Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Andrius Kupčinskas ir Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių, reikalaudami pateikti aiškius ir nedviprasmiškus atsakymus dėl Kauno–Prienų–Alytaus kelio statuso keitimo į magistralinį ir jo sutvarkymo suprantamesnės perspektyvos nei 2033 m.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos skelbiamais valstybinės reikšmės kelių vidutinio metinio paros eismo intensyvumo duomenimis, Kaunas–Prienai–Alytus yra vienas iš labiausiai apkrautų Lietuvos kelių ir intensyvumo rodikliais lenkia didžiąją dalį magistralinių kelių.
„2020 m. gegužės 12 d. Vyriausybės valandos Seime metu susisiekimo ministras viešai patvirtino, kad ministerija kartu su Vyriausybe atlieka veiksmus dėl kelio Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus pripažinimo magistraliniu. Ekonomikos komiteto posėdžio metu 2020 m. gegužės 13 d., atsakydamas į mano paklausimą, tai patvirtino ir susisiekimo viceministras Vladislavas Kondratovičius. Todėl akibrokštu laikytina žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija, kad šių regionų merai sulaukė susisiekimo viceministro V. Puodžiuko pasirašyto dokumento, kuriame atsakoma, kad kelio Kaunas–Prienai–Alytus kategorija nustatyta tinkamai ir nėra pagrindo jos keisti iš krašto į magistralinį“, – teigia A. Kupčinskas.
L. Kasčiūnas atkreipė dėmesį, kad nors viešai valdžia kelią Kaunas–Prienai–Alytus vadina prioritetiniu, taip pat pripažįsta, kad tai vienas avaringiausių kelių, tačiau skirstant susisiekimo sektoriui iš specialių priemonių ekonomikai skatinti plano tekusius 155 mln., šiam keliui nieko nebuvo skirta lėšų bent jau einamajam remontui ir rekonstrukcijos techniniams dokumentams parengti. Todėl, Seimo nario nuomone, kyla pagrįsta abejonė dėl ministro viešai žarstytų pažadų imtis veiksmų šį kelią pripažinti magistraliniu.
Prašydami šiam keliui suteikti magistralinio kelio statusą balandžio 20 d. į Vyriausybę ir susisiekimo ministrą kreipėsi Prienų, Birštono, Alytaus, Kauno rajonų ir Alytaus miesto savivaldybių merai. Dar 2002 m. kelio Alytus–Prienai–Kaunas rekonstrukcija buvo įtraukta į valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros programą, tačiau per 18 metų darbai taip ir nebuvo pradėti. Eismo intensyvumas ir avaringumas šiame kelyje tik auga, o magistralinio kelio statusas suteiktų visiškai kitą priežiūros, investicijų ir saugumo reikalavimų lygį. Be to, kalbant iš regioninės politikos pozicijų, ši jungtis itin svarbi kuriant regioninių centrų susisiekimo tinklą, plėtojant regioninę politiką apskritai. Tai patvirtina ir elektroninė peticija, kuria Susisiekimo ministerijos prašoma inicijuoti šio valstybinės reikšmės krašto kelio statuso pakeitimo į magistralinį kelią procedūras, kuri vos per savaitę surinko daugiau kaip 2 tūkst. Kauno ir Alytaus regionų gyventojų parašų.
