V. Sinica. Lenkų autonomija lietuvių rankomis?

Teisingumo ministerija pristatė naują Tautinių mažumų įstatymo projektą. Projekte įtraukta daug senų Lietuvos lenkų rinkimų akcijos reikalavimų. Žinomiausi iš jų – dėl viešųjų užrašų ir asmenvardžių pasuose nevalstybine kalba. Tačiau žadama ir užtikrinti viešąsias paslaugas tautinių bendrijų kalbomis. Tai reiškia, kad valstybės tarnautojai privalėtų mokėti mažumos (dažniausiai lenkų) kalbą, o ši taptų faktiškai valstybine kalba tuose rajonuose. Pagal projektą jų būtų penki – Vilniaus, Trakų, Šalčininkų, Švenčionių ir Visagino.

Įdomiausia, kad LLRA valstybę dezintegruojantiems ir leftistinę tapatybių politiką kalbos srityje įgyvendinantiems projektams net bereikalinga – projektus teikia tariamai dešiniosios valdančiosios partijos.

Projektas net keliose vietose prieštarauja Konstitucijai ir teisėtais būdais priimtas būti negali. Bet tai nereiškia, kad nebus bandoma.

***

Skelbiame Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos nuo visuomenės iki šiol slepiamą Tautinių mažumų įstatymo projektą. Alkas.lt redakcija dėkoja Seimo nariui atsiuntusiam šį dokumentą bet prašiusiam jo pavardės neskelbti…

Projektas

LIETUVOS RESPUBLIKOS TAUTINIŲ MAŽUMŲ ĮSTATYMAS

2020 m.                              d. Nr.

Vilnius

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas nustato tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teises ir pareigas bei valstybės įsipareigojimus sudaryti sąlygas išlaikyti ir puoselėti tautinių mažumų papročius, kultūrinį ir kalbinį identitetą. 

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Tautinė mažuma – grupė Lietuvos Respublikos piliečių, turinti šiuos požymius:
   • gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje;
   • turi ilgalaikius, tvirtus ir nuolatinius ryšius su Lietuvos Respublika;
   • gyventojų skaičiumi yra mažesnė nei likusi Lietuvos Respublikos gyventojų dalis;
   • yra vienijama siekio išsaugoti savo tautinę tapatybę.

2. Tautinei mažumai priklausantis asmuo – Lietuvos Respublikos teritorijoje gyvenantis Lietuvos Respublikos pilietis, kuriam būdinga kitokia nei tautinei daugumai tautinė tapatybė ir kuris siekia ją išsaugoti.

3. Tautinė tapatybė yra asmens laisvai pasirenkamas tapatinimasis su kuria nors tautybe, grindžiamas jai būdingų savybių – kultūros, kalbos, papročių – visuma arba bent viena iš šių savybių.

4. Tautinė bendrija – siekio išsaugoti tautinę tapatybę vienijama organizuota tautinei mažumai priklausančių asmenų grupė, atstovaujanti tautinei mažumai priklausančių asmenų interesams, susijusiems su tautinių mažumų integracija į Lietuvos visuomenę, kultūros, tapatybės išsaugojimu ir (ar) tarpkultūriniu dialogu.

5. Tautinės mažumos kalba – kita nei valstybinė kalba, vartojama tautinei mažumai priklausančių asmenų kaip gimtoji.

3 straipsnis. Tautinėms mažumoms priklausančių asmenų pagrindiniai teisių ir laisvių apsaugos principai

Siekiant užtikrinti tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teises ir laisves, vadovaujamasi šiais principais:

1) žmogaus teisių ir laisvių apsaugos – Lietuvos Respublikos tautinių mažumų atstovams suteikiamos teisės ir laisvės, kurias nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys bei įstatymai;

2) teisių nedalumo – tautinių mažumų atstovams suteikiamos kultūrinės, pilietinės, politinės, socialinės ir ekonominės teisės yra vienodai gerbiamos, svarbios ir glaudžiai susijusios;

3) kultūrinės įvairovės skatinimo – užtikrinama pagarba tautinių mažumų kultūriniam ir kalbiniam savitumui, skatinant supratimo ir bendradarbiavimo atmosferą tarp kultūrų bei sudarant galimybes kiekvienam tautinei mažumai priklausančiam asmeniui išsaugoti ir plėtoti savo tautinę tapatybę;

4) derinimo ir bendradarbiavimo – priimant ar keičiant teisės aktus ar priimant sprendimus, susijusius su tautinių mažumų teisėmis, yra konsultuojamasi su tautinių mažumų atstovais.

4 straipsnis. Specialios laikinosios priemonės

Siekiant užtikrinti tautinėms mažumoms priklausančių asmenų lygybę ir užkirsti kelią jų lygių galimybių pažeidimams, leidžiama nustatyti specialias laikinąsias priemones, kaip jos suprantamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymu.

ANTRASIS SKIRSNIS

TEISĖ PRIKLAUSYTI TAUTINEI MAŽUMAI 

5 straipsnis. Teisė pasirinkti priklausyti tautinei mažumai

1. Kiekvienas asmuo gali laisvai pasirinkti, ar jis priklauso tautinei mažumai ir ar su juo turi būti elgiamasi kaip su tautinei mažumai priklausančiu asmeniu, ir dėl tokio savo pasirinkimo arba dėl naudojimosi su tokiu pasirinkimu susijusiomis teisėmis jis neturi atsidurti blogesnėje padėtyje.
2. Draudžiama versti įrodinėti savo priklausomybę tautinei mažumai arba versti viešai atskleisti savo tautinę tapatybę.
3. Asmuo gali prašyti panaikinti ar pakeisti valstybės registruose ir kitose informacinėse sistemose nurodytą savo tautybę arba jos nenurodyti, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytus objektyvius tautybės pasirinkimo ir keitimo kriterijus ar (ir) sąlygas.

TREČIASIS SKIRSNIS

TAUTINIŲ MAŽUMŲ KALBŲ VARTOJIMAS

 

6 straipsnis. Teisė vartoti tautinės mažumos kalbą

1. Kiekvienas tautinei mažumai priklausantis asmuo turi teisę laisvai ir nevaržomai, privačiai ir viešai, žodžiu ir raštu vartoti savo kalbą.
2. Šia teise naudojamasi nepažeidžiant įstatymų nuostatų, reglamentuojančių valstybinės kalbos vartojimą.

7 straipsnis. Teisė bendrauti tautinės mažumos kalba su viešojo administravimo subjektais

1. Savivaldybėje, kurioje tautinė mažuma, remiantis paskutinio visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, sudaro ne mažiau nei XX procentų nuo bendrojo savivaldybės gyventojų skaičiaus, asmuo turi teisękreiptis žodžiu arba raštu (teikdamas prašymus) tos tautinės mažumos kalba į šios savivaldybės teritorijoje esančius savivaldos viešojo administravimo subjektus ir (ar) jų padalinius.
2. Kreipimosi tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
3. Šia teise naudojamasi nepažeidžiant įstatymų nuostatų, reglamentuojančių valstybinės kalbos vartojimą.

8 straipsnis. Teisė rašyti gyvenamųjų vietovių, gatvių ir topografinių ženklų pavadinimus tautinės mažumos kalba

1. Savivaldybėje, kurioje gyvenanti tautinė mažuma, remiantis paskutinio visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, sudaro ne mažiau nei XX procentus nuo bendrojo savivaldybės gyventojų skaičiaus, esantys tradiciniai gyvenamųjų vietovių, gatvių pavadinimai, topografiniai ženklai greta valstybinės kalbos atitinkamos savivaldybės atstovaujamosios institucijos sprendimu gali būti užrašomi ir tos tautinės mažumos kalba. Tradicinių vietovardžių sąrašą sudaro Vyriausybės įgaliota institucija.
2. Pavadinimų tautinės mažumos kalba suteikimo ir užrašymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
3. Šia teise naudojamasi nepažeidžiant įstatymų nuostatų, reglamentuojančių valstybinės kalbos vartojimą.

9 straipsnis. Teisė savo pavardę ir vardą (vardus) vartoti tautinės mažumos kalba

1. Tautinei mažumai priklausantis asmuo turi teisę asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose, civilinės būklės aktuose vardą ir pavardę užrašyti tautinės mažumos kalba lotyniškos abėcėlės rašmenimis.
2. Tautinių mažumų vardų ir pavardžių įrašus asmens tapatybės dokumentuose reglamentuoja atitinkami Lietuvos Respublikos įstatymai.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

ŠVIETIMAS 

10 straipsnis. Teisė į švietimą tautinės mažumos kalba

Tautinei mažumai priklausantis asmuo turi teisę mokytis šios tautinės mažumos kalba arba tautinės mažumos kalbos bendrojo ugdymo ar (ir) neformaliojo švietimo mokyklose pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytą tvarką. 

11 straipsnis. Teisė steigti nevalstybinius švietimo teikėjus

Tautinėms mažumoms priklausantys asmenys įstatymų nustatyta tvarka turi teisę steigti nevalstybines mokyklas ir kitus švietimo teikėjus, vykdančius mokymą ir (ar) švietimą tautinės mažumos kalba.

12 straipsnis. Valstybės įsipareigojimai tautinių mažumų švietimo srityje

1. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija įsteigia Tautinių mažumų švietimo tarybą, sudarytą iš tautinių mažumų mokyklų vadovų ir pedagogų, ministerijų atstovų, mokslininkų, tautinių bendrijų ir nevyriausybinių organizacijų, veikiančių tautinių mažumų srityje.
2. Valstybės ir savivaldybės institucijos, įgyvendindamos ugdymo turinio ir plano atnaujinimą, švietimo tinklo pertvarką, optimizavimą, bendrojo ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų uždarymą, restruktūrizavimą, tais atvejais, kai tai yra susiję su tautinių mažumų atstovų ugdymu, šiuos sprendimus priima konsultuodamosi su Tautinių mažumų švietimo taryba prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.
3. Valstybės institucijos užtikrina pedagogų ir vadovėlių tautinių mažumų kalba, būtinų tautinių mažumų mokyklų programoms įgyvendinti, rengimą.
4. Valstybės ir savivaldybės institucijos gali taikyti specialias laikinąsias priemones, siekdamos užtikrinti tautinėms mažumoms teisę į švietimą tautinės mažumos kalba ar suvienodinti tautinių mažumų kalba ugdomų mokinių galimybes su lietuvių kalba ugdomais mokiniais.
5. Valstybė užtikrina sąlygas tautinių mažumų vaikams mokytis valstybinės ir tautinių mažumų kalbos kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Stiprinant valstybinės kalbos mokymą negali būti bloginamos gimtosios kalbos mokymosi sąlygos.
6. Valstybė ir savivaldybės, iš biudžeto lėšų finansuodamos švietimo projektus, teikia prioritetą arba suformuoja atskirą finansavimo priemonę tautinių mažumų integracijai į Lietuvos visuomenę, kultūrai, tradicijoms, kalbai ar tarpkultūriniam dialogui puoselėti.
   

PENKTASIS SKIRSNIS

KULTŪRA IR INFORMACIJOS SKLAIDA

13 straipsnis. Teisė puoselėti kultūrą, tradicijas ir kalbą

1. Tautinei mažumai priklausantis asmuo ir tautinės bendrijos turi teisę puoselėti savo kultūrą, tradicijas ir kalbą. 
2.  Valstybė ir savivaldybės, iš biudžeto lėšų finansuodamos kultūros projektus, teikia prioritetą arba atskirus finansavimo projektus tautinių mažumų integracijai į Lietuvos visuomenę, kultūrai, tradicijoms, kalbai ar tarpkultūriniam dialogui puoselėti.
3. Tautinėms mažumoms ir Lietuvos Respublikai reikšmingos kilnojamos ir nekilnojamos kultūros vertybės bei tautinių mažumų nematerialus kultūros paveldas yra Lietuvos kultūros paveldo dalis, saugoma valstybės.
4. Valstybė užtikrina Lietuvos Respublikos Vyriausybei pavaldžios įstaigos ir jos savininko / dalininko teisėmis valdomų įstaigų, veikiančių tautinių mažumų srityje, veiklą, finansavimą.

14 straipsnis. Tautinių mažumų visuomenės informavimo priemonės

1. Tautinėms mažumoms priklausantys asmenys turi teisę steigti visuomenės informavimo priemones ir jas naudoti informacijai tautinės mažumos kalba skleisti.
2. Valstybė įstatymų nustatyta tvarka remia tautinių mažumų visuomenės informavimo priemones skirdama finansavimą konkurso būdu numatant prioritetą arba atskirą priemonę tautinių mažumų informacinės visuomenės paslaugos teikėjų veiklai finansuoti.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

TAUTINIŲ MAŽUMŲ ATSTOVAVIMAS 

15 straipsnis. Pilietinių ir politinių laisvių įgyvendinimas

1. Tautinėms mažumoms priklausantys asmenys įstatymų nustatyta tvarka turi teisę vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas, steigti kitus juridinius asmenis ir dalyvauti sprendžiant kultūrinius, socialinius, ekonominius, švietimo ir kitus klausimus bendruomenės, savivaldybės, valstybės ar tarptautiniu lygmeniu.
2. Tautinėms mažumoms priklausantys asmenys ir tautinės bendrijos turi teisę dalyvauti nacionalinių ir tarptautinių nevyriausybinių organizacijų, neprieštaraujančių Lietuvos Respublikos įstatymams bei suverenitetui, veikloje.
3. Draudžiama dirbtinai keisti tautinių mažumų gyventojų skaičių ar vietovėse, kuriose gausiai gyvena tautinės mažumos, rinkimų apygardas, tokiu būdu darant poveikį pilietinių ir politinių teisių įgyvendinimui.
   

16 straipsnis. Tautinių bendrijų taryba

1. Tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisę spręsti kultūrinius, socialinius, ekonominius, švietimo ir kitus klausimus užtikrina prie Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės veikianti Tautinių bendrijų taryba – kolegiali patariamoji institucija, sudaryta iš tautinių mažumų atstovų.
2. Tautinių bendrijų taryba atstovauja tautinių mažumų interesams viešojo administravimo subjektuose, dalyvauja teisėkūros procese, įvairiose komisijose ir darbo grupėse, atlieka patarėjo vaidmenį sprendžiant strateginius tautinių mažumų tapatumo saugojimo ir kultūros plėtotės klausimus bei teikia pasiūlymus Tautinių mažumų departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėl tautinių mažumų politikos tobulinimo ir veiklos organizavimo.
3. Tautinių bendrijų tarybos nuostatus ir sudėtį tvirtina Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
   

SEPTINTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 

17 straipsnis. Tautinei mažumai priklausančių asmenų teisės ir pareigos

1. Tautinei mažumai priklausantis asmuo gali naudotis šiame įstatyme numatytomis teisėmis individualiai arba kartu su kitais.
2. Jokia šio įstatymo nuostata negali būti aiškinama kaip suteikianti teisę dalyvauti veikloje ar atlikti veiksmus, kurie prieštarautų pagrindiniams nacionalinės ir tarptautinės teisės principams.
3. Tautinei mažumai priklausantys asmenys, įgyvendindami savo teises, laisves ir pareigas, turi laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, saugoti ir gerbti valstybės suverenitetą bei teritorinį vientisumą ir nepažeisti kitų asmenų teisių.

18 straipsnis. Valstybės politikos tautinių mažumų srityje įgyvendinimas

1. Valstybės politiką tautinių mažumų srityje įgyvendina ir šio įstatymo vykdymą kontroliuoja Vyriausybės įgaliota institucija.
2. Valstybės ir savivaldybės institucijos, rengdamos planavimo dokumentus, numato priemones, kurios skatintų tautinių mažumų integraciją į Lietuvos visuomenę, kultūrą, tradicijas, kalbą ar tarpkultūrinį dialogą.

19 straipsnis. Tarptautinis bendradarbiavimas

Lietuvos Respublika, siekdama užtikrinti tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teises, bendradarbiauja su užsienio valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis, prižiūri tarptautinių įsipareigojimų įgyvendinimą, rengia jų ataskaitas.

20 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

1. Šis įstatymas įsigalioja 2021 m. sausio 1 d.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.