Šią savaitę Laikinųjų Kauno regiono bičiulių ir Dzūkijos bičiulių grupių nariai, Birštono, Druskininkų, Alytaus miesto, Lazdijų, Prienų, Kauno, Varėnos ir Alytaus rajonų merai bei Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai kreipėsi į Vyriausybę dėl Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plano.
Kreipimesi prašoma rengiant Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planą įtraukti ir vieno intensyviausių bei avaringiausių Lietuvos kelių – Kaunas–Alytus – rekonstrukciją analogiškai su keliu Vilnius–Utena.
„Šiuo metu prioritetiniai darbai kelyje Nr. 130 yra žemės paėmimo visuomenės reikmėms procedūros, o 2022 m. – techninio projekto parengimas ir realių kelio rekonstravimo darbų planavimas. Viso projekto darbai buvo aptarti su Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) vadovais, Kauno ir Alytaus regionų savivaldybių merais, susisiekimo ministru M. Skuodžiu ir Seimo Ekonomikos komiteto posėdžiuose, vykdant parlamentinę kontrolę“, – teigė Kauno regiono bičiulių grupės pirmininkas, Seimo narys Andrius Kupčinskas.
Remiantis anksčiau Susisiekimo ministerijos pateiktais pranešimais, žemės paėmimo procedūros galėtų trukti iki 2022 m. rudens. Lygiagrečiai jau 2022 m. pradžioje galėtų prasidėti techninio projekto rengimas, kuris truktų iki 2023 m. spalio mėn. Realūs rangos darbai prasidėtų 2023 m.
Kelias būtų rekonstruojamas į IIa kategoriją: iš viso – 3 eismo juostos (2 juostos – vienai ir 1 juosta – kitai eismo krypčiai, skirtingų krypčių eismą atskiriant apsauginiu barjeru, eismo juostų skaičių viena kryptimi keičiant maždaug kas 2–3 km).
Minimas kelias svarbus ne tik kaip susisiekimo arterija, tačiau ir kaip viena iš sąlygų Pietų Lietuvos regiono socialinei, ekonominei pažangai. „Nors Dzūkijos kraštas yra sąlyginai netoli didžiausių šalies regiono centrų, tačiau dėl itin prasto susisiekimo, investicijoms pritraukti būtinų žemės sklypų ir infrastruktūros stokos kraštas negali išnaudoti savo potencialo. Daugelį metų nespręstos esminės šio regiono problemos lėmė didelius ekonominius čia gyvenančių ir dirbančių žmonių pajamų skirtumus lyginant su šalies vidurkiu. Dzūkijos krašto parlamentinės bičiulių grupės susitikime su šio krašto merais sutarta, kad susisiekimo problema yra viena iš svarbiausių, jai spręsti būtinos bendros Seimo, regiono vadovų ir Vyriausybės pastangos. Kelio Kaunas–Alytus projekto įtraukimas į Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planą būtų labai svarbus žingsnis šalinant kliūtis Pietų Lietuvos ekonominiam augimui“, – teigia parlamentinės Dzūkijos bičiulių grupės pirmininkas Vytautas Bakas.
Kaip teigia Susisiekimo ministerija, šiuo metu svarstoma galimybė į Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo planą įtraukti krašto kelio Kaunas–Prienai–Alytus rekonstravimo projektą, tačiau šiam projektui įgyvendinti kol kas nėra užtikrintas finansavimas.
O kurgi tos Dzūkijos bičiulių parlamentinės grupės rūpinimasis tuo, kad ne Kaunas augtų Dzūkijos sąskaita, o pats Alytus taptų Kaunui lygiu traukos Dzūkijoje.
Yra būtina už ES pinigus, kaip reikalingus ES rytinės sienos tvarkymui, atkurti susisiekimą traukiniais Druskininkų su Vilniumi, o taip pat panaudojant esamą pylimą atstatyti geležinkelį Alytus- Varėna (40 km.), tai būtų ir susisiekimo su Vilniumi pagerinimas, o taip pat ištaisyti Alytui, jo regionui padarytą skriaudą nesuteikus LEZ’ų, juos skiriant.
Beje, bendrajame plane Alytaus ateitis turi būti trauko centro lygaus su Kaunu statuso, ne kaip šio periferija.
Ir dar dėl mūsų genijaus Čiurlionio. Laikas jį išlaisvinti iš sovietinio nukišimo į jam svetimos dvasios Kauną. Taigi reikalinga Čiurlionį grąžinti su paveikslais ir muzika į Dzūkiją, tai būtų galima padaryti parengus projektą, finansuojamą iš ES atitinkamų paramos fondų. Matyt, kaip vieta tam tiktų – Druskininkai arba Dzūkijos regione esantis Vilnius.
Taigi apleistų dzūkiškai lietuviškų darbų yra marios, o pasirūpinti jais per tuos 30 Laisvės metų nesirado kam…