugintą pieną išplakite su kiaušiniais ir grietine. Šį mišinį įmaišykite į saldų pieną, įdėkite cukraus, razinų ir vėl viską išmaišykite. Tuomet gautą masę įkaitinkite bei nepamirškite nuolat pamaišyti, kad ši nepridegtų, kol atsiskirs varškė.

Tada supilkite viską į skepetą ar kiaurą indą, kad masė nusuvarvėtų ir atauštų. Prieš patiekiant arkasą, papuoškite jį plakta grietinėle, pabarstykite cinamonu ir ruduoju cukrumi.

Alberto arbatiniai sausainiai, XIX-XX a.

Reikės: 300 g cukraus, 240 g gerai susmulkintų migdolų, 180 g kvietinių miltų, 12 kiaušinių trynių, 14 kiaušinių baltymų, 60 g susmulkintų apelsinų žievelių cukatų, arbatinio šaukštelio cinamono miltelių, pusės arbatinio šaukštelio maltų gvazdikėlių, šiek tiek tarkuotos citrinos žievelės.

Gerai sumaišykite cukrų, migdolus, trynius bei du baltymus ir viską palaikykite dvidešimt minučių. Tada įdėkite likusius 12 baltymų ir gerai išplakite, tuo pat metu į tešlą po truputį įdedant miltus, karamelizuotas apelsinų žieveles ir prieskonius.

Vėliau iš tešlos sudarykite sausainukus, išdėliokite juos į sviestu pateptą ar miltais pabarstytą skardą ir kepkite orkaitėje, kol šie sukietės. Skanaus!

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Seniausia Lietuvos saldainų gamykla mini 100 metų sukaktį
  2. Asvejos regioninis parkas kviečia į knygos sutiktuves
  3. Paprasti lietuviai šiandien valgo kaip LDK bajorai
  4. Saldumynai – kaip vaikams padėti neprarasti saiko?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Pajūrietis says:
    4 metai ago

    Puiku. Tai mūsų, o ne svetima Valentain diena – prekybininkų šventė.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Vaikai | Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Kauno moksleiviai kviečiami vasaroti turiningai

2025 05 09
Žemės sklypai | am.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Siūloma steigti ekologines investicines vietoves

2025 05 09
Sukčiavimas
Lietuvoje

Sukčiai naudojasi naujuoju „Artea“ banko pavadinimu

2025 05 09
„Maisto bankas“
Lietuvoje

Prasideda pavasarinė „Maisto banko“ akcija

2025 05 09
Daugiabučiai
Lietuvoje

Daugiabučių savininkai turės kaupti lėšas namų atnaujinimui

2025 05 09
Gaisras
Gamta ir žmogus

Gaisruose žuvusių ir sužalotų žmonių šiemet mažiau

2025 05 09
Romuva kviečia su pavasariu ir meile susitikti Mildos šventėje Dvarciškėse
Etninė kultūra

Romuva kviečia su pavasariu ir meile susitikti Mildos šventėje Dvarciškėse

2025 05 09
Transmedialus projektas „Šiaurė“ | vdu.lt nuotr.
Kultūra

VDU Studentų konferencijoje „Laisvė kurti“ – Čiurlionio įkvėpti mokslo atradimai

2025 05 09

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Mikabalis apie M. Kundrotas. Ar prigimtinės teisės dar turi prasmės?
  • Kažin apie R. Dilius. Tautinė tapatybė – muziejinė egzotika ar būtina išlikimo sąlyga? (II)
  • Kažin apie R. Dilius. Tautinė tapatybė – muziejinė egzotika ar būtina išlikimo sąlyga? (II)
  • Kažin apie R. Dilius. Tautinė tapatybė – muziejinė egzotika ar būtina išlikimo sąlyga? (II)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kauno moksleiviai kviečiami vasaroti turiningai
  • Siūloma steigti ekologines investicines vietoves
  • Sukčiai naudojasi naujuoju „Artea“ banko pavadinimu
  • Prasideda pavasarinė „Maisto banko“ akcija
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Gėrimai

Saldintų gėrimų apmokestinimas – žingsnis į sveikesnį pasirinkimą

2025 03 21
Lietuviškai meilės dienai – tikrieji senosios Lietuvos virtuvės skanėstai

Mugę primenatys kepiniai, kurie netuština piniginės

2025 03 09
Naują kadenciją pradeda UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ nacionalinis komitetas | unesco.lt nuotr.

Naują kadenciją pradeda UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ nacionalinis komitetas

2024 11 30
Saldumynai | pixabay.com, jp26jp nuotr.

Šventinis laikotarpis vaikams – kas nutinka nejaučiant saiko

2024 11 24
Paroda apie silkės kelią „Nuo Šiaurės jūros iki Kūčių stalo“ Jono Šliūpo muziejuje | lnm.lt nuotr.

Paroda apie silkės kelią „Nuo Šiaurės jūros iki Kūčių stalo“ Jono Šliūpo muziejuje

2024 10 21
Ledai | lidl.lt nuotr.

5 įdomūs faktai apie šokoladinius ledus

2024 08 03
Šokoladas | pixabay.com nuotr.

Jei iškylaujant norisi saldumynų

2024 07 28
Medus | zum.lrv.lt nuotr.

Apie medų – daugiau aiškumo, džemuose – mažiau cukraus

2024 07 11
freepik.com nuotr.

8 būdai, kaip sustiprinti natūralią kūno apsaugą

2024 02 27
Maistas | pixabay.com nuotr.

Nėra tokio oro, kuris pateisintų nesveiką mitybą

2024 02 12

Skaitytojų nuomonės:

  • Mikabalis apie M. Kundrotas. Ar prigimtinės teisės dar turi prasmės?
  • Kažin apie R. Dilius. Tautinė tapatybė – muziejinė egzotika ar būtina išlikimo sąlyga? (II)
  • Kažin apie R. Dilius. Tautinė tapatybė – muziejinė egzotika ar būtina išlikimo sąlyga? (II)
  • Kažin apie R. Dilius. Tautinė tapatybė – muziejinė egzotika ar būtina išlikimo sąlyga? (II)
  • Arba gal: apie „Dzūkų balso“ varžytuvės – meilė, dėmesys ir pagarba savo kraštui ir Lietuvai
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Juozo Lukšos-Daumanto skaitymai (tiesiogiai)

Juozo Lukšos-Daumanto skaitymai (tiesiogiai)

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai