Lietuvos sveikatingumo klubų asociacija (LSKA) raštu kreipėsi į Ekonomikos ir Inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę ir viceministrą Vincą Jurgutį bei Švietimo, Mokslo ir Sporto ministrę Jurgitą Šiugždinienę dėl kompensacijų paketo sveikatingumo ir sporto sektoriui, kuris yra vienas labiausiai nukentėjusių karantinų metu.
Remiantis 2018 m. tyrimu, kurį atliko Pasaulinis sveikatingumo institutas, Lietuvoje 10,1 proc. visų suaugusiųjų gyventojų yra sveikatingumo rinkos dalyviai. To paties tyrimo duomenimis, vidutinės metinės išlaidos, tenkančios vienam šio sektoriaus dalyviui, yra 330 eurų. Skaičiuojant sektoriaus dydį, sveikatingumo sektorius Lietuvoje iki pandemijos sudarė 93 mln. eurų, jame dalyvavo apie 270 000 žmonių.
„Vis dar susiduriam su Lietuvos valdžios nesuvokimu, jog sveikatingumas ir sportas Pasaulyje yra milžiniška industrija, kurianti visuomeninę naudą ir mažinanti finansinį spaudimą sveikatos apsaugos sektoriui senstančioje visuomenėje. Lietuvoje šis sektorius, per pastarąjį dešimtmetį taip pat reikšmingai augo ir įnešė savo indėlį į ekonomiką. Augantis sveiko gyvenimo būdo įprotis taip pat skatina ir kitas, susijusias veiklas – nuo aprangos iki inventoriaus“, – teigia LSKA prezidentas Vidmantas Šiugždinis.
Remiantis LSKA skaičiavimais, Lietuvos sveikatingumo segmentas iki pandemijos sudarė 7,8 proc. Lietuvos paslaugų įmonių apyvartos ir augo apie 15 proc. per metus.
„Nuo 2020 m. lapkričio 7 dienos esame uždaryti. Per paskutinius 12 mėnesių paslaugos nebuvo teikiamos jau pusę metų, o visą likusį laikotarpį paslaugos buvo apribotos. Be to, sektoriaus veikla yra labai sezoniška ir pagrindiniai metų pardavimai vykdomi spalio–kovo mėnesiais. 2021 m. nei lankytojų, nei pajamų srautas atsistatyti dar negalės, nepriklausomai nuo klubų atidarymo datos – anksčiausiai į vėžes galima planuoti sugrįžti 2022 m. pabaigoje, bet iki tol reikia išgyventi“, – pasakoja V. Šiugždinis.
Nors LSKA teigiamai vertina 2021 m. valstybės pastangas teikti pagalbos priemones antruoju pagalbos paketu atlyginant GPM arba sąnaudas verslams praradusiems daugiau kaip 60 proc. pajamų, tačiau jau būtinas skubus trečias paramos paketas dar labiau nukentėjusiems verslams. Sveikatingumo ir sporto klubų pajamos karantinų metu krito 90-100 proc., o GPM subsidija nėra pilnai tinkamas sektoriaus finansavimo būdas, nes didelei daliai trenerių dirbant individualios veiklos principu, būtent nuomos bei komunaliniai mokesčiai yra reikšmingiausi kaštai.
„Nesuprantame, kodėl siūlomas nuomos arba komunalinių kaštų padengimas apsiriboja 2021 m. vasario-balandžio mėnesiais – sporto klubai uždaryti jau nuo lapkričio. O vertinant pirmąjį karantiną bei ypatingą verslo sezoniškumą, vienintelis būdas išsaugoti sektorių yra atlyginti negautas pajamas. Tik tokiu būdu bus galima finansuoti veiklą per nuostolingą vasaros sezoną ir tęsti ją rudenį“ – tvirtino V. Šiugždinis.
Apklausoje, kurią 2021 m. sausį atliko asociacija, net 90 proc. apklaustųjų nurodė, kad nesulaukus skubios pagalbos jiems gresia bankrotas.
