Tarptautinis „Kino pavasaris“ gali keisti pavidalą, tačiau esmė nesikeičia – kiekvieną pavasarį šventė suburia kino kūrėjų ir žiūrovų bendruomenę, kad dar kartą įrodytų, jog kinas gyvas, jis kinta ir keičia žmonių gyvenimus. Kovo 18-ąją, prasidėjusi kino šventė šiais metais užduoda kiekvienam ypač svarbų klausimą ⎯ „Veikti ar / ir būti?“.

„Kino pavasarį“ atidarymo vakarą Vilnius pasitiko ryškiai oranžine spalva šviečiančiais miesto užrašais, tiltais ir fontanais. „Kino pavasario“ atidarymo iškilmės internetu transliuotos iš viešbučio „Hotel PACAI“. Joms pasibaigus parodytas atidarymo filmas „Blogio nėra“ (There is no Evil, rež. Mohamedas Rasulofas (Mohammad Rasoulof)), itin paveikiai atspindintis renginio temą „Veikti ar / ir būti?“.

Berlyno kino festivalio „Auksiniu lokiu“ apdovanotas filmas išryškina moralinės stiprybės ir mirties bausmės temas.

„Kino pavasario“ programa ir šiemet išlaiko plačią filmų geografiją, temų ir kino kalbos įvairovę. „Klausdami „Veikti ar / ir būti?“, kviečiame žiūrovus leistis į pokalbius apie asmeninio ir bendruomenės elgesio motyvus, apie laisvę ir atsakomybę, ieškoti ryšių tarp praeities ir dabarties“, ⎯ sako kino programos meno vadovė Mantė Valiūnaitė. Kartu su rengėjų komanda ji tikisi, kad į suvienodėjusias dienas šiais metais rodomi filmai atneš naujų minčių ir jausmų.

„Pasaulyje, kuriame darosi sunkiai įmanoma planuoti, kas nors turi būti stabilu. Jau 26 kartą kino kūrėjus ir žiūrovus kviečiame į tarptautinį festivalį „Kino pavasaris“. Ir jei pavasaris neatšaukiamai prasideda kovo 1 dieną, mūsų festivalis kino meniu žiūrovams visada pateikia maždaug trečiąją pavasario savaitę. Ir pavasaris be kino tampa neįsivaizduojamas“, ⎯ prisipažįsta šventės sumanytoja, įkūrėja ir direktorė Vida Ramaškienė.

„Kino pavasaris“ atidarymo iškilmėse viešbučio „Pacai“ kieme Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius ypač pabrėžė kūrybišką kino šventės komandos požiūrį: „Praėjusiais metais, kai Europoje nevyko nė vienas kino festivalis, Vilnius jį surengė. Šiemet pandemija dar neatsitraukė, tačiau „Kino pavasaris“ vėl ieškojo ir rado naujų formų – pakvietė kiną į miesto viešbučių kambarius, šitaip dar kartą parodydamas, kas gali įvykti, kai susitelkia festivalis, miestas ir viešbučiai. Esu tikras, kad „Kino pavasaris“ įsitvirtina Europos kino festivalių olimpe kaip vienas kūrybiškiausių. Ir tai suteikia stiprų impulsą ateinantiems dešimtmečiams“.

Šių metų kino šventei rengėjai buvo parengę net penkis scenarijus. „Nuspėti, kokiomis aplinkybėmis teks rengti festivalį, niekaip negalėjome, taigi komanda ieškojo būdų, kaip atrasti tinkamiausią formą, kuri sujungtų ir elektronines patirtis interneto tinkle, ir realias, jausmines patirtis. Rodos, esame užprogramuoti veikti“, ⎯ šventės atidarymo dienos sulaukusi džiaugiasi „Kino pavasario“ vykdomoji direktorė Agnesta Filatovė.

Praėjusiais metais pradėję rengti įprastą kino renginį su žiūrovais kino salėse ir ilgai lauktais susitikimais su kino kūrėjais, šventės rengėjai turėjo greitai persiorientuoti – užklupusi pandemija ir prasidėjęs karantinas kino filmus perkėlė vien į elektroninę erdvę. Ir šiemet tokio scenarijaus buvo galima tikėtis, tačiau šventės rengėjai nenorėjo praleisti galimybės patirti tikro, gyvo kino šventę.

„Festivalio formos keičiasi, bet pats festivalis – ne“, ⎯ teigia „Kino pavasario“ generalinis direktorius Algirdas Ramaška ir žada, kad įprastus kino šventės elementus bus galima pajusti „Atostogose su „Kino pavasariu“. Net šeši Vilniaus viešbučiai ir vienas Kaune kino gerbėjus kviečia į savo kambarius ir siūlo juose praleisti nekasdienių įspūdžių kupiną kelionę su geriausiais pasaulio filmais. Viešbučiai žiūrovams ruošia ypatingus pasiūlymus, o „Kino pavasaris“ pasirūpins, kad šventinė nuojauta juose žiūrovus lydėtų per visą renginį.

„Tokios patirtys yra tarsi būdas įsitikinti, kad festivalio renginiai iš tiesų vyksta, kad gyvename ne interneto erdvėje, ne matricoje, o realiame pasaulyje. Į vieną sujungti mūsų tikri ir virtualūs sumanymai kuria kitokį, bet festivalį, ⎯ sako Agnesta Filatovė ir priduria, kad žiūrovų palaikymas „Kino pavasario“ komandai yra svarbus ir būtinas lyg oras. Tik jis gali atpirkti tai, kas į festivalį sudėta. ⎯ Mes irgi žmonės, kaip ir visi išgyvename karantino nepatogumus, savo asmenines patirtis ir psichologines būsenas.“

Pastarųjų mėnesių iššūkius įveikusi „Kino pavasario“ komanda žada įspūdingą ir įsimintiną 26-ąją kino šventę. „Ji bus geriausia, kokia tik gali būti šiuo sudėtingu metu. Tikimės, kad žiūrovai tai įvertins, žiūrėdami mūsų filmus“, ⎯ tikisi „Kino pavasario“ sumanytoja Vida Ramaškienė. Jos mintį tęsia Algirdas Ramaška: „Svajojame apie atidarytas kino sales, joms saugome dalį programos filmų, kurių negalime parodyti virtualiai per festivalį. Esame labai pasiilgę kino jausmo.“

Kol galimybės žiūrėti filmus dideliuose ekranuose kino teatruose nėra, kino šventę jos rengėjai kviečia susikurti namuose. Argi ne viliojanti galimybė į nuosavas kino sales pasikviesti geriausius pasaulio režisierius ir aktorius, sėkmingiausius, didžiausių festivalių apdovanojimus pelniusius filmus ir įsileisti neįprastą, kitokį ir todėl labai įdomų pasaulį? Tokį, koks atsiveria stilizuotame, neono šviesose skendinčiame režisieriaus Burhano Kurbanio (Burhan Qurbani) filme apie Berlyno kriminalinio pasaulio dramas „Berlynas. Aleksandro aikštė“ arba rumunų kino kūrėjo Radu Džudo (Radu Jude) tragikomedijoje apie sumišusius moralės principus „Nesėkmė dulkinantis arba šelmiškas porno“, arba pagal tikrus įvykius Emanuelio Kurkolo (Emmanuel Courcol) sukurtoje prancūzų komedijoje „Triumfas“.

Kovo 18⎯balandžio 5 dienomis vyksianti kino šventė kvies žiūrėti filmus KINO PAVASARIO virtualiajame kino teatre, naujos kartos televizijos TELIA TV filmų nuomoje ir internetinėje namų kino platformoje „ŽMONĖS Cinema“.