Šeštadienis, 4 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra

Paprasti lietuviai šiandien valgo kaip LDK bajorai

[autorius]

[papildyta]

4
Karštieji patiekalai | adverum.lt nuotr.

Karštieji patiekalai | adverum.lt nuotr.

Karštieji patiekalai | adverum.lt nuotr.
Karštieji patiekalai | adverum.lt nuotr.

Jei šiandien pietums valgėte marinuotą mėsos kepsnį su daržovėmis ir dar užgėrėte taure vyno, pietavote kaip tikri LDK didikai. Istoriniai šaltiniai rodo, kad mūsų dabartinis racionas beveik nesiskiria nuo to, ką pietums rinkdavosi 18-19 a. šalies bajorai ar sau leisti galėdavo tik valdovas. Anot kulinarinio paveldo žinovo dr. Rimvydo Laužiko, mūsų virtuvei didelę įtaką turėjo didikų įpročiai ir kitataučiai, kurie atvežė bei Lietuvoje adaptavo kitų šalių patiekalus.

„LDK didikų sandėliuose netilpdavo mėsa ir daržovės, patiekalai gaminti naudojant atsivežtinius produktus ir daug prieskonių. Lietuvių kulinarinis paveldas, kurį įtvirtino didikai, o vėliau perėmė bajorai ir valstiečiai, yra vietinės, sėslių žemdirbių ir gyvulių augintojų virtuvės samplaika su daugybe svetimtaučių tradicijų. Įvairiais LDK laikotarpiais didelę įtaką lietuvių virtuvei darė kitataučiai: pavyzdžiui, Bona Sforca, Žygimanto Augusto motina, lietuvius supažindino su tortu ir kepiniais tešlos apvalkale, nuo Viduržemio jūros pas mus atkeliavo balandėliai, totoriai atsivežė koldūnus. Pasakymas, kad didžkukuliai ar vėdarai yra tradicinis lietuviškas patiekalas – tik susitarimo reikalas, nes juos į Lietuvą atvežė vokiečiai“, – sako Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentas, kulinarinio paveldo žinovas dr. R.  Laužikas.

Iki šiol gajus mitas, kad Lietuvos didikų puotose ant stalų nuolat buvo įvairių įspūdingų patiekalų iš žvėrienos, bet istoriniais tyrimais to neįrodyta. Žinoma, didiko stalas labai skyrėsi nuo valstietiško, bet tik tam tikrais produktais ir ingredientais: pvz, tik kilmingieji galėdavo gurkšnoti šampaną, bajorai prie pietų stalo gerdavo vyną, o valstiečiai – alų. Mėsą kasdien valgyti taip pat galėjo tik didikai ar pasiturintys miestiečiai. Didelę reikšmę turėjo prieskoniai, kurių atsivežti  iš kitų šalių galėjo tik aukštuomenė, ir kurių gausa bei įvairovė tiesiogiai rodė kilmingojo turtą – tokios brangios buvo įvairios atvežtinės žolelės.

„Daug kam pasirodys keista, bet kasdieniai mūsų pietūs prilygsta LDK bajorų vakarienei. Žinoma, puotų metų būdavo ir prašmatnesnių patiekalų, kurių kasdien gal ir neragaujame, bet mėsos patiekalai, vynas, daržovės, įvairūs prieskoniai – malonindavo tik didikų gomurį. Dabar bet kuris mūsų restoranų klientas užėjęs gali užsisakyti ne tik įprastą kiaulienos ar jautienos kepsnį, bet ir didiko vertos žvėrienos su įvairių žolelių padažu,  – sako UAB „Amber Food“ vyriausias maisto technologas Rimantas Gindvilis. – Tie patys didžkukuliai būdavo gaminami net Radvilų dvare. Tiesa, paprastiems dvariškiams, nes didikai valgydavo išskirtinai tik mėsą.“

Kaip teigia R. Gindvilis, restorane „Katpėdėlė“ gaminami didžkukuliai sudėtimi nenutolę nuo savo pirmtakų: dėl to, kad restoranų tinklas priklauso Lietuvos atsakingų restoranų ir tiekėjų tinklui (LARTA), cepelinai gaminami iš Lietuvoje užaugintos kiaulienos ir bulvių. Varškė, mėtos, vištienos kepenėlės ir kiti produktai, kurie naudojami cepelinų gamybai, taip pat atkeliauja iš lietuvių ūkininkų. „Maistą gaminame kiekvieno restorano virtuvėje  asmeniškai kiekvienam svečiui. Patiekalams ruošti naudojame kokybiškus sezoninius produktus, sakome „ne” pusgaminiams, vežamiems iš gamybinio cecho, nes taip prarandamos vertingos medžiagos ir dalis skoninių savybių. Tad, galima sakyti, mūsų restorano svečių stalas – ne kas prastesnis nei LDK didikų,“ – juokiasi R. Gindvilis.

Pasak kulinarinio paveldo žinovo R. Laužiko, mums įprasti bulviniai patiekalai Lietuvoje atsirado prieš beveik 200 metų, kai miestiečių racione buvo daug bulvių, kurias, dėl įvairovės, išmanios šeimininkės apdorodavo vis kitu būdu. Daug diskusijų dėl lietuviško paveldo statuso keliantys didžkukuliai yra ganėtinai naujas, 19 a. pab. menantis patiekalas, kartu su kitais bulviniais patiekalais atkeliavęs iš Šiaurės Vokietijos, kur bulves auginti buvo privaloma. Į Lietuvą atkeliavę žydai, kuriems priklausė vietinės kaimo smuklės, išpopuliarino bulvinius patiekalus, tarp jų – ir minėtus didžkukulius.

„LDK virtuvė buvo daugiakultūrė, tolerantiška kitų šalių virtuvių įtakai. Didžkukuliai – vienas iš daugelio patiekalų, kuriuos priėmėme ir pritaikėme palaipsniui. Paprotys valgyti bulves ir bulvinius patiekalus atsirado tada, kai lietuviams pradėjo trūkti ropių – jos tuo laikmečiu buvo didžiausios bulvių konkurentės. Nors dabar nežinome kitokių didžkukulių, kaip tik iš bulvių ir mėsos, anksčiau valgyti cepelinai iš miltinio apvalkalo ir grūdų,“ – sako neseniai išleistos knygos „Istorinė Lietuvos virtuvė“ autorius R. Laužikas.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Asvejos regioninis parkas kviečia į knygos sutiktuves
  2. Šventinis stalas ir saldžios dovanos (video)
  3. Baltų kultūros ir religijos mokykloje – naujos temos
  4. Rugpjūčio 29 dieną kino žiūrovus pasieks filmas – kino kelionė „Radviliada“ (video)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. Kažin says:
    8 metai ago

    Iš to parašymo išeitų, kad lietuviai savo patiekalų kaip ir neturėjo, viską perėmė iš kitų. Tai tas pats, kas yra teigiama ir dėl lietuviškų vardų kilmės – viskas yra gauta arba iš lotynų, graikų arba žydų, nors moksle yra pripažįstama, kad lietuvių kalba yra senesnė už kitas indoeuropiečių kalbas. Tad su tokia vardų kilme sutinkant, išeitų, kad pati lietuvių kalba buvo be daiktavardžių – susidedanti vien iš veiksmžodžių ir įvardžių, dar būdvardžių. Tai nesąmonė. Tokia pati nesąmonė padaryta ir su maisto patiekalais – viskas gauta iš kitų.
    Štai kas atsitinka, kai visuomenės moksluose (istorijoje, kalbotyroje ir t.t.) be jokios atodairos naudojama ta pati praeitame amžiuje įsigalėjusi buka pozityvistinė, materialistinė metodologija. Senajame pasaulyje nebuvo užkampių – procesai jame vyko lygiagrečiai, visur daugmaž tuo pačiu laikotarpiu.

    Atsakyti
    • Kęstutis says:
      8 metai ago

      … vieną patiekalą paminėjo ” anksčiau valgyti cepelinai iš miltinio apvalkalo ir grūdų,”…

      Atsakyti
      • Vadis says:
        8 metai ago

        Manau,ne koks skonis būtų…

        Atsakyti
  2. eldekas iš eldeka says:
    8 metai ago

    Mokslas kol kas dar neišaiškino, kodėl Alkas.lt vengia Lietuvos ir lietuvių vardo. Bet nežiūrint to, pariteto reikėtų laikytis vien dėl padorumo.
    Taigi, rašinėlio pavadinimas turėtų atrodyti taip: LR prastuomenė šiandien valgo kaip LDK bajorai

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Romualdas Ozolas 1987 m. kovo 11 d. | Lietuvos centrinis valstybės archyvas, A. Žižiūno nuotr.

Seime vyko Romualdo Ozolo skaitymai

2023 02 02
Fetos sūris, maistas | pixabay.com, PDPhotos nuotr.

Graikiškoji feta: ką pasigaminti?

2023 01 30
Čili troškinys | pixabay.com, RitaE nuotr.

Į Čili troškinį rinkitės spalvingesnį maistą

2023 01 29
Svogūnai | pexels.com nuotr.

Svogūnus galima pjaustyti ir be ašarų

2023 01 29
Duona | pixabay.org nuotr.

Skirtingos duonos skirtingai valgomos

2023 01 29
itshungarian.com nuotr.

Žiemą sušildys žuvienė ant laužo

2023 01 28
Grikių kruopos | pixabay.com, P. Eliaš nuotr.

Kruopos vis labiau įsitvirtina virtuvėje

2023 01 22
Bazilikai, priekoniai | pixabay.com, Monicore nuotr.

Žolelės ant palangės – gražu ir naudinga

2023 01 22
Kepsniai, šnicelis | pixabay.com nuotr.

Kuo skiriasi šniceliai, karbonadai bei muštiniai?

2023 01 21
Naujieji metai | pixabay.com, Larisa-K nuotr.

Kokie valgiai puošia Europiečių šventinį stalą?

2022 12 31
Rodyti daugiau

Naujienos

Šlovė Ukrainai! | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Pakartotiniai smūgiai raketomis – teroristinės Rusijos atsakas į diplomatiją

2023 02 03
Dariaus ir Girėno stadionas | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Dariaus ir Girėno stadionui – UEFA 4 kategorija

2023 02 03
Trimatis Vilniaus žemėlapis | vilnius.lt nuotr.
Lietuvoje

Atnaujintas trimatis sostinės žemėlapis

2023 02 03
Susitikimas Prezidentūroje | R. Dačkaus nuotr.
Lietuvoje

Aptarti paralimpinio sporto iššūkiai

2023 02 03
„Sodra“ | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.
Lietuvoje

„Sodra“: ką svarbu žinoti apie pensijų kaupimą?

2023 02 03
e.bilieto kortelė | klaipėda.lt nuotr.
Lietuvoje

Keltis keltu klaipėdiečiai galės su e.bilietu

2023 02 03
Koncertas | S. Žiūros nuotr.
Lietuvoje

Kultūros veiklai Vilnius paskirstė virš 1 mln.

2023 02 03
Prasidėjo Žemės ūkio paroda „Ką pasėsi…2021“
Lietuvoje

„Ką pasėsi… 2023“ lankytojus stebins naujovėmis

2023 02 03
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • stuoka apie Seime vyko Romualdo Ozolo skaitymai
  • Rimgaudas apie Rusija įgauna pagreitį mūšio lauke
  • Antanas Gedvilas apie D. Razauskas. Žiūrėti tiesai į akis dar įdėmiau (tęsinys)
  • Rimgaudas apie A. Navys, M. Sėjūnas. Imperinis virusas Rusijoje ir Lietuvoje

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Pakartotiniai smūgiai raketomis – teroristinės Rusijos atsakas į diplomatiją
  • Kokiais būdais galima sumažinti krūtinę?
  • Kodėl verta rinktis komplektuojamus virtuvės baldus?
  • Dariaus ir Girėno stadionui – UEFA 4 kategorija
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Seime vyko Romualdo Ozolo skaitymai

by daiva
2023 02 02
10
Romualdas Ozolas 1987 m. kovo 11 d. | Lietuvos centrinis valstybės archyvas, A. Žižiūno nuotr.

Sausio 31 d. Seimo lankytojų centre vyko renginys „Romualdo Ozolo skaitymai“, skirtas Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, Seimo nario (1990–2000), Pirmosios...

Skaityti toliau

Graikiškoji feta: ką pasigaminti?

by Ditė Česėkaitė
2023 01 30
0
Fetos sūris, maistas | pixabay.com, PDPhotos nuotr.

Tarp daugybės Graikijos gėrybių neabejotinai rikiuojasi ir šalies kulinarinis paveldas, o kalbai pasisukus apie maistą, bet kuris graikas visuomet paminės...

Skaityti toliau

Į Čili troškinį rinkitės spalvingesnį maistą

by Ditė Česėkaitė
2023 01 29
0
Čili troškinys | pixabay.com, RitaE nuotr.

Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė sako, kad mityboje labai svarbi spalvų bei skonių įvairovė, todėl ji pataria į valgiaraštį įtraukti...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • stuoka apie Seime vyko Romualdo Ozolo skaitymai
  • Rimgaudas apie Rusija įgauna pagreitį mūšio lauke
  • Antanas Gedvilas apie D. Razauskas. Žiūrėti tiesai į akis dar įdėmiau (tęsinys)
  • Rimgaudas apie A. Navys, M. Sėjūnas. Imperinis virusas Rusijoje ir Lietuvoje
  • Žemyna apie Rusija įgauna pagreitį mūšio lauke

Kitas straipsnis
Tvarkomos etnografinės sodybos Zervynose, Dzūkijos nacionaliniame parke

Tvarkomos etnografinės sodybos Zervynose, Dzūkijos nacionaliniame parke

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai