Mokslas pristato naujoviškus ir neturinčius sau lygių gaminius

Šiandieninis verslas tampa vis labiau neatsiejamas nuo mokslo, o šių dviejų sričių bendradarbiavimas ypatingai pasireiškė COVID-19 akivaizdoje, kuomet verslas ir mokslas susivienijo ieškodami bendro sprendimo kovai su pandemija ir jos padariniais. Pastebima tendencija, kad ne tik verslas vis labiau gręžiasi į mokslą, kaip naujoviškų sprendimų šaltinį, bet ir patys mokslininkai imasi lyderystės: buria komandas ir įgyvendina savo sumanymus kurdami atžalines įmones. Skatinant mokslo ir studijų institucijų atžalinių įmonių kūrimą ir MTEP grįstų naujovių kūrimą, iš viso 2017–2020 m. buvo skirta beveik 9 mln. Eur.

Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) vadovo Ginto Kimčio teigimu, labai svarbu skatinti mokslininkų projektų pardavimą, naujų gaminių plėtojimą ir ypatingai naujų partnerysčių mezgimą su verslu, sudaryti kuo palankesnes sąlygas įmonėms ir universitetams įgyvendinti bendrus projektus, ieškoti sprendimų ir siekti bendrų rezultatų: „Ši sritis turi itin dideles galimybes, nes verslui yra suteikiama prieiga prie mokslinių laboratorijų, o mokslas, vykdydamas projektus plėtoja savo gebėjimus ir didina universitetų mokslo galimybes. Tik turėdami naujausias mokslines žinias galėsime užtikrinti, kad mūsų atliekami moksliniai tyrimai yra pažangūs ir gali turėti įtakos įvairių sričių vystymuisi ir pažangai“.

MITA administruojama priemonė „MTEP rezultatų komercinimo ir tarptautiškumo skatinimas“ suteikė pagalbą mokslininkams parduoti mokslinių tyrimų rezultatus – sukauptas žinias pritaikyti praktikoje ir paversti gaminiais, kuriuos galima parduoti. Mokslininkai sėkmingai kuria atžalines įmones ir rinkai pasiūlo naujoviškus gaminius, siūlančius problemų sprendimus ne tik medicinoje ar gamyboje, bet ir gerinančius kasdienio gyvenimo, darbo kokybę. Didelį susidomėjimą priemone bei mokslo ir verslo bendradarbiavimu rodo ir didėjantis paraiškų skaičius – lyginant 2019 ir 2020 metus, pastaraisiais paraiškų skaičius augo bene 10 kartų, o sukurti projektai ir prototipai stebina savo rezultatais ir mokslininkų užmojais.

Kuria naujovišką naftos teršalų biologinio valymo technologiją

Klaipėdos universiteto įkurta įmonė MB „Inobiostar“ kuria naujovišką technologiją, kuri yra skirta išsiliejusios žalios naftos, naftos gaminių, alternatyvių degalų iš atsinaujinančios biomasės ir atliekų skaidymui jūrinėje aplinkoje naudojant iš Baltijos jūros pakrantės (smėlio ir vandens) išskirtas mikroorganizmų kultūras.

Mokslininkų siūlomas in-situ naftos valymo būdas yra tvarus ir ekonomiškas. Dėl savo biologinės kilmės, palyginti su cheminėmis aktyviosiomis paviršiaus medžiagomis naudojamomis naftos valyme, mikroorganizmų kultūrų panaudojimas turi geresnį biologinį suderinamumą ir skaidomumą, nėra toksiškas aplinkai. Pagrindinė technologijos taikymo sritis – vandens transporto sektorius, siekiant užkirsti kelią vandens taršai Baltijos jūros regione, uostų akvatorijose ir pakrantėse.

Dirbtinio proto ir giliojo mokymosi technologijomis grįstas virtualus mokytojas

Šiandien jau tapo įprasta kasdienę veiklą perkelti į skaitmeninę erdvę, mokymasis – ne išimtis. Vis dėlto tobulinti profesionalius įgūdžius vis dar sudėtinga. Vytauto Didžiojo universiteto įkurta įmonė UAB „Intelektika“, komercindama universitete jau sukurtą automatinės muzikos transkripcijos (AMT) technologiją, kuria dirbtinio proto technologijomis grįstą mobilią aplikaciją, skirtą išmanaus telefono ir/arba planšetinio kompiuterio pagalba mokytis groti pučiamaisiais muzikos instrumentais. Ateityje mokslininkai žada ir toliau kurti mokymo būdus nuotoliniam mokymui mobilios aplikacijos pagalba bei plėsti mokymo imtį kitais instrumentais.

Išmaniosios apykaklės, apsaugančios vaikus nuo skendimo

Nuo skendimo dažniausiai gelbėja gelbėjimosi liemenės, tačiau dažniausia vaikų skendimo problema – būnant prie vandens telkinių be priežiūros, jie gelbėjimosi liemenių nedėvi. UAB ,,Civecosas“ pristatomas gaminys – lengva apykaklė „Buddy“, sverianti vos 110 gramų, skirta uždėti ant kaklo ir nešioti visą laiką, kai yra pavojus nuskęsti, pavyzdžiui vaikams žaidžiant kieme, kuriame yra baseinas ar prie atvirų vandens telkinių, kai suaugusieji neatlieka nuolatinės priežiūros.

Gaminys svarbus ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, kadangi jis tiesioginių varžovų neturi – priemonių, kurios galėtų apsaugoti vaikus nuo skendimo rinkoje nėra, o projekto įgyvendinimo metu bus kuriama elektronikos sistema bei programinė įranga, kuri valdys apykaklę, gebės nustatyti vaiko buvimo vietą bei siųsti nelaimės signalą į išmanųjį telefoną.

2017–2020 m. laikotarpiu iš viso buvo paskelbti 5 kvietimai teikti paraiškas finansuoti atžalinių įmonių veiklos projektus pagal MITA administruojamą priemonę „MTEP rezultatų komercinimo ir tarptautiškumo skatinimas“ ir pasirašytos 62 bendradarbiavimo sutartys, atveriančios galimybes mokslui žinias ir būdus panaudoti visuomenės labui.