Kauno miesto savivaldybė baigia įgyvendinti 2016–2022 m. miesto strateginį planą. Per šį laikotarpį miestas ženkliai pasikeitė. Siekiant užtikrinti darnią ir subalansuotą tolesnę Kauno plėtrą bei sustiprinti miesto konkurencingumą Lietuvoje ir Europoje, pradedamas rengti naujas planas ateinančiam dešimtmečiui.
Savivaldybė drauge su konkursą laimėjusiais strateginiais konsultantais UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ bei UAB „Civitta“ pradėjo rengti Kauno miesto savivaldybės strateginį plėtros planą 2022–2030 metams.
„Strateginis plėtros planas – mūsų miesto ateities gairės, aprėpiančios strateginius miesto plėtros tikslus, uždavinius ir priemones. Tai svarbiausias miesto dokumentas, kuriame atsižvelgiama ne tik į esamą situaciją bei nuveiktus darbus, tačiau ypatingas dėmesys skiriamas gyventojų ateities lūkesčiams. Kauniečiai turi teisę spręsti dėl mūsų visų miesto ateities“, – sako Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas.
Didelę reikšmę rengiamam planui turės gyventojų nuomonės tyrimas. Jame gyventojai galės aktyviai dalintis įžvalgomis apie dabartinę situaciją, tolesnes perspektyvas ir miesto plėtros prioritetus. Be to, visi kauniečiai bus kviečiami aktyviai dalyvauti viešose diskusijose.
„Vienas svarbiausių plano rengėjų uždavinių – kuo aktyvesnis visų suinteresuotų šalių dalyvavimas ir bendradarbiavimas. Tik taip pasieksime bendrą sutarimą tarp susijusių bendruomenių ir skirtingų žmonių grupių dėl vieningos Kauno miesto vizijos“, – teigia planą rengiančių ekspertų grupės marketingo ekspertas ir bendrovės „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ partneris Darius Dulskis.
Strateginis plėtros planas bus rengiamas trimis dideliais etapais. Pirmasis – jau startavo. Tai parengiamieji darbai, apimantys esamos situacijos ir išteklių analizę, gyventojų poreikių tyrimą.
Pirmojo etapo metu ekspertai atlieka praėjusio laikotarpio, 2016–2022 metų, strateginio plano įgyvendinimo analizę, įvertindami svarbiausius miesto pasiekimus ir ryškiausias problemas. Pirmajame etape taip pat vykdoma Kauno miesto aplinkos ir išteklių analizė, o po jos bus atlikta silpnybių, stiprybių, grėsmių ir galimybių (SSGG) analizė.
Antruoju etapu bus rengiamas strateginis dokumentas – miesto vizijos formulavimas. Dokumentas bus rengiamas atskirose darbo grupėse pagal miesto veiklos sritis ir miestiečiams teikiamas paslaugas – švietimo, sveikatos apsaugos, ekonomikos, kultūros ir kitas.
Paskutiniame etape numatyta tvirtinti ir viešinti parengtą galutinį strategijos 2030 metams dokumentą.
Darykite, – bet tik už savo pinigus ir neužgožiant aplinkinių regionų. Beje, kaip paprastai, taip ir šį kartą, kalbant apie Kauno statybas, apie lėšas informacijoje neužsimenama. Matyt, vėl tikimasi tvarkytis iš valstybės kišenės – kitų miestų uždirbtais pinigais. Antai, regis, Vilnius per tą 30-metį tapo labiausiai apleista sostine Europoje, per tą laikotarpį už valstybės pinigus miestas galima sakyti nebuvo tvarkytas, viskas kas padaryta Vilniuje yra atlikta privataus kapitalo lėšomis.