Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) šešėlinis ministrų kabinetas kreipėsi į Lietuvos krikščionių demokratų partiją (TS-LKD) ir Ingridos Šimonytės vadovaujamą Vyriausybę, ragindamas baigti politinę kovą dėl atstovavimo Lietuvai Europos Vadovų Taryboje (EVT). Raginama neieškoti kelių, kaip atimti prezidento galias ir kviečiama susitelkti į esminius šiuo metu mūsų valstybei klausimus – COVID-19 pandemijos valdymą bei skiepijimo spartinimą mūsų šalyje.
„Mes su nerimu stebime TS-LKD bandymus vienašališkai keisti valstybės atstovavimą EVT, kai pasaulinės pandemijos metu valstybės ateičiai ypač svarbus visų valstybės valdžių susitelkimas“, – sako Ramūnas Karbauskis.
Pasak jo, TS-LKD siekis riboti Lietuvos Respublikos Prezidentui Konstitucijoje suteiktas teises spręsti pagrindinius užsienio politikos klausimus ir varžyti valstybės vadovo teises vykti į Europos Vadovų Tarybą yra nesuderinamas su Lietuvos Respublikos Konstitucija.
„Akivaizdu, kad šis siekis kyla tik iš asmeninių TS-LKD ambicijų ir noro, nušalinus valstybės vadovą nuo svarbiausių užsienio politikos sričių, sutelkti valdžią vienos partijos rankose, taip paminant demokratijos principus ir pragmatiškai siekiant geriau pasirengti artėjantiems Prezidento rinkimams. Toks bandymas sutelkti visą politinę galią vienose rankose, uzurpuojant Prezidento teises, pažeidžia politinį stabilumą, kelia grėsmę demokratijai ir žmonių gerovei“, – teigia LVŽS lyderis.
Teisingumo ministrė Agnė Širinskienė konstatavo, kad konservatorių bandymas nušalinti Prezidentą nuo EVT prisidengiant Konstitucija yra nesėkmingas, visuomenės akims dumti skirtas politinis manevras.
„Konstitucija nenumato, kad Seimas ar Vyriausybė savo priimtais teisės aktais galėtų kokiu nors būdu apriboti ar suvaržyti Respublikos Prezidento konstitucinius įgaliojimus spręsti pagrindinius Lietuvos užsienio politikos klausimus, taigi, ir formuoti užsienio politiką (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnis).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Aktas dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje (Konstitucinis Aktas), kuris yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos sudėtinė dalis, nustato tik Vyriausybės atskaitingumą nacionaliniams parlamentams ir tik tuomet, kai Vyriausybės atstovai dalyvauja ES teisėkūroje.
Tuomet „Seimo Europos reikalų komitetas ir Užsienio reikalų komitetas Seimo statuto nustatyta tvarka Vyriausybei gali pateikti Seimo nuomonę dėl pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus“. Taip Konstituciniame Akte nustatant, kokį teisinį santykį turi sureguliuoti Seimo statutas, nei Užsienio reikalų komitetui, nei Europos reikalų komitetui nesuteikiami įgaliojimai veikti Prezidento, vykstančio į Europos Vadovų Tarybą, atžvilgiu“, – sako ji.
A. Širinskienė taip pat pabrėžia, jog Seimo statuto 27(1) skirsnis apibrėžia taisykles ES reikalų svarstymui, tačiau, sekdamas Konstitucinio akto 3 straipsniu, šias taisykles apibrėžia tik Vyriausybės, o ne Prezidento atžvilgiu. Ir tik Statuto 18013 straipsnio 2 dalyje minimas Prezidentas, kaip galintis pats ar per atstovus pateikti komitetui savo nuomonę 1802 straipsnio 3 dalyje nurodytais klausimais.
Tačiau ir ši norma nesuteikia Seimo komitetams teisės spręsti dėl Prezidento vykimo ar nevykimo į Europos Vadovų Tarybą ar teikti atitinkamas rekomendacijas, susijusias su jo vykimu, kaip kad buvo padaryta 2021 m. kovo 24 d. Užsienio reikalų ir Europos reikalų komitetų bendrame posėdyje, Seimo komitetams akivaizdžiai peržengiant savo konstitucinių įgaliojimų ribas.
„Valdantieji kalba ne tik apie Prezidento nušalinimą nuo EVT, bet ir apie Prezidento rinkimų pokyčius Lietuvoje, svarstant, kad neva tiesioginiai Prezidento rinkimai neatitinka jo įgaliojimų ir taip duodant suprasti, kad Seimas taptų ta vieta, kuri renka valstybės vadovą. Įvykdžius tokius pakeitimus 2024 metais valstybės vadovą dar spėtų išrinkti ši valdančioji dauguma, kas neabejotinai padidintų Gabrieliaus Landsbergio šansus tapti Prezidentu 2024 metais“, – sako R. Karbauskis
Šešėlinio kabineto narių teigimu, valdančiųjų elgesys kuria pavojingą precedentą, kad esminiai politinės sistemos dalykai gali būti kaitaliojami priklausomai nuo to, kokia partija vadovauja Seimo daugumai ir kas jai yra paranku kituose rinkimuose.
Iš to, kad pagal Konstituciją Prezidentas atstovauja valstybei visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir įstatymų (77 str.), aišku, kad Prezidentui priklauso atstovauti valstybei tik sprendžiant pagrindinius užsienio politikos klausimus (84 str.).
EVT yra ES vidaus kausimus sprendžianti institucija. Taigi pagal tai dalyvavimas jos posėdžiuose konstituciškai nėra Prezidento galioje.
Klausimas, kad ne Prezidentas turėtų dalyvauti EVT posėdžiuose, keliamas pagrįstai. Šiuo atveju iš Konstitucijos matome, kad atstovavimas visais klausimais būtų Prezidento galioje tik tuo atveju, jeigu Seimas tai nustatytų įstatymu.
Opozicija teigdama, kad čia yra koks veikimas prieš Prezidentą, paprasčiausiai sakant politikuoja.
Taip. Jei kam dar neaišku, peržvelkite, pagaliau, darbotvarkių klausimus: ne prezidentas turi atstovauti, todėl nereikia lia-lia. Galimai tik išmaniai aštrinamas nesutarimas. O, kaip buvo anksčiau, kodėl, visi puikiai žino. Toks užsispyrimas nerodo stiprumo. Atvirkščiai.