Lietuvos švietimo taryba teikia Vyriausybei siūlymus dėl studijų finansavimo keitimo

Lietuvos švietimo taryba šios dienos posėdyje aptarė pasiūlymus Vyriausybei dėl studijų finansavimo. Siūlymai suformuluoti įvertinus užsienio šalių gerąsias studijų finansavimo praktikas, Lietuvos studijų finansavimo pokyčius per pastaruosius kelis dešimtmečius ir dabartinius aukštojo mokslo iššūkius dėl studijų prieinamumo bei kokybės, universitetų ir kolegijų poveikio valstybės gerovei.

Tarybos pirmininkė prof. dr. Saulė Mačiukaitė-Žvinienė pabrėžė, kad lėšos, skirtos vienam studentui, turi nuosekliai didėti, o jau trečios Vyriausybės iš eilės tikslas pakeisti studijų finansavimą galiausiai turi tapti realybe. Lietuvoje vis dar ieškoma, kaip įtraukti suinteresuotas šalis ir bendrai visuomenę į sprendimų priėmimą. Studijų finansavimo klausimas yra viena iš tų sričių, kur būtina visų šalių strateginė partnerystė. Taryba, į kurią savo narius deleguoja daugiau kaip 22 nacionalinės švietimo, savivaldos ir darbdavių bendruomenės, priėmė sprendimą siūlyti Vyriausybei gaires, kaip būtų galima tobulinti studijų finansavimo sistemą.

Taryba siūlo įtvirtinti tris studijų finansavimo kategorijas, t. y. tobulinti dabar veikiantį bazinį studijų finansavimą ir įdiegti naujus – studentų paramos finansavimą ir papildomą studijų finansavimą. Įvertinus COVID-19 pandemijos poveikį studijų procesui ir galimus ateities iššūkius dėl mišraus mokymo būdo, į bazinį finansavimą siūloma įtraukti studijų infrastruktūrą, įdiegti aiškias tvarkas dėl aukštųjų mokyklų ūkio bei administravimo lėšų, o finansavimui, susijusiam su studentų paramos administravimu, siūloma kurti valstybinę stipendijų programą. Taip pat siūloma numatyti nacionaliniu mastu bakalauro ir magistrantūros stipendijas (šiuo metu yra doktorantūros studijose), o skatinamąsias stipendijas galėtų teikti pačios aukštosios mokyklos iš savo nuosavų lėšų. Siūloma svarstyti, kad Vyriausybės patvirtintų prioritetinių profesijų studijų programose studijuojantiems studentams būtų skiriamos studijų paskolos lengvatinėmis sąlygomis.

Tarybos nuomone, šiuo metu teisinis reguliavimas tik iš dalies sprendžia studijų kokybės ir finansavimo tarpusavio papildomumą, todėl siūlo įstatyme įtvirtinti leistiną studentų nubyrėjimo procentą aukštosioms mokykloms neprarandant skirto finansavimo bei suvienodinti stojimo reikalavimus stojantiesiems į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas vietas.

Siūlymus Seimui ir Vyriausybei dėl aukštojo mokslo prieinamumo didinimo Taryba numato pateikti gegužės mėnesį.