Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) praneša, kad gavus pirmuosius Vilniaus rajone gaišusių vištų mėginių duomenis patvirtintas paukščių gripas.
Dėl to jau savaitgalį buvo sugriežtinta prekybos gyvais paukščiais vietų patikra, t. y. atliekama prekybos vietų, kuriose prekiaujama gyvais paukščiais, patikra, vykdomi budėjimai pasienio postuose, atliekamas transporto priemonių tikrinimas, ar nėra įvežami paukščiai be tam reikalingų įsigijimo ir veterinarinių dokumentų, tikrinami pranešimai apie galimai vykdomą nelegalią prekybą gyvais paukščiais tam neskirtose vietose.
Įtarimų dėl galimo paukščių gripo kilo, kai VMVT pradėjo gauti pranešimų apie nugaišusius savo reikmėms laikytus paukščius, praėjusį savaitgalį įsigytus Maišiagaloje, Rudaminoje ar Lentvaryje.
Yra gauta 16 pranešimų, kad staiga gaišti pradėjo tiek naujai įsigyti, tiek ir anksčiau laikyti kartu su įsigytais paukščiai. VMVT inspektoriai reaguoja į kiekvieną gautą pranešimą – vyksta į paukščių laikymo vietas ir atrenka gaišusių paukščių mėginius paukščių gripo tyrimams, ūkiams iki laboratorinių rezultatų gavimo taiko laikinus apribojimus, siekiant, kad liga nebūtų išplatinta į kitas paukščių laikymo vietas.
Jau gauti ir pirmieji Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute atliktų tyrimų rezultatai. Ištyrus vištų gaišenų mėginius, paimtus iš 8 ūkių, esančių Vilniaus rajono savivaldybės Rukainių, Riešės, Pagirių, Avižienių, Kalvelių seniūnijų ir Vilniaus miesto savivaldybės Balsių ir Naujininkų bei Širvintų rajono savivaldybės Musninkų seniūnijos ūkių, patvirtintas didelio patogeniškumo H5N8 potipio virusas.
Iš viso savo reikmėms čia buvo laikoma ir nugaišo virš 200 paukščių., Visos paukščių gaišenos bus saugiai sunaikintos ūkių teritorijoje, o laikymo vietos privalės būti dezinfekuojamos, kad būtų sunaikintas pavojingas virusas.
VMVT specialistai ir toliau gauna pranešimų iš paukščių laikytojų apie gaištančias ar sergančias vištas, todėl ragina visus paukščių laikytojus būti atsakingus ir pranešti apie kiekvieną naminių paukščių gaišimo atvejį, siekiant užkirsti tolimesnį ligos plitimą.
Apie susidariusią padėtį VMVT ipranešė Europos Komisijai ir ėmėsi būtinų veiksmų sustabdyti užkrato plitimą.
VMVT direktoriaus įsakymu, nuo š. m. balandžio 24 d. sugriežtinta visų prekybos vietų, kuriose vykdoma prekyba gyvais paukščiais, patikra. Apie savivaldybėse, kuriose nustatytas didelio patogeniškumo paukščių gripas arba įtariama, kad liga galėjo būti išplatinta, taikomas patikros priemones bus pranešta ir tų savivaldybių administracijoms.
Labai svarbu, kad pastebėję neįprastą padidėjusį naminių paukščių gaišimą, netipinę laikomų paukščių elgseną – jiems nustojus lesti, gerti, pasireiškus apatijai, atsiradus barzdelių ar kitokių odos pakitimų, laikytojai apie tai kuo skubiau praneštų VMVT nemokamu telefonu 8 800 40 403 ar artimiausiam VMVT regioniniam padaliniui.
Taip pat primenama, kad paukščius reikėtų pirkti iš patikimų prekiautojų – gyvais paukščiais prekiauti gali tik atitinkamus leidimus turintys asmenys ir paukštininkystės ūkiai. Visi paukščių prekiautojai turi būti įregistravę savo veiklą, turėti paukščių įsigijimą ir kilmę patvirtinančius dokumentus bei užtikrinti tinkamas jų transportavimo ir laikymo sąlygas.
Prekyba galima tik tose miestų, miestelių, kaimų turgavietėse ar kitose vietose, kurios yra suderintos su savivaldybėmis ar seniūnijomis.
Gyvais paukščiais prekiaujantis pardavėjas turi vesti jų apskaitą ir, pirkėjui paprašius, pateikti dokumentus apie paukščių kilmę, sveikatos būklę ir veislę. Perkant nors ir vieną viščiuką, prekiautojas privalo pirkėjui išduoti dokumentą – važtaraštį, kuriame būtų visa reikalinga informacija.
Tokio dokumento svarbu reikalauti dar ir todėl, kad šios informacijos reikia norint ištirti skundą dėl įsigytų netinkamų paukščių. Pavyzdžiui, kaip ir šiuo atveju, kai įsigyti paukščiai vienas po kito ima kristi.
Itin greitai plintantis paukščių gripas yra naminių ir laukinių paukščių liga, dėl jos gali nugaišti visi ūkyje laikomi paukščiai. Todėl Europos Komisijos nurodymu, patvirtinus užsikrėtimo atvejį net ir nedideliame ūkyje, aplink ligos židinį gali būti nustatomos ribojimų zonos (10 km ar net daugiau), kuriose taikomi įvairūs gyvūnų ir produkcijos judėjimo apribojimai.