L. Milčius. Pavasario taku

Gervės skrenda ir skrenda

Visą dieną gervės skrenda ir skrenda
Per pilką arimą aukšto dangaus.
Jame nepaklysta, kelią suranda.
Skrisdamos šaukia:
– Būk sveikas, žmogau!

Būk sveikas, žmogau! Pasveikintas būki,
Šaltą šėlsmą iškentęs žiemos!
Bet ne jį, juk ne jį buvo kęsti sunkiausia,
Taip ilgai prislėgtiems vienumos.

Prislėgtiems vienumos ir minčių neramių –
Kur tauta, ko nutilo tauta?
Buvo ji nuostabi, išdidi ir graži,
Dabar melo bangos užlieta.

Argi tu pamiršai, kurgi laisvės esmė?
Ji ne rūbas ir net ne plakatas.
Laisvė –
skrydžiui, kai šaukia Tėvynė, erdvė,
Širdies žodžiais paliktas raštas.

Laisvei saugot nereikia patrulių sargių,
Nė politinio melo tvirtovių.
Nebebus juk žmogaus be minčių, be lakių,
Kaip be tyro vandens, kaip be oro.

……………………………………………..

Skrenda gervės per pilką arimą dangaus.
Ant sparnų brangią dovaną neša.
Neša laisvę žydėt. Žydėt žemei ir tau,
Nusimest bailios prievartos naštą.

2021-03-25
Raudondvaris

Pakilk, o Laisvės vėjau!

Pakilk, o Laisvės vėjau,
Išskleisk aukštai trispalvę.
Juk baimę nugalėję,
Apginsim tautos garbę.

Apginsim brangų vardą
Tėvų ir bočių neštą.
Apginsim gimtą kalbą,
Apginsim savo raštą.

Apginsim žemę šventą,
Apginsim žemę šviesią,
Vilnių ir jūros krantą,
Jei kas mėgintų gvieštis.  

Pakilk, o Laisvės vėjau,
Nublokšk, kas tavim dengias.
Lietuvis praregėjęs,
Pakils dar į padangę.

Pakils ir skelbs pasauliui –
Jei einate pas mus,
Palikite už vartų
Visus visus purvus.

…………………………………….

Čia Lietuva, čia šventos girios.
Čia Nemunas, žydrynė ežerų.
Čia žmogus tam gyvena, gimė,
Kad amžiams liktų lietuviu.

2021-03-26
Raudondvaris

Pavasario taku

Pavasario taku pro ievą, pro berželį,
Ateis margi žiedai pulkeliais už pulkų.
Ir sužydės laukai, pakrantės, lankos žalios,
Mergaitės puošis galvas pienių vainiku.

Svaigins alyvos baltos ir raudonos,
Vyšnelė kvies – sugrįžki į namus,
Balta drobule dengsis senas sodas,
Tik motinėlės ten jau gal nebus.

O tu pareik, pareik, jeigu gali pareiti,
Paglostyk obelį ir kriaušę pakrašty.
Ji mena juk tave, kai dar buvai mažytis
Ir troškai augti didelis, kaip ji.

Tu netikėki tais, kurie išdrįsta
Nubraukt visus praėjusius metus.
Juk visados baltai žydėjo vyšnios
Ir buvo naktys, jų saldus medus.

Jei ir praeis pavasaris pro šoną,
Svaigių alyvų rankon neįdės,
Uždek jaunytėj buvusią svajonę,
Tegul ji švies, tegul toliau lydės.

Nebuvo metų be pavasarių, gegužių,
Be augančio ir mylinčio žmogaus.
Karuos ir varguose juk Lietuva nežuvo,
Visus ledus pralaužė ir pralauš.

2021-03-30
Raudondvaris

Autorius yra Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras