Prasidėjus sulos sezonui, kuris paprastai gali trukti iki balandžio pabaigos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai primena keletą dalykų, kurių svarbu nepamiršti mėgstantiems šį gėrimą.
Leidžiantiems sulą privačioje žemėje asmeniniam naudojimui, apribojimai nėra taikomi, tačiau reikalingas žemės savininko sutikimas.
Tuo metu jeigu sulą ketinama rinkti valstybinėje žemėje, turi būti vadovaujamasi Laukinės augalijos išteklių naudojimo tvarka. Ji numato, kad sulą leisti galima iš ne plonesnių kaip 20 cm skersmens medžių, kurie bus kertami ne vėliau kaip po 5 metų. Jei medžius planuojama kirsti po metų, sula gali būti leidžiama ir iš plonesnių medžių. Be to, skylės sulai leisti gręžiamos iš šiaurinės pusės ir ne aukščiau kaip per 1 m nuo žemės paviršiaus. Jų skersmuo neturi viršyti 2 cm, o gylis kamienuose – 3 cm. Tarpai tarp išgręžtų skylių turi būti ne mažesni kaip 10 cm.
Baigus leisti sulą, skylę medyje geriausia užkimšti mediniu kamščiu bei patepti tirštu sodo tepalu – taip medis bus apsaugotas nuo užkrato ir nepradės pūti.
Skylės sulai leisti turėtų būti išgręžiamos, o ne iškapojamos kirviu ar kitu įrankiu, kad būtų padaroma kuo mažesnė žala medžiui. Iš medžio tekančią sulą paprasčiausia surinkti naudojant tam skirtą latakėlį, kuris dažniausiai gaminamas iš medienos, nes ši nekeičia sulos skonio ir nekenkia medžiui. Taip pat svarbu nepamiršti, kad indai, į kuriuos renkama sula, turi būti švarūs ir skirti liestis su maistu.
Sula dažniausiai renkama iš beržų ir klevų. Šviežią surinktą sulą rekomenduojama laikyti kuo žemesnėje temperatūroje, šaldytuve. Taip laikomą sulą, pasak specialistų, reikėtų suvartoti per 2–3 dienas. Sušaldyta (arba laikoma bent ~0 °C temperatūroje) sula gali būti tinkama vartoti net iki kelių mėnesių.
